Sveikatos kodas

Mantė Barzdenytė, VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoja, www.pylimas.lt

Vasariškos kaitros ir saulės pavojai

Šią vasarą mus stebina neįprastai karšti orai, labiau būdingi pietų kraštams nei Lietuvai. Besidžiaugiant vasara, vandens teikiamais malonumais bei pramogomis lauke, reikėtų nepamiršti ir savo sveikatos. Vasaros laikotarpiu, esant karštai saulei gresia ne tik odos nudegimai, bet ir perkaitimas, šilumos ar saulės smūgiai. 

Odos nudegimai saulėje 

Odos nudegimai saulėje kyla dėl pernelyg didelio ir ilgo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio, t. y. odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudeginimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais, ir gauto jų kiekio. Dažniausiai pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų. Gilesnius nudegimus patiria žmonės, sergantys bet kokia virusine infekcija (UV spinduliavimas gali neigiamai paveikti imunitetą), vartojantys alkoholinius gėrimus, tam tikrus vaistus ar preparatus, galinčius padidinti jautrumą saulės spinduliams: gelį odai su ketoprofenu (pvz., "Fastum"), tetraciklinų grupės antibiotikus (pvz., "Doksicikliną"), retinoidus (pvz., "Roaccutane"), kai kuriuos kardiologinius preparatus (pvz., "Amjodaronas"). 

Silpni nudegimai paprastai pastebimi praėjus kelioms valandoms (nuo 3 iki 7 val.) nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos drabužiais arba apsauginiu kremu. Pažeista oda tampa sausa, ji pleiskanoja, ima perštėti. Po ilgesnio buvimo saulėje sunkesni simptomai gali pasireikšti ir po 12-14 val. nuo buvimo saulėje (nudegimo simptomų pasireiškimo pikas). Saulės nudegimai taip pat gali sukelti kitus sisteminius sveikatos sutrikimus: karščiavimą, drebulį, galvos skausmus, pykinimą, silpnumą, galvos svaigimą. Panašūs simptomai gali būti ir esant šilumos smūgiui. 

Odos nudegimų saulėje gydymas 

Pastebėjus pirmuosius simptomus būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate. Nedidelius nudegimus saulėje gydyti reikėtų pirmiausia uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute, uždėti ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar paklodę). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 20-30 minučių. Po to nudegimą reikėtų patepti losjonu, turinčiu cinko oksido (jei džiovina odą - naudoti pagamintą vandens pagrindu), ar preparatu su alijošiumi, skirtu odai po nudegimo: cinkas dezinfekuoja ir apsaugo odą nuo galimų infekcijų, o alijošius gerai vėsina ir drėkina pažeistą odą. Jei vargina odos skausmas - rekomenduojama išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., 200 mg ibuprofeno vaikams arba 400 mg suaugusiems arba 250-500 mg paracetamolio). Būtina vartoti daug skysčių. Jei nudegimai yra stipresni, reikia kreiptis į medicinos įstaigą. 

Odos nudegimų saulėje prevencija 

Jei norite apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, venkite degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia - vidurdienį ir kelias pirmas valandas po vidurdienio. Gana efektyviai nuo karštų saulės spindulių saugo drabužiai: kuo jie šviesesni ir tankesni, tuo yra geresnė apsauga. 

Apsauginiai kremai nuo saulės - dar vienas apsaugos nuo saulės spindulių būdas. Rinkitės tą priemonę, kurioje esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV-A spindulių, taip pat, kad būtų pakankamai aukštas apsaugos koeficientas (apsaugos nuo saulės faktorius - SPF) - jis turi būti ne mažesnis nei 30. Esant labai kaitriai saulei, jautriai odai ir vaikų odos priežiūrai rekomenduojama naudoti 50 SPF. Be viso to, kremas turėtų būti atsparus vandeniui, o sudėtyje neturi būti nereikalingų aromatizatorių ir konservantų. Norint išvengti nemalonių pasekmių, po deginimosi rekomenduojama ištepti odą drėkinančiu kremu. 

Verta nepamiršti ir lūpų priežiūros. Lūpų oda yra plona ir paprastai stipriai nukenčia nuo nudegimų saulėje, nuo bendro saulės ir vėjo poveikio greitai išdžiūsta, o pernelyg didelis saulės spindulių kiekis gali išprovokuoti lūpų pūslelinę. Todėl rekomenduojama naudoti specialias apsaugines priemones lūpoms. 

Šilumos arba saulės smūgis 

Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Tai yra viena rimčiausių šilumos poveikio formų, galinčių stipriai pakenkti smegenų ir kitų organų veiklai, dėl to reikalauja skubios medicininės priežiūros. Jei įtariate, kad kažkas patiria šilumos smūgį - būtina kviesti medikus ir asmeniui suteikti pirmąją pagalbą. 

Didelė tikimybė patirti šilumos smūgį atsiranda karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens. Dažniausiai nukenčia vyresni nei 65 metų asmenys ir jaunesni nei 4 metų vaikai, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., kardiologinėmis, pulmonologinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, sergantys nutukimu ar esantys pernelyg mažo svorio), jauni, sveiki ir aktyvūs sportininkai, asmenys, gausiai vartojantys alkoholį. Šilumos smūgis dažnai pasitaiko tiems, kurie patiria karščio spazmus, šilumos sinkopes (apalpimus), šiluminius išsekimus, netoleruoja karščio. Tačiau smūgis gali ištikti ir tuomet, net jei prieš tai nėra buvę jokių šilumos netoleravimo požymių. 

Šilumos smūgis pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra, pulsuojančiu galvos skausmu ir galvos svaigimu, paraudusia, išsausėjusia, karščiuojančia oda, sumažėjusiu prakaitavimu nepaisant esančio karščio, raumenų skausmu ir mėšlungiais, pykinimu, vėmimu, kai kada viduriavimu, troškuliu, nerimu, sutrikusia orientacija, mieguistumu, vangumu, dažnu, stipriu pulsu, greitu ir paviršutinišku kvėpavimu, netvirta eisena, traukuliais, sąmonės netekimu. 

Pirmoji pagalba esant šilumos ar saulės smūgiui, perkaitimui 

Jei įtariate, kad kažkas patiria šilumos ar saulės smūgį, iš karto kvieskite greitąją pagalbą arba gabenkite asmenį į ligoninę. Laukdami medikų pradėkite teikti pirmąją pagalbą: 

• jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba vėsią vietą su šešėliu; 

• nurenkite nereikalingus drabužius; 

• jei įmanoma, pabandykite sumažinti kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, nukreipkite įjungtą ventiliatorių į asmenį, tuo pačiu metu stenkitės sudrėkinti kūną - šlapia paklode, kempine, laistymo žarna; į pažastis, pakinklių, kirkšnių, alkūnių sritį dėkite į rankšluostį suvyniotus ledo gabaliukus ar kitus užšalusius produktus (mėsą, šaldytas daržoves ir pan.); įkelkite asmenį į šalto vandens pripiltą vonią ar dušo kabinoje atsukite šaltą vandenį ir jį pilkite ant žmogaus; 

• jei asmuo yra sąmoningas - duokite atsigerti vėsių skysčių. Rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais, gurkšneliais, neišgerti visos stiklinės ar puodelio iš karto, nes gali supykinti, ir vemdamas asmuo neteks dar daugiau skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus; 

• jei asmuo yra be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite, niekuo negirdykite ir būtinai vežkite į ligoninės priėmimo skyrių. 

Šilumos ar saulės smūgio, perkaitimo saulėje prevencija 

Rekomenduojama: 

• esant karštai, labai saulėtai dienai geriausia yra likti vėsioje patalpoje. Nerekomenduojama būti lauke karštuoju paros laiku - maždaug nuo 11-12 iki 15-16 val.; 

• eidami į lauką vilkėkite lengvus, šviesios spalvos, laisvus drabužius, dėvėkite skrybėlę plačiais kraštais; 

• naudokite apsauginius kremus nuo saulės su 30 ir daugiau SPF; 

• gerkite daug skysčių. Norint išvengti dehidratacijos, paprastai rekomenduojama gerti ne mažiau kaip aštuonias stiklines vandens, vaisių ar daržovių sulčių per dieną. Gausiai prakaituojant rekomenduojama išgerti mineralinio vandens. Jei užsiimate fizine veikla - suvartojamų skysčių kiekis turi būti dar didesnis, net jei nejaučiate troškulio; 

• pagal galimybes keiskite savo tvarkaraštį: atšaukite arba perkelkite susitikimus į vėsesnį dienos laikotarpį; 

• stebėkite savo šlapimo spalvą: tamsus šlapimas, stiprus amoniako kvapas dažniausiai rodo skysčių trūkumą; 

• venkite vartoti gėrimus su kofeinu ir alkoholiu; 

• pasitarkite su savo gydytoju dėl saugaus skysčių kiekio suvartojimo, jei sergate širdies, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimais, jei Jums yra griežtai stebimi suvartojami skysčių kiekiai ar turite problemų su skysčių susilaikymu. 

Niekas neabejoja saulės nauda, tačiau mėgaudamiesi vasaros šilumos teikiamais malonumais, nepamirškime saiko ir rūpintis savo sveikata. 

Nuotrauka: Esant labai saulėtai dienai, nerekomenduojama būti lauke karštuoju paros laiku - maždaug nuo vidurdienio iki pavakarių / www.pexels.com nuotr. 

Nuotrauka iš pajūrio. Seklioje jūroje saulėtą dieną maudosi maža kelių metų mergaitė. Į skaitytoją ji nusisukusi nugara. Mergaitė sėdi ant kranto ištiesusi kojas, ją iki pilvo apsėmusios jūros bangos. Mergaitė, ištiesusi rankas į šonus, žaismingai taškosi vandenyje. Jūros gilumoje, kur šiek tiek aukštesnės bangos, matomi ir kitų žmonių, besidžiaugiančių vandens malonumais, siluetai. 

Autorės nuotrauka: Mantė Barzdenytė. Jauna, maždaug trisdešimties metų mergina. Skaitytojui matoma nuo krūtinės iki viršugalvio. Ji kiek pasisukusi kairiuoju profiliu, žvilgsnis nukreiptas aukštyn. Merginos veidas apšviestas saulės, todėl į viršų ji žvelgia šiek tiek prisimerkusi ir plačiai šypsosi. Mantės plaukai tamsūs, ilgi, surišti į vieną kasą, krentančią per kairįjį petį. Ji įsivėrusi apvalius kabančius auskarus. Mergina vilki šviesų megztinį.