Namai kaip iššūkis

Henrikas Stukas, [email protected]

NAMAS - NEBIJANTIEMS NEŽINIOS

Po ilgų diskusijų Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui teikti paramą regionuose gyvenančioms jaunoms šeimos pirmam būstui įsigyti. Tai gali būti butas, namas ar kotedžas. Prie valstybės paramos skatinamos prisidėti tiek vietinės savivaldybės, tiek tame regione veikiantys verslininkai. Palankiai susiklosčius aplinkybėms jauna šeima gali gauti net iki 50 procentų būsto paskolos vertės kompensaciją. Regionuose gyvenantiems neregiams ir silpnaregiams taip pat atsiveria puikios galimybės įsikurti naujame bute ar name. 

Daugelis neregių, silpnaregių mieliau renkasi butą nei namą. Tik patys drąsiausieji, nebijantys rizikos, nežinios ir kasdieninių iššūkių, pasirenka gyvenimą nuosavame name, gamtos apsuptyje. Kokie yra privalumai ar trūkumai gyvenant nuosavame name? Į ką derėtų atkreipti dėmesį, renkantis namą? Kokius sunkumus tenka įveikti neregiams, gyvenantiems nuosavuose namuose? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus padės surasti žurnalo pašnekovai. 

Egidijus, 37 metai: Su šeima gyvenau paprastame bute. Namo paieškas nulėmė šeimos poreikiai. Aš apskritai nematau, o žmonos regėjimas labai prastas. Problema buvo su vaikais išeiti į lauką. Daugiabučio kieme mažiems vaikams ne itin saugu žaisti. O į žaidimų aikštelę vienų nepaleisi. Pagaliau ir patiems grįžus iš darbo norėjosi neužsidaryti tarp keturių buto sienų, o aktyviai ilsėtis gamtoje. Su žmona pasvarstę nutarėme ieškoti namo. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Neregiui renkantis butą, o ypač namą svarbiausias atspirties taškas - vieta. Svarbu, kad netoli gyvenamosios vietos būtų autobuso sustojimas, prekybos centras, poliklinika ir kiti gyvenimo kokybę užtikrinantys objektai. Taip pat namas neturi būti itin nutolęs nuo miesto. Pageidautina, kad į pasirinktąją vietą važiuotų visuomeninis miesto transportas. Be minėtųjų faktorių man dar svarbi gamta. Ne tik žaluma, bet ir koks nors vandens telkinys, kuriame vasarą galėtum nusimaudyti. Namo paieškos užtruko kelis mėnesius. Apžiūrėjome gal kokias septynias vietas. Rinkdamasis norėjau pajusti vietą. Naujoji aplinka turi patikti, joje turi puikiai jaustis. Kol nepatiri jausminio ryšio su nauja aplinka, nuo pirkimo geriau susilaikyti. Mes pirkome jau pastatytą, bet ne visai įrengtą namą. Jame keletą metų gyveno kita šeima. Buvo įrengti tik keli kambariai, o mes susitvarkėme visą namą. Kai ką dariau pats, o elektros instaliacijos darbams, plytelėms suklijuoti, be abejonės, samdžiau meistrus. 

Remdamasis savo patirtimi siūlyčiau visiems prieš perkant būstą atsakyti į klausimą: kur geriau jaučiatės - bute ar name? Sąžiningai atsakius, tikrai dvejonių neliks. Neregiui gyvenimas tiek bute, tiek name turi savų trūkumų ir savų privalumų. Gyvenant bute mane trikdė nuolatinis triukšmas gatvėje, šurmulys ir per plonas sienas aidintys kaimynų balsai. Bendra laiptinė tam tikra prasme taip pat ribojo asmeninę erdvę. O kur dar kasdieninis rūpinimas vaikų saugumu kieme? Kita vertus, butas turi savų privalumų: jam reikia mažiau priežiūros, nereikia sukti galvos dėl šildymo. Jei kas sugenda ar įvyksta avarija, visada į pagalbą atskuba namo administratoriaus nusamdytos avarinės tarnybos. Daugiabučio gyventojai netvarko aplinkos. Už juos tai atlieka komunalininkai. Manau, kad butas skirtas sėslumą ir ne itin aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. Tačiau gyvendamas privačiame name tu turi nuosavą erdvę, gamtą čia pat, po langu, tylą ir, žinoma, nuosavą kiemą, gryną orą. Tu esi priverstas visada krutėti, judėti. Darbo atsiranda kiekvieną dieną tiek namo viduje, tiek kieme. Šis gyvenimo būdas yra artimesnis aktyviems ir nebijantiems iššūkių neregiams. Prie namo visada krapštausi ir nuolat galvoju, kaip ką patobulinti. Pradedant nuo smulkmenų, kad ir vartelių spyna ar tvora. Gyvenimas name priverčia nuolat tobulėti ir mokytis naujų darbų. Man tai patinka. Visus darbus sąlyginai skirstau į vidaus ir lauko. Vidaus darbai niekuo nesiskiria nuo darbų, atliekamų gyvenant daugiabutyje. Tačiau daug daugiau veiklos yra lauke. Tai teritorijos tvarkymas, šiukšlių rinkimas. Turime namų sargą. Jis didelis ir dažnai palieka mums "dovanėlių", kurias tenka surinkti. Nematant gana sunku susitvarkyti. Laimei, vaikai pasako ir parodo. Didelis darbas prižiūrėti veją. Aplink patvorius stengiuosi šienauti pats, su "trimeriu" moku dirbti. Deja, su žoliapjove nešienauju. Manau, dirbant su ja reikia turėti neblogą regėjimą. 

Gyvenant nuosavame name norisi turėti ir savų daržovių. Neregiui tai iššūkis. Nematydamas gali įrioglinti tiesiai į lysvę. Siekdamas to išvengti sugalvojau lysves iškelti aukščiau žemės lygio. Tuo tikslu sukonstravau mechanizmą. Teko pačiam iš užsakytų detalių montuoti karkasus. 

Triūsti prie namų man patinka. Nuosavas namas iš savininko reikalauja iniciatyvos ir nebijoti iškilusių problemų. Ne iš karto viskas pavyksta. Mėginu tol, kol išmokstu. Štai nemokėjau užkurti šašlykinės. Dabar jau žinau, kaip tinkamai sukapoti malkas (vienas ploniau, kitas storiau), kaip jas reikiama tvarka sudėti į šašlykinę, kaip saugiai, nenudegant pirštų, padegti popierių ar degų skystį. Iš pradžių uždegti ugnį sunkiai sekėsi. Dabar tai jau nebe problema. Gyvenimas nuosavame name - tai tam tikras žengimas į nežinomybę. Tam reikia nemažai drąsos, o kartais netgi avantiūrizmo. 

Aurimas, 37 metai: Gyvenome triukšmingoje miesto dalyje. Triukšmas nuolat vargino, norėjome tylesnės ir žalesnės aplinkos. Naujo būsto paieškas nulėmė šeimos interesai. Sumanėme pirkti kotedžą arba namą. Kilus šiam sumanymui nepuoliau iš karto ieškoti naujo būsto. Pirmiausia kartu su žmona surašėme, ko mes norime. Taip atsirado veiklos planas. Jame daug punktų. Iš karto atsisakėme namo sodo bendrijoje. Mūsų prioritetas buvo namo likvidumas. Norėjome pirkti būstą, kuris ir po dešimties metų būtų pirkėjams patrauklus. Taip pat mums svarbi buvo kaina ir vieta. Domėjomės šalia esančia infrastruktūra, jos plėtros galimybėmis. Neregiui svarbu, kad viskas būtų po ranka. Pirma - transportas. Antra - parduotuvės. Trečia - sveikatos priežiūros įstaigos. Dar vienas svarbus veiksnys - gyventi netoli miesto. Kada esi apmąstęs veiksmų planą, paieškų laukas susiaurėja, ir jos tampa ne tokios komplikuotos. Su žmona apžiūrėjome daug siūlomų namų, kotedžų. Pasirinkome ne namą, o kotedžą. Jis jau buvo pastatytas, tik apdailą reikėjo pasidaryti patiems. Tiesą pasakius, naujojo būsto ieškojome neilgai. Užtrukome vos kelis mėnesius. Šiek tiek laiko sugaišome formindami paskolą. Ją gavome be didesnių kliūčių. Bankui buvo svarbu ne mano regėjimas, bet šeimos finansinis pajėgumas. 

Mūsų kotedžas yra dvibutis. Kaimynų beveik nematome. Mus sieja tik bendra mašinų stovėjimo aikštelė ir namo sienos. Išėjus iš gyvenamųjų patalpų patenki į terasą. Prieš ją - žalia veja. Ją tenka prižiūrėti. Priežiūrai samdau žmogų. Kai kuriuos buitinius darbus atlieku pats. Suprantu, kad visko pats nepadarysiu, dėl to nesuku sau galvos. Žinoma, stengiuosi vis kažką išmokti naujo. Išmokau reguliuoti dujų katilą, žinau, kaip valdyti vandens gręžinio siurblį. Meluočiau teigdamas, kad neregys išsiverstų be meistro pagalbos. Gyvenant nuosavam būste turi numatyti nemažai lėšų būsto remontui, aplinkos priežiūrai. Turime ir daržą, bet čia - žmonos valda. 

Jūs manęs klausėte, ką galėčiau patarti neregiams, nusprendusiems gyventi nuosavame name ar kotedže? Pirmiausia, prieš žengiant šį žingsnį derėtų gerai apsvarstyti savo finansines galimybes. Atsiminkite, gyvenant name ar kotedže, išlaidos priežiūrai yra didesnės negu daugiabutyje. Antra - svarbu, su kuo gyvensite. Tai itin svarbus faktorius, nes jums pagalbos vis tiek kada nors prireiks. Trečia - kokioje vietoje perkate nekilnojamąjį turtą. Pagalvokite apie jo likvidumo galimybę. Dar vienas patarimas - prieš pirkdami, pasisamdykite nepriklausomą specialistą, kuris nešališkai įvertins perkamo statinio būklę.