Laiko juosta

 

 

 

 

Maldos diena Kaišiadoryse 

Gegužės 24 dieną aklieji ir silpnaregiai, jų draugai 26-ąją Aklųjų maldos dieną minėjo Kaišiadoryse. Piligrimus iš visos Lietuvos sukvietė net ne miestas, o jo įžymybė - visuotinės Romos katalikų bažnyčios 2017 metais palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis. Tai buvo ypatinga diena, kada vėl atsiliepėme į Lietuvos aklųjų maldos dienų sumanytojo monsinjoro Juozapo Antanavičiaus kvietimą aplankyti žymiausias Lietuvoje Dievą skelbiančias vietas, prisiliesti prie tėvynės kultūros paveldo, susipažinti su vietos bendruomenėmis ir pasidalyti tikėjimo suteikiama stiprybe. Mintyse iškyla nepamirštama istorija, šių maldos dienų pradžių pradžia - 1994 metų snieguotą žiemos dieną mus, Lietuvos neregių bendruomenę, pasiekusi žinia: "Jo Šventenybė Jonas Paulius II, prašant mons. Juozapui Antanavičiui, Panevėžio katedros klebonui, katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentui, organizuojant 1994 metais vasario 22 d. Lietuvos aklųjų Maldos dieną, suteikia ypatingą apaštališką palaiminimą (Vatican, 1994 02 17). 

Parašas po straipneliu. Pirma nuotr.

Taip nuo 1994 metų šventės Šiluvoje iki šiol mus lydi, jau dabar - šventojo, Jono Pauliaus II ypatinga globa. Monsinjoras J. Antanavičius šiuo metu gyvena šv. Juozapo namuose Panevėžyje ir dėl ligos negali dalyvauti šiose aklųjų iškilmėse. 

Parašas po straipsneliu. Antra nuotr.Žengiant per Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros slenkstį, sujaudino galingai suskambęs varpas. Vos įžengus į katedrą, mintis ir jausmus užvaldė didinga vargonų ir giesmės malda. Lygiai 11 valandą katedros skliautus suvirpino vyskupo emerito Juozo Matulaičio balsas - "Ramybė jums". Beveik keturių šimtų piligrimų choro atsiliepimu - "Ir tau, Ganytojau" - prasidėjo aklųjų maldos diena. 

Po šv. Mišių iš karto prasidėjo kita dienos renginių dalis. Katedros klebonas tarsi apie gimtuosius namus papasakojo šventovės pastatymo ir tapimo pagrindine vyskupijos bažnyčia istoriją. Šių dienų architektai katedros erdvėje sukūrė ir įrengė specialiai palaimintajam Teofiliui skirtą koplyčią, kurioje kiekvienas maldininkas gali netrukdomas apsilankyti ir pamatyti sarkofagą su palaimintojo arkivyskupo relikvijomis, ypatingoje aplinkoje pasimelsti ar pamąstyti. Šventovėje saugoma ir popiežiaus Pranciškaus Kaišiadorių katedrai dovanota jubiliejinių metų šv. Petro bazilikos durų plyta. 

Po kultūrinės Maldos dienos dalies išskubėjome kas kur, toliau ieškojome dvasinio peno. Dalyvavome ekskursijose. Norintys užsuko į Kernavę, į Videniškes ar Guronis, kur laukė sesuo Milda Marija, papasakojusi apie kard. Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Buvimas kartu, tai didelė dovana sielai ir viltis ateičiai. 

Arvydas Markevičius 

 

Pirma nuotrauka: Maldos dienos piligrimus, užpildžiusius visą Kaišiadorių katedrą, privertė suklusti kaunietės I. Gaskaitės atliekamos giesmės / J. Valentukevičiaus nuotr. 

Minia tikinčiųjų, susirinkusių į Kaišiadorių katedrą, laukia šv. Mišių. Pačiame nuotraukos centre - greta vienas kito bažnyčios suoluose sėdintys vyresnio amžiaus žmonės. Visi apsirengę gana šventiškai, atrodo susikaupę, laukiantys prasidedančiųjų iškilmių. Tolėliau matomos ir kitos visiškai užpildytos sėdinčių tikinčiųjų eilės, dar nemažas būrys žmonių stovi bažnyčios gale. 

Antra nuotrauka: I. Gaskaitės nuotrauka. Mergina matoma nuo kelių iki viršugalvio. Ji stovi šviesioje erdvioje patalpoje, greičiausiai bažnyčioje ar menėje. Sienos šviesios, už merginos nugaros matomos į kitą patalpą atidarytos aukštos tamsios medinės durys, palei sieną driekiasi puošnus tamsaus medžio turėklas. Patalpos grindys klotos plytelėmis, jos keturkampės, šviesios ir tamsios, tad atrodo kaip šachmatų lenta. Mergina stovi prie mikrofono, jai iš kairės - elektrinis pianinas, šalia kurio stovi kėdė. Merginos emocijos ir kūno kalba išduoda, kad ji greičiausiai dainuoja. Jos abi rankos sulenktos ties alkūnėmis ir iškeltos aukštyn, burna praverta, žvilgsnis nukreiptas pirmyn. Merginos plaukai tamsūs ir ilgi, ji vilki gražią, lengvai krentančią suknelę ilgomis rankovėmis. 

Popietė su kariljono karaliumi 

Birželio 5 dieną Vilniuje, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, vyko popietė su 75-ąją jubiliejinę sukaktį mininčiu kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Giedriumi Kuprevičiumi. Maestro gimė 1944 m. balandžio 8 d., tačiau anot jo paties, jubiliejiniai yra visi šie metai, todėl sukakties minėjimo renginiai, koncertai vyksta ir po oficialios datos. 

G. Kuprevičiaus veikla nuo pat maestro jaunystės yra susijusi ir su neregiais bei kolektyvais, kuriuose jie dainuoja. Įdomus ir jau beveik užmirštas faktas yra tai, kad G. Kuprevičiaus senelis, Kauno husarų pulko kapelmeisteris Richardas Lechavičius buvo vienas pirmųjų 1928 m. įkurto Kauno aklųjų instituto muzikos mokytojų. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje muzikos teorijos pamokas pas būsimąjį kompozitorių lankė Kauno aklųjų mokyklos moksleivis, dabar gyvenantis Kretingoje, muzikantas Vytautas Kubilinskas. Keletas buvusių šios mokyklos vyresniųjų klasių mokinių iki šiol prisimena maestro Kauno viešojoje bibliotekoje rengtus muzikinius trečiadienius - tai buvęs gaivus Vakarų kultūros gūsis slogioje to meto sovietinio gyvenimo realybėje. Neregius, brailio raštą maestro prisiminė ir birželio 5-ąją vykusio susitikimo metu, ypač šiltai kalbėjo apie dainininkę Beatričę Grincevičiūtę. Kiek vėliau atėjusiųjų į susitikimą laukė pažintis su vienu iš trijų Lietuvoje įrengtų šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kariljonu ir neilgas, bet įspūdingas jo muzikos koncertas. Skaitytojams priminsime, kad kariljonas kompozitorių lydi nuo vaikystės - su tėvu Viktoru Kuprevičiumi, taip pat muzikantu, maestro daug metų sekmadieniais skambindavo Kauno kariljonu. Kariljonas - dešimtys tarpusavy sujungtų didelių, mažesnių ir labai mažų varpų, keliamų į bažnyčių bokštus, skambančių įvairiais tonais ir pustoniais. Vilnietiškąjį kariljoną sudaro 61 įvairaus dydžio varpas, kurių didžiausias sveria 3360, o mažiausias - 8 kilogramus. "Kariljonas yra išskirtinai europietiškas reiškinys ir europietiškos tapatybės ženklas", - kalbėjo maestro G. Kuprevičius prieš lipdamas į bažnyčios bokštą ir pradėdamas skambinti. 

Susitikimą su kompozitoriumi vainikavo šv. Mišios ir "Vilniaus" choro koncertas. Jame choras atliko G. Kuprevičiaus ir jam artimų kompozitorių - Juozo Naujalio, Eduardo Balsio - kūrinius. Būtent "Vilniaus" chorui atlikti G. Kuprevičius patikėjo 2017 m. sukurtą operą "Liuterio durys". Gaila, bet atrodo, per nesibaigiančius darbus, didelius projektus ir mažus projektėlius, susitikimus su įdomiais žmonėmis aklųjų bendruomenė, išskyrus "Vilniaus" chorą, maestro jubiliejinę sukaktį praleido negirdomis. O be reikalo! Kad ir kokie gražūs sau būsime ar atrodysime, be tam tikrų aukštosios kultūros ženklų taip ir liksime saviveiklos lygio muzikantais, dainininkais, poetais, reikšmingais vien patiems sau ir gal dar savo mikrorajonui. 

Alvydas Valenta 

 

LINKSMINKIMOS IR DŽIAUKIMOS 

Rumšiškės, Krekenava, Kretinga - prasidėjęs gegužės 26 dieną ant Kauno marių kranto, beveik mėnesį po Lietuvą keliavo aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis "Linksminkimos ir džiaukimos". Visos trys festivalio vietos parinktos neatsitiktinai, kad dalyviams būtų nesunku atvykti ir malonu pasisvečiuoti. Visos trys turi stiprų etnokultūrinį užtaisą. Kurdami scenarijus, švenčių organizatoriai puikiai išryškino įvairias jų dalyvių kūrybinės veiklos puses. Iš viso festivalyje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių, iš jų 420, turinčių regėjimo negalią. Trejose jo šventėse koncertavo daugiau nei 30-ies LASS filialų meno mėgėjų kolektyvai, savo darbus demonstravo regėjimo negalią turintys tautodailininkai ir amatininkai. 

Parašas po straipneliu

Vienas iš šių metų festivalio "Linksminkimos ir džiaukimos" tikslų buvo atrinkti kolektyvus rugsėjo 21 d. Kaune vyksiančiam Baltijos šalių aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivaliui "Baltijos banga". Festivalis kas dveji metai rengiamas vienoje iš trijų Baltijos respublikų - Estijoje, Latvijoje arba Lietuvoje. Šiemet eilė atėjo lietuviams, nuspręsta kad "Baltija" banguos Kaune. Atstovauti Lietuvai patikėta dviem kolektyvams: Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro vokaliniam ansambliui "Vilkpėdė" (vad. Petras Garšva) bei Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro vyrų vokaliniam ansambliui (vad. Vytautas Brušnius). 

"Vilkpėdė" susikūrė 2004 metais ir šiemet mini kūrybinės veiklos penkiolikos metų sukaktį. "Iš pradžių dainavo duetas - Danguolė Butkuvienė su Onute Lozickiene, vėliau prisijungė dar dvi dainininkės ir vienas dainininkas. Šitaip tapome vokaliniu kvintetu, - pasakoja ansamblio vadovas P. Garšva, - beveik visi mūsų solistai dirba arba yra dirbę profesionalaus choro artistais, todėl orientuojamės į muzikos klasiką. Pigiai muzikai negaištame laiko, gaila gyvenimo." "Vilkpėdė" nuo pat susikūrimo 2004 m. - nuolatinė festivalio "Baltijos banga" dalyvė ir prizininkė. 

Kauniečių ansamblis dar labai jaunas, tik pradeda rašyti savo kūrybinę biografiją. Ansamblis susikūrė liaudiškos muzikos kapelos "Bičiuliai" pagrindu ir jau suspėjo pelnyti publikos simpatijas. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, jame dainuoja vieni vyrai. "Užtraukėme vieną kitą dainą - išeina. Tada nusprendėm - dainuojam toliau", - pasakoja V. Brušnius. Šių metų "Baltijos banga" Kauno vyrų ansambliui - pirmoji. 

Alvydas Valenta 

 

Nuotrauka: Šokio sūkuryje smagiai sukasi kolektyvas "Kanapėlė" iš Panevėžio / M. Dyndos nuotr. 

Linksmai šokančio garbaus amžiaus žmonių ansamblio nuotrauka. Viduryje plytelėmis grįstos miesto aikštės saulėtą vasaros dieną linksmai šoka būrys vyresniojo amžiaus šokėjų. Visi jie vilki tautinius drabužius. Vyrai pasipuošę marškiniais, liemenėmis, kelnėmis ir aukštais auliniais batais, taip pat užsidėję tamsias skrybėles. Moterys vilki marškinius plačiomis rankovėmis, liemenes, ilgus languotus sijonus, ant kurių užsirišusios prijuostes, ilgas šviesias kojines ir juodus batelius ant nedidelio kulno, galvas pridengusios lengvomis kepurėlėmis. Vyrai ir moterys nufotografuoti judesyje, visi šoka poromis, linksmai trypčioja. Šalia aikštės susirinkę juos stebi žiūrovai. Tolėliau nuo aikštės matomi žaliuojantys medžiai, neaukšti namai, automobiliai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]