Sveikatos kodas

Dovilė Zuozaitė, [email protected]

Gamtos vaistinėlė namuose

Gamta yra arčiausiai žmogaus prigimties, todėl sunegalavus, neatsitiktinai prisimename gamtos turtus - žolelių arbatas, tinktūras, augalinės kilmės ekstraktus, tabletes, gelius ar balzamus. Gamtos produktai padeda išvengti cheminių vaistų poveikio, apsaugo nuo stiprių šalutinių reakcijų, papildo organizmą naudingomis medžiagomis, vitaminais, mikroelementais. 

Populiariausias gydymo būdas vaistiniais augalais - žolelių arbatos. Todėl prasidėjus vasarai pats metas pasipildyti vaistažolių kraitelę, pasirūpinti tinkamu jų paruošimu, laikymu. Koks pasirinkimas yra prieinamas ir neregiams bei silpnaregiams? Kaip ir kokius vaistinius augalus galime naudoti, patarimais dalinasi "Širdažolės" vaistininkė Birutė Michelkevičienė. Ji teigia, kad nemažai pagrindinių vaistažolių galima užsiauginti patiems soduose, darželiuose ar net balkonuose ir ant palangių. Tai patogu, nes yra aiški augalo vieta, išvaizda, nereikia didelės priežiūros. 

Dažniausiai vaistažolių arbatomis gydomos lėtinės skrandžio, žarnyno, inkstų, šlapimo takų ligos, nerviniai sutrikimai, o esant ūmiam ligos periodui tinka prie peršalimo ligų, kosulio, bronchito. Vaistažoles veiksminga prisiminti ir reabilitacijos periodu po sunkių ligų, cheminio onkologinių ligų gydymo. 

Nors Lietuvoje priskaičiuojama virš 200 vaistinių augalų rūšių, labiausiai yra paplitusios pačių auginamos žolelės - šalavijas, čiobrelis, krapai, mėta, juozažolė, mairūnas, levanda, ramunėlės, kmynai, melisa, rozmarinas, bazilikas. 

Nuo peršalimo ligų vartojamas šalavijas, jis tinka ir prie virškinimo sutrikimų, turi tonizuojantį poveikį, pasižymi prakaito išsiskyrimo slopinimu, kas aktualu moterims menopauzės periodu. Nuo peršalimo, kosulio plačiai vartojamas ir čiobrelis, tačiau jis turi dar ir kitų, mažai kam žinomų savybių - gerina virškinimą, mažina dujų kaupimąsi, skatina tulžies išsiskyrimą. Kita virškinimo sistemos pagalbininkė - pipirmėtė. Ji slopina virusus, uždegimus, skatina tulžies išsiskyrimą, palengvina oro pasišalinimą iš virškinamojo trakto, todėl tinka gydyti dujų susikaupimui žarnyne, gastritui, enteritui. Jei organizmas reaguoja į šią vaistažolę padidėjusiu rūgštingumu, ją reikėtų gerti po valgio. Pipirmėtė turi raminamąjį poveikį. Prie tokių priskiriama ir melisa: ji naudinga padidėjus pulsui, padeda nuo dusulio, gerina apetitą, stabdo vėmimą, tinka prie tulžies pūslės ir inkstų skausmų. Jos antpilu gydomi menstruacijų skausmai, o esant furunkuliozei, naudojami kompresai, skalaujant malšinami burnos ertmės uždegimai. Juozažolė pasitelkiama nervų sistemos ligoms gydyti, ji ramina, švelnina baimes, bet tinka ir sergant astminiu bronchitu, kosuliu ar net esant opaligei, inkstų, kepenų, tulžies pūslės, širdies ir kraujagyslių ligoms. 

Stiprų gydomųjų savybių užtaisą turi ir paplitę prieskoniniai augalai. Bazilikas tinka esant virškinimo sutrikimams, blogam apetitui, vidurių pūtimui. Mairūnas - sutrikusiam virškinimui dėl nervinio pobūdžio problemų gydyti, tinka nerimui, nemigai, migreniniams galvos skausmams mažinti, pasižymi antivėžiniu veikimu. Rozmarinas - tonizuoja, gerina atminį, kraujotaką, kelia spaudimą todėl prieš naktį geriau negerti. O spaudimo mažinimui tinka krapai, jie nuima tulžies latakų ir žarnyno spazmus, yra naudojamas net vaikų arbatose. Dar krapai žadina apetitą, lengvina atsikosėjimą, tinka sergant bronchine astma, gerina nuotaiką, padeda esant nemigai. Gydymui geriausiai tinka krapų sėklos. Nuo miego sutrikimų gelbsti ir levanda, kuri ramina, pasižymi antiseptinėmis savybėmis, žadina apetitą, tinka pučiant vidurius, negaluojant skrandžiui. 

Vasara - tinkamiausias metas pasinaudoti ir pievų, miškų teikiamais turtais. Todėl esant galimybei, kartu su artimaisiais iškeliavus į gamtą birželį pravartu į namus parsinešti liepų, ramunėlių, šeivamedžio, rugiagėlių žiedų, jonažolės. Liepą - lakišiaus, gauromečio, kuris ne vieną šimtmetį buvo naudojamas net vietoj juodosios ir žaliosios arbatos. Taip pat nepamirškime aviečių stiebų, čiobrelio žiedų, akims didelę naudą turinčių mėlynių (ne tik uogų, bet ir lapų), gysločio lapų. Jų užpilu gydomas akių vokų uždegimas: 2 valgomuosius šaukštus užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 valandas, nukošus daryti kompresus du kartus per dieną. Tam tinka ir rugiagėlių žiedų kompresai - 1 stiklinei karšto vandens reikia 1 šaukštelio žiedlapių. O rugpjūtį renkami ievų vaisiai, apynių spurgai, valerijono šaknys, ajerų lapai ir šakniastiebiai, kraujažolės. 

Vaistininkė B. Michelkevičienė tvirtina, kad veiksmingos yra ne tik sudžiovintų, bet ir ką tik nuskintų vaistažolių arbatos, nes šviežias augalas turi lygiai tas pačias savybes. O džiovinti vaistažoles reikėtų saulės neapšviestoje, sausoje vietoje. Ypatingai tiems augalams, kurie turi eterinių aliejų: tokiems kaip mėta, čiobrelis, raudonėlis temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 30-35 laipsniai. Džiovinti galima su visomis šakelėmis, nes jose taip pat yra veiksmingų medžiagų. 

Ne mažiau svarbus yra ir tinkamas vaistažolių laikymas. B. Michelkevičienė pataria, kad jas saugoti geriausia tamsioje, sausoje vietoje sudėjus į popierinius maišelius ar dėžutes, stiklainius. Jei žolelės laikomos ilgiau, svarbu žinoti, kad žiedai, lapai vidutiniškai galioja 1-2 metus, o žievė, šaknys, apatinės augalo dalys, sėklos - iki trijų metų. Gydomojo užpilo paruošimas dažniausiai būna standartinis - 1-2 valgomieji šaukštai pusei litro 80-90 laipsnių temperatūros vandens. Užpilą reikia suvartoti per dieną. Gerti vieną vaistažolių rūšį galima ne ilgiau nei dvi, tris savaites. 

Nors gydomieji augalai gali pasirodyti kaip nekaltas vaistas, tačiau visuomet būtina pasitarti su specialistais ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir dėl sąveikos su kitomis žolelėmis, vartojamais vaistais ar alerginių reakcijų. Kaip pavyzdį B. Michelkevičienė mini alijošių, kuris pasitelkiamas peršalimo, plaučių, žarnyno ligų, nudegimų, žaizdų gydymui, imuniteto stiprinimui. Tačiau tūkstančius metų jis buvo žinomas ir kaip vidurių laisvinimo priemonė. Tik ištyrus paaiškėjo, kad tokius procesus lemiantis antrachinonas yra pavojingas, gali sukelti viduriavimą, spazmus ar net žarnyno uždegimą. Todėl dabar rekomenduojama gerti tik iš vaistinės pasirinktus preparatus, kuriuose pavojinga medžiaga pašalinta. O namų sąlygomis alijošių geriausia naudoti išoriškai. Tinkamiausios yra 2-4 metų augalo apatinės šakelės, jas perpjovus ir išspaudus minkštimą, turėsime ne tik vaistą, bet ir odos puoselėjimo priemonę, nes tai yra vienas pagrindinių kosmetikos komponentų, o jo kasmetinė rinkos vertė pasaulyje siekia net 13 milijardų dolerių! 

Visi puikiai žinome, kad dirbtinai sukurtos gydomosios medžiagos yra cheminiai vaistai, tačiau augaluose esančios veikliosios medžiagos taip pat yra cheminiai junginiai, tik natūralūs. Todėl pasitelktus pakankamai žinių ir patirties su žoliniais preparatais galima pasiekti gerų rezultatų. Džiugu, kad palankus požiūris į fitoterapiją vis dažniau juntamas ir iš medikų pusės - jie vis labiau pripažįsta, kad efektyviausi rezultatai pasiekiami derinant tradicinę mediciną su fitoterapijos metodais. Su mokslinėmis žiniomis apjungus geriausia, ką mums suteikia gamta, galime turėti veiksmingą pagalbą ne tik ligų gydymui, bet ir profilaktikai. 

Nuotrauka: Vaistininkė B. Michelkevičienė pataria nepamiršti gamtos teikiamų turtų sveikatai / asmeninio archyvo nuotr. 

Vaistininkės Birutės Michelkevičienės nuotrauka. Moteris stovi lauke, žaliuojančio sodo apsuptyje. Ji matoma nuo kelių iki viršugalvio. Už moters - vešli pievelė ir maždaug metro aukščio vienodi žaliuojantys krūmai. Jų gale - aukšta, maždaug trijų metrų aukščio, dailiai nukirpta gyvatvorė. Birutė švelniai šypsosi ir šiek tiek prisimerkusi žiūri tiesiai į skaitytoją. Ji - vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, surištų į kasą ar kuodą nugaros pusėje. Birutė dėvi tamsias kelnes, vilki tamsų megztinį, kaklą apsisukusi šviesiu šaliku. Kairioji ranka įkišta į kišenę, dešiniąja - laiko tamsias pirštines.