Ir kūnui, ir sielai

Alvydas Valenta, [email protected]

Kamuoliukas ritinėjasi it gyvas

Dinamiškas, azartiškas, lengvai išmokstamas, tinkamas ir fizinio aktyvumo stokojančiam poilsiautojui, ir garbiam senjorui, ir būsimam čempionui! Šis žaidimas – tai šoudaunas, dažnai dar vadinamas aklųjų stalo tenisu. Šoudaunas žaidžiamas prie specialaus stalo, primenančio tikrojo teniso stalą. Aklieji žaidėjai ilgomis siauromis raketėmis gainioja po stalą barškantį kamuoliuką ir stengiasi jį įmušti į varžovo pusėje esančią pailgą "kišenę" ir kartu apginti savąją. Savo populiarumu šis žaidimas dar neprilygsta golbolui ar kuriai kitai tradicinei aklųjų sporto šakai, tačiau labai greitai populiarėja, jo entuziastų nuomone, anksčiau ar vėliau, bus įtrauktas į paralimpinių žaidynių programą. Mūsų šalyje šoudaunas pristatytas ir pradėtas populiarinti 2002 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC). 2005 m. įvyko pirmasis respublikos šaudauno čempionatas, nuo 2010 m. Lietuvos atstovai pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose. 

2019 metų pradžia, Pajulahti (Suomija) neįgaliųjų tarptautinės žaidynės. Tarp kitų sporto šakų jų programoje yra ir šoudaunas, o tarp jo žaidėjų – Lietuvos čempionė Oksana Dobrovolskaja. Mažai betrūko, kad Oksana būtų tapusi ir šių žaidynių nugalėtoja. Kovoje dėl pirmosios vietos ji nusileido tik Suomijos atstovei... Hannai Vilmi. Taigi antroji! Šių metų rugsėjo mėn. Italijoje vyks Europos šoudauno čempionatas. O. Dobrovolskaja yra viena realiausių Lietuvos kandidačių jame dalyvauti. Prieš dvejus metus, pirmą kartą dalyvaudama tokiame pačiame čempionate, mergina užėmė devintą vietą ir tik per plauką nepateko į stipriausių šoudauno moterų žaidėjų aštuntuką. 

"Gyvenau ir mokiausi Vilniuje, bendrojo lavinimo mokykloje, – pasakoja O. Dobrovolskaja, – LASUC'e pradėjau lankyti dešimtą klasę. Šoudauną atradau jau pirmąjį mokymosi mėnesį. Pamačiau stalą, barškantį kamuoliuką ir iškart susižavėjau, o po pirmosios treniruotės galutinai supratau, kad tas žaidimas skirtas man. Spalio mėn. jau dalyvavau Lietuvos šoudauno čempionate, tiesa, tik kaip trečiosios LASUC komandos žaidėja." 

Kaupėsi patirtis, augo meistriškumas. Metai kiti – ir Oksana Lietuvos moterų šoudauno čempionė! Šį titulą ji yra iškovojusi jau keturis kartus, o šiemet pavasarį mėgins jį apginti dar kartą. "Šoudaunas – ne plaukimas ir ne lengvoji atletika, – sako jaunoji čempionė, – nėra tokio griežto treniruočių grafiko. Tačiau dirbti vis tiek reikia: Jeigu nėra varžybų, treniruojuosi pora kartų per savaitę. Jeigu artėja varžybos, būna kad ir kiekvieną dieną. Šoudauno treniruotėms reikalingas partneris. Galiu stoti prie stalo ir treniruotis viena, bet su partneriu įdomiau ir naudingiau." 

Lygindama šoudauną su kitomis sporto šakomis, mergina ne be reikalo paminėjo plaukimą. Taip, atspėjote, Oksana dar ir plaukia. Anot jos pačios, neprofesionaliai, labiau savo malonumui, bet baseine dirba vadovaujama trenerės, dalyvauja varžybose... "Plaukimas atpalaiduoja, smagu palenktyniauti", – sako pašnekovė. 

Praėjusiais metais O. Dobrovolskaja beveik du mėnesius dalyvavo projekte "Tamsoje" – unikali patirtis, geri prisiminimai, nors gal ir ne viskas pavyko, kaip norėta, ar prieš projektui prasidedant svajota. "Dalyvauju visur, kur galiu", – neslepia mergina. 

Vis dėlto labai klystume manydami, kad pirmoji Lietuvos šoudauno raketė tik sportuoja, pramogauja ir visaip kitaip nerūpestingai leidžia jaunas dienas. Sportas, pramogos – be jų jaunystė taptų panaši į surūkusią senatvę, bet dar svarbiau mokslas, išsilavinimas... Ypač kai beveik nematai, ir vasarą, kad daugiau užsidirbtum, neišvažiuosi nei skinti braškių, nei dirbti kokio kito fizinio darbo. O. Dobrovolskaja Vytauto Didžiojo universitete studijuoja teisę ir finansus. "Šie metai – baigiamieji, – sako Oksana. – Visus kursus išklausiau, egzaminus išlaikiau, dabar atlieku praktiką apygardos teisme." VDU ji pasirinko kaip neįgaliesiems itin draugišką universitetą ir neapsiriko. Paklausta, kas esanti labiau, teisininkė ar finansininkė, smagiai nusijuokia: "Teisininkė. Finansai sekėsi sunkiau. Galbūt todėl, kad reikia daugiau regėjimo, skaičiai, lygtys, buvo daug rašoma ant lentos. Teisėje daugiau reikia skaityti, bet daugiau ir galvoti, kritiškai mąstyti." 

Oksana visada norėjo atlikti praktiką valstybinėje įstaigoje – taip ir atsitiko. "Beveik kiekvieną dieną lankau teismo posėdžius, bandau parašyti jų protokolus, susipažįstu su teismo struktūra iš vidaus, – pasakoja mergina. Oksana neslepia, teisme dirbti norėtų, bet šiuo atveju norėti ir galėti – ne tas pas. Didžiulės apimtys, tempas, daug popierinių dokumentų, bylų. Jas reikia tvarkyti, patikrinti, sutikrinti, pasirašyti. Yra dokumentų, rašytų ranka. Žmogui su regėjimo negalia visa tai pakankamai sudėtinga. Aš jiems nelabai naudinga, tačiau man šita praktika davė naudos. Turiu ko pasimokyti, padaryti tam tikras išvadas. Na, ir žmonės labai geranoriški", – pasakoja būsimoji teisininkė. 

Ką veiks baigusi studijas, Oksana dar nėra tvirtai apsisprendusi. Daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks parašyti baigiamąjį darbą. Viena iš alternatyvų – tęsti studijas, galbūt, rinktis kitą jų kryptį. O rudenį – Italija, Europos šoudauno čempionatas. 

Nuotrauka. O. Dobrovolskaja šoudaunu susižavėjo vos tik jį išbandžiusi / asmeninio archyvo nuotr. 

Nuotraukos pirmame plane prie didelio stalo stovi jauna mergina. Ji vidutinio sudėjimo, šiek tiek pasisukusi į skaitytoją dešiniu šonu, tiesi, žvilgsnis nukreiptas pirmyn. Oksanos plaukai šviesūs, tiesūs ir ilgi, viršugalvyje surišti į "uodegą". Mergina švelniai šypsosi, atrodo rami. Ji dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šviesias aptemptas sportines kelnes. Abejomis rankomis Oksana remiasi į didelį medinį stačiakampio formos stalą užapvalintais kampais. Ant dešiniosios rankos riešo mergina mūvi storą riešinę. Palei stalo kraštus driekiasi maždaug dvidešimties centimetrų aukščio sienelė. Stalo paviršius atrodo medinis, tarsi išklotas parketlentėmis. Stalo gale, per patį stalo ir sienelės vidurį yra puslankiu išpjauta ertmė, kurią dengia tamsus tankus tinklelis. Ant stalo guli dvi juodos storos pirštinės, specialiai skirtos šoudaunui, o kiek toliau matomas kitas žaidimui skirtas įrankis. Jis medinis, panašus į mentelę, maždaug dvidešimt penkių centimetrų ilgio.

Autoriaus nuotrauka. Alvydas Valenta. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras tamsiais trumpais plaukais. Nuotraukoje Alvydas pozuoja sėdėdamas ant laiptų, smakrą pasirėmęs dešine ranka. Alvydas nuotraukoje beveik užsimerkęs, kukliai šypsosi ir atrodo susimąstęs. Jis vilki šviesų švarką, po juo – baltus marškinius.