Mūzų pėdsakais

Parašas po straipsniu.Ginta Čingaitė–Kiznienė, [email protected]

"Kino pavasaris" tiesia ranką nematantiems

 

Kol sinoptikai bando nuspėti permainingus pavasario orus, nuo kovo 21 iki balandžio 4 d. net 19–oje Lietuvos miestų užtikrintai skleisis "Kino pavasaris". Jau 24–ą kartą į šalies kino sales grįžtantis kokybiško autorinio kino festivalis šiemet žiūrovus kviečia šūkiu "Kai sustoji – pabunda vaizduotė". 

Sulėtinti kasdienį tempą ir atrasti laiko geram kinui galės silpnaregiai ir neregiai: pirmą kartą festivalio istorijoje į programą įtrauktas kino seansas su garsiniu vaizdavimu. "Kino pavasario" komanda peržiūrai atrinko jaunos lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės, "Sidabrinės gervės" apdovanojimų laureatės, debiutinį filmą "Išgyventi vasarą", kurio specialus seansas su garsiniu komentaru vyks kovo 28 d. 18. 30 val. "Forum Cinemas Vingis" Vilniuje. 

Pirmojo ilgametražio vaidybinio M. Kavtaradzės filmo premjera įvyko viename svarbiausių pasaulyje tarptautiniame Toronto kino festivalyje "Atradimų" programoje, vėliau apkeliavo Atėnus, Reikjaviką, Taliną, Dubliną ir kitus pasaulio miestus bei konkursines programas. Geriausiu Baltijos šalių filmu pripažinta kino juosta pagaliau susitiks su žiūrovais Lietuvoje. Būtent "Kino pavasaris" kviečia į nacionalinę "Išgyventi vasarą" premjerą. 

Režisierė "Kino pavasario" mugėje "Meeting Point – Vilnius" yra sakiusi, kad tai filmas apie bandymą išgyventi, kai tai atrodo neįmanoma. Vasariškame filmo pavadinime užkoduota ne tik veiksmo laikas, bet ir vieta: viskas prasideda ligoninėje, kasdienėje vartosenoje atpažįstamoje kodiniu "Vasaros" vardu (Naujojoje Vilnioje Vasaros gatvėje yra Vilniaus psichikos sveikatos centras). Taigi filme liečiama jautri psichinės sveikatos tema, bet režisierė teigė norėjusi tai parodyti kitaip: nesumenkinant ligos kančios, bet kartu keičiant apie psichines ligas, sutrikimus vyraujantį kitų žmonių požiūrį ir supratimą. "Man ši tema artima, pažįstama ir jaučiau, kad ji aktuali ne tik man, bet ir kitiems. Man buvo svarbu kalbėti apie psichines ligas išgyvenančius žmones labai paprastai, to nesureikšminant, nes tikiu, kad tik taip mes galime sumažinti stigmą", – prisipažino M. Kavtaradzė. 

Parašas po straipsniu.

Esminiai filmo akcentai dėliojami nuotaikingoje kelionėje iš Vilniaus į Palangą. Pradedanti dirbą ambicinga psichologė už galimybę dirbti su pažangia tyrimų įranga į kliniką pajūryje turi nuvežti du pacientus: Paulių, kenčianti nuo bipolinio sutrikimo, ir Justę, kuri buvo paguldyta į ligoninę po bandymo nusižudyti. Iš pirmo žvilgsnio tereikėjo įveikti paprastą kelio atkarpą, tačiau kelionės metu atsiveria skausminga personažų savęs ieškojimo, prisipažinimo, bandymo suvokti ir išgyventi tą suvokimą drama: Paulius (aktorius Paulius Markevičius) išgyvena pereinamąją būseną, nesupranta, kas su juo vyksta, bendrakeleives, taip pat ir save, bando nuteikti pernelyg optimistiškai, nors viduje labai kenčia; Justė (aktorė Gelminė Glemžaitė) serga sunkia depresija, bet jai gėda tai pripažinti. Psichologė (aktorė Indrė Patkauskaitė), pasirodo, vengia žmogiško kontakto, net pribijo pacientų, tad kelionėje netrūksta komiškų situacijų. Tačiau jos dažniausiai tiesiog dangsto ar atvirkščiai – paryškina – trapią tarpusavio ryšį radusių personažų būseną. Pati režisierė pusiau juokaudama prisipažįsta, kad kurdama scenarijų galvojusi rašanti komediją, tačiau, pasirodo, filme neišvengiamai daug dramos, praskaidrintos tikrumu, šviesa, netikėtumais, viltimi, subtiliu dėmesiu labai pažeidžiamiems, bet bandantiems išgyventi žmonėms. 

M. Kavtaradzė tikisi, kad filmas galėtų būti įdomus ir tiems, kurie yra išgyvenę psichikos sutrikimų, turi diagnozę, – jie žiūrės vienaip, ir tiems, kurie visiškai nėra susidūrę su tuo, nes tuomet galės pabandyti suprasti, ką tai reiškia. "Labai tikiuosi, kad žiūrintieji, kurie pasijus artimi herojams, iš filmo išeis su viltimi, o žmonėms, kuriems filme nagrinėjamos problemos galbūt nėra tokios artimos ir patirtos, linkiu geriau suprasti artimuosius, pažįstamus ir visus žmones, kurie kenčia nuo tokių patirčių", – "Mūsų žodžio" skaitytojams linki režisierė. 

Filme "Išgyventi vasarą" pagrindinius vaidmenis atlieka jaunosios kartos aktoriai. Operatorius – Laurynas Bareiša, prodiuserės – Marija Razgutė ir Klementina Remeikaitė. "Kino pavasario" festivalyje filmas yra atrinktas dalyvauti ir pagrindinėje festivalio konkursinėje programoje – Europos debiutų konkurse. Rengėjai tikisi, kad M. Kavtaradzės "Išgyventi vasarą" su garsiniu komentaru, pritaikytu neregiams ir silpnaregiams (garsinio vaizdavimo tekstą rengė Laura Niedzviegienė), galės rodyti papildomuose seansuose įvairiuose miestuose pasibaigus festivaliui. Ar tai įvyks, priklauso ir nuo mūsų bendruomenės susidomėjimo. 

 

Nuotrauka. M. Kavtaradzės filme "Išgyventi vasarą" personažai Paulius ir Justė bando įveikti savo vidinius demonus / "M–Films" nuotr. 

Vasariška vaikino ir merginos nuotrauka. Pirmajame plane į didelį automobilį atsirėmę stovi jaunas vaikinas ir mergina, abu – maždaug dvidešimties metų. Už jų pieva ir aukšti žaliuojantys medžiai. Pačioje nuotraukos gilumoje matyti dar keletas automobilių, išsirikiavusių vienas šalia kito. Vaikinas su mergina stovi kiek prisėdę ant gana nemažo šviesios spalvos automobilio priekio. Abu jaunuoliai atrodo labai laimingi. Juos nuotraukoje matome iki klubų. Vaikinas stovi kairėje nuotraukos pusėje, pasisukęs tiesiai į skaitytoją, tačiau jo veidas nukreiptas į merginą, stovinčią jam iš kairės. Jis gana aukštas, lieknas, sportiškas. Vaikino plaukai trumpi, šviesūs. Plačiai iššiepti dantys, užmerktos akys, juoko raukšlės ant veido ir įtemptas kaklas rodo, kad vaikinas garsiai juokiasi. Jis šiek tiek pakėlęs pečius aukštyn, o rankos, sulenktos per alkūnes, laiko cigaretę. Vaikinas vilki tamsius marškinėlius ilgomis rankovėmis, ant kurių ties krūtine parašyta "Old Navy", dėvi tamsias sportines kelnes su balta juosta ties klubais. 

Visai šalia jo, taip pat pasirėmusi į automobilį, stovi mergina. Ji galvą pasukusi į vaikiną, žiūri jam tiesiai į akis ir šypsosi. Mergina visa galva žemesnė, šviesių tiesių plaukų, surištų į kuodą ar kasą, vidutinio sudėjimo. Jos veido išraiška išduoda, kad jai taip pat linksma. Ji stovi kiek susikūprinusi, dešine ranka apsikabinusi save per liemenį, o kaire ranka, sulenkta ties alkūne ir iškelta į viršų, laiko cigaretę. Mergina vilki šviesų apdribusį džemperį ilgomis rankovėmis, iš po kuriuo ties kaklu ir klubais išlindęs tamsus drabužis (greičiausiai marškinėliai), mūvi džinsus.

 

Autorės nuotrauka. Ginta Čingaitė–Kiznienė. Vidutinio sudėjimo, tamsių tiesių pusilgių plaukų moteris šypsodamasi žvelgia tiesiai į skaitytoją. Ginta dėvi šiltą megztinį, kaklą dengia lengvai užmestas languotas šalikas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]