Pro plyšinę lempą

Emilija Jusevičiūtė, LSMU Kauno klinikų gydytoja oftalmologė, [email protected]

Mėlynųjų ekranų vilionės ir akių sveikata

Šiuolaikiniame pasaulyje neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmaniųjų technologijų ir prietaisų – telefonų, planšečių, kompiuterių. Naudojame juos ne tik laisvalaikio metu, tačiau ir darbe, mokymosi įstaigose. Tarp šių technologijų aistringų mėgėjų nemažą dalį užima ir vaikai, kurie kiekvieną dieną šias priemones naudoja vis dažniau ir ilgiau. Natūralu, kad tėvams kyla nerimas ne tik dėl savo regos būklės, bet ir klausimas, kokią įtaką vaikų regos sveikatai daro ekranus turintys prietaisai. 

Apie mėlyną šviesą 

Saulės šviesa sudaryta iš raudonos, oranžinės, geltonos, žalios, mėlynos ir violetinės spalvų. Visoms šioms spalvoms susiliejus – gaunama balta spalva. Kiekviena iš spalvų turi skirtingą energiją ir yra skirtingos šviesos bangos ilgio. Raudonos spalvos yra ilgiausias bangos ilgis ir mažiausia energija, o mėlynos – atvirkščiai. Šviesa, kuri atrodo labai balta, gali turėti daugiau mėlynos spalvos komponento, kuris ir yra kenksmingas mūsų akims. 

Skaitmeninių prietaisų ekranai taip pat skleidžia mėlyną šviesą. Lyginant su saulės šviesos poveikiu akims ekranai skleidžia žymiai mažesnį šios spinduliuotės kiekį, tačiau ilgą laiką žiūrint į ekranus iš arti galime pakenkti akims. Tyrimuose nurodoma, jog ilgalaikis mėlynos šviesos poveikis akims yra kenksmingas, nes pažeidžiamos tinklainės ląstelės. Taip pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikų akys sugeria daugiau šviesos spindulių nei suaugusiųjų. 

Tačiau mėlyna šviesa mums yra būtina. Ji reguliuoja mūsų cirkadinį ritmą (natūralius žmogaus paros miego ir būdravimo procesus), taip pat palaiko budrumą, pakelia nuotaiką. Tyrimais įrodyta, kad nepakankamas buvimas lauke ir per mažas gaunamos saulės kiekis skatina trumparegystės išsivystymą. 

Taigi ką galime daryti, kad apsaugotume akis nuo kenksmingo mėlynos šviesos poveikio? Visų pirma, turime trumpinti veiklos laiką priešais įvairius ekranus ar bent jau stengtis daryti dažnesnes pertraukas ir leisti akims pailsėti. Taip pat daugelis naujų prietaisų turi ekranų apsaugas, kurios sumažina skleidžiamos mėlynos šviesos kiekį. Galime naudoti apsauginius akinius, kurių stikluose yra specialūs filtrai. Tokius akinius gali nešioti ne tik korekcinius akinius nešiojantys žmonės, bet ir tie, kuriems nereikalinga regėjimo korekcija į tolį ar artį. 

Tiksinti trumparegystės bomba 

Trumparegystė – tai būklė, kuomet šviesos spinduliai akyje susikerta ne tinklainėje, o prieš ją. Dėl to trumparegiai mato neryškiai tolimu atstumu ir jiems yra reikalingi koreguojamieji minusiniai lęšiai. Trumparegių žmonių akys yra sąlyginai ilgesnės nei gerai matančių žmonių. Trumparegystė yra kompleksinė liga, ir vienos aiškios jos atsiradimo priežasties nėra. Dažnai stebimas genetinis polinkis, taip pat įtakos jai atsirasti turi prasta mityba. Visuomenėje taip pat dažnai girdime nuomonę, kad trumparegystė vaikams išsivysto ir progresuoja dėl per dažno ir ilgo naudojimosi išmaniosiomis technologijomis. 

Reikia sutikti, kad trumparegystė yra mūsų amžiaus epidemija. Trumparegių skaičius auga visame pasaulyje. Nustatyta, jog trumparegių skaičius Amerikoje padvigubėjo, lyginant su 1971 metų duomenimis. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje 2050 metais trumparegių bus net 4,7 milijardo. Lietuvoje Higienos Instituto duomenimis 2017 metais registruoti 75000 trumparegystės atvejų, iš kurių net 32000 – asmenimis iki 18 metų amžiaus. 

Visgi mokslininkų nuomonė labai išsiskiria, kuomet kalbama apie trumparegystės priežastis ir jos sąsajas su intensyviu darbu iš arti. Viename tyrime, kuriame buvo stebėta 2000 vaikų, tyrėjai išvadose nurodė, kad vaikų darbas iš arti (ne tik išmaniųjų technologijų naudojimas, bet ir knygų skaitymas) yra mažiausiai susijęs su trumparegystės atsiradimu. Taip pat tyrėjai nurodė, jog trumparegystės progresavimą gali sulėtinti vaikų buvimas lauke, ypač ankstyvame amžiuje. 

Kito mokslinio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad ilgesnis buvimo lauke laikas yra tiesiogiai susijęs su mažesniu trumparegystės dažniu. O kitų mokslininkų duomenimis, trumparegystės rizika yra didesnė vaikams, kurie praleidžia daugiau laiko naudodamiesi telefonais ar kompiuteriais. 

Taigi mokslininkai vis dar nesutaria, kas turi didžiausią įtaką trumparegystės atsiradimui ir progresavimui – ar nuolatinis naudojimasis telefonais, ar telefonų skleidžiamos šviesos poveikis mūsų cirkadiniam ritmui, sukeliantis akies augimą, ar nei vienas iš šių faktorių. 

Ką reikia žinoti apie akis ir intensyvų darbą iš arti? 

Visi tyrėjai pritaria, kad didžioji dalis išmaniųjų technologijų naudotojų skundžiasi akių skausmu, diskomfortu akyse. Vaikai – ne išimtis. Nors tokie simptomai kaip sausos akys, akių ar galvos skausmas, susiliejęs matymas yra dažniausiai laikini ir praeinantys, tačiau laikui bėgant jie gali varginti vis dažniau. 

Šie simptomai dar nereiškia, kad Jums ar Jūsų vaikui reikalingi akiniai. Dažniausiai užtenka tiesiog daryti dažnesnes pertraukas dirbant su elektroniniais prietaisais iš arti. Šie simptomai mus vargina dėl to, kad žiūrėdami į artį, skaitydami, rašydami, žaisdami žaidimus ar naršydami internete, mes įtemptai žiūrime į vieną tašką ir pamirštame mirksėti, todėl akys išsausėja. Akių diskomfortą taip pat sukelia bendras nuovargis, prastas apšvietimas. Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių. 

Keli patarimai, kuriuos galite pritaikyti praktikoje, kad išvengtumėte diskomforto, naudojantis išmaniosiomis technologijomis:* nusistatykite laikmatį, kuris primintų apie reikalingas pertraukas;* vietoje elektroninių knygų skaitykite popierines knygas, ir pažiūrėkite į tolį kas du knygos skyrius;* venkite kompiuterių ar telefonų naudojimo lauke ar stipriai apšviestose patalpose;* nusistatykite ekranų apšvietimo lygį bei kontrastą, kad jaustumėtės komfortiškai, bei laikykite ekranus šiek tiek toliau nuo savęs – maždaug 45–60 centimetrų atstumu;* nepamirškite dažniau mirksėti. 

Gerus įpročius formuokime nuo vaikystės 

Vieno Italijoje atlikto tyrimo metu buvo tirta kompiuterinių žaidimų įtaka 3–10 metų amžiaus vaikų sveikatai. Tyrimo išvadose buvo nurodoma, jog vaikams iki 10 metų amžiaus žaidžiant kompiuterinius žaidimus kasdien po 30 minučių ar daugiau, gali būti neigiamai paveikti jų regėjimo nerviniai keliai. Taip pat buvo nustatyta, kad vaikai, žaidžiantys žaidimus prieš miegą, dažniau kenčia nuo nemigos. 

Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijos:* vaikams iki 1,5 metų rekomenduojama vengti naudojimosi išmaniosiomis technologijomis, išskyrus vaizdo pokalbius. Vaikams tarp 1,5 ir 2 metų amžiaus rekomenduojama rodyti tik aukštos kokybės vaizdus, ir žiūrėti juos kartu su vaikais, pasakojant kas yra matoma;* 2–5 metų amžiaus vaikams rekomenduojama riboti naudojimąsi išmaniosiomis priemonėmis iki 1 valandos per parą, stengiantis taip pat rodyti aukštos kokybės vaizdus;* vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams rekomenduojama nustatyti aiškius naudojimosi išmaniosiomis technologijomis laiko limitus. Ši veikla neturėtų daryti įtakos vaikų miego režimui, fizinei veiklai, laikui lauke;* suplanuokite su vaikais veiklas, kuriose nebūtų naudojama išmaniųjų priemonių – eikite kartu pasivaikščioti, pavalgyti, pažaisti lauke. Taip pat įveskite taisyklę, kad tam tikruose kambariuose (pavyzdžiui, miegamajame) nebūtų naudojamasi telefonais ar kompiuteriais. 

Tėvai turėtų patys nuspręsti kiek laiko leisti vaikui naudotis išmaniosiomis technologijomis, atsižvelgdami į tai, kam vaikas naudoja šiuos įrenginius. Svarbiausias dalykas – nustatyti vaikui taisykles, kiek ir kur galima naudotis įrenginiais. 

Taip pat reiktų nepamiršti, kad vaikai stebi tėvus ir dažnai juos kopijuoja. Taigi jei rodysite savo vaikams tinkamą pavyzdį, jei nenaudosite išmaniųjų technologijų kiekvieną laisvą minutę, Jūsų vaikai elgsis taip pat, tuo labiau, kad išmaniųjų technologijų naudojimas paveikia ne tik vaikų sveikatą. 

Nuotrauka. Medikai pataria vengti kompiuterius ar telefonus naudoti lauke esant ryškiai šviesai, o ekranus laikyti toliau nuo savęs / www.pexels.com nuotr. 

Vasariška dviejų berniukų ir už jų tolėliau sėdinčios merginos nuotrauka. Berniukai maždaug dvylikos metų amžiaus, abu pirmajame nuotraukos plane. Jie sėdi lauke, vienas šalia kito, ant plytelėmis grįsto grindinio laiptelio. Kairiau sėdintis berniukas susilenkęs taip, kad nesimato jo veido. Jis įsikniaubęs į mobilųjį telefoną, kurį laiko abiem rankom, žemyn nuleista galva siekia kelius. Tarp telefono ekrano ir berniuko akių labai mažas, maždaug 10–15 cm atstumas. Berniuko plaukai šviesūs, trumpi ir banguoti. Jis dėvi šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsus, avi sportinius batelius. 

Dešinėje sėdintis berniukas taip pat susilenkęs, tik ne taip stipriai kaip jo draugas. Berniuko kojos sulenktos, alkūnes jis pasidėjęs ant kelių. Kairėje rankoje vaikas laiko mobilųjį telefoną, į kurį įdėmiai žiūri. Dešinysis delnas padėtas ant kairės kojos. Berniukas prisimerkęs, panašu, kad nuo stipriai šviečiančios saulės. Vaiko plaukai tamsūs, tiesūs ir trumpi. Jis prasižiojęs ir šiek tiek prasišiepęs dešiniuoju lūpų kampučiu. Berniukas dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsus ir sportinius batelius. 

Antrame nuotraukos plane, tolėliau nuo ant grindinio sėdinčių berniukų, ant tamsaus medinio suolo sėdi jauna mergina. Kadangi antrasis nuotraukos planas kiek blyškus, merginos bruožų įžiūrėti neįmanoma. Ji vidutinio sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, krentančių jai už nugaros. Abejomis rankomis, pakeltomis ties krūtine, mergina laiko mobilųjį telefoną, žvilgsnis nukreiptas į telefono ekraną. Už jos nugaros – šviesi didelio mūrinio pastato siena.

Autorės nuotrauka. Emilija Jusevičiūtė. Jauna liekna moteris ilgais banguotais plaukais. Ji dėvi akinius, plačiai šypsosi ir žiūri tiesiai į skaitytoją. Evelina vilki tamsią palaidinukę, kaklą puošia siaura grandinėlė.