REGIMI NEREGIAI

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

GOSPELO FENOMENAS IŠ ALABAMOS

 

Tikimybė, jog kada nors esate girdėję "The Blind Boys of Alabama", yra labai didelė. Galbūt jų pasirodymą išklausėte "Grammy" įteikimų transliacijoje, girdėjote dainuojančius drauge su Peteriu Gabrieliu, Prince'u ar Tomu Waitsu, aptikote "geriausių hitų" kompiliacijoje ar tiesiog laiku įsijungėte radijo imtuvą. Mat per lygiai aštuonis dešimtmečius besitęsiančią karjerą šis ansamblis išleido apie septyniasdešimt albumų, pelnė keturis Gospelo muzikos asociacijos apdovanojimus "Dove", šešis "Grammy" (įskaitant teikiamą už viso gyvenimo nuopelnus), Amerikos aklųjų organizacijos prizą, koncertavo trims skirtingiems JAV prezidentams (1994, 2002 ir 2010) ir tiesiog tapo gospelo kultūros simboliu, amžinaisiais šio žanro riteriais. 

Ansamblio debiutas įvyko 1939 metais. Septyni berniukai iš neregių mokyklos susivienijo ir ėmė giedoti džiaugsminguoju "jubilee" stiliumi. Pasivadinę "The Happyland Jubilee Singers", jie koncertuodavo Antrojo pasaulinio karo karių stovyklose ir demonstravo vis gerėjantį dainavimą. 1944 m. liepos 10-ąją ansamblis įžengė į profesionaliąją sceną. Kaip žinia, šeštasis praėjusio amžiaus dešimtmetis tapo gospelo aukso amžiumi, o tuo metu koncertavę jau besivadindami "Five Blind Boys of Alabama" vaikinai su šios muzikos banga pakilo į populiarumo aukštumas. 

Tai buvo ypatingas metas, kuomet mylima veikla ansamblio nariams suteikė tam tikrą materialinį stabilumą ir komfortą, bet artėjo ir pirmasis išbandymas. Mada yra permaininga. Netrukus publikos dėmesį užvaldė soulas. Taigi, norėdami pasivyti mėlynąją sėkmės paukštę, Alabamos dainiai turėjo pakeisti muzikos stilių. Tačiau nuo pat pirmų savo ansamblio akordų jie tvirtino, kad susibūrė iš begalinio noro dainuoti gospelą. Atlikėjai neišdavė šio tikslo, liko ištikimi sau, atsisakydami greitosios sėkmės recepto. 

Idealų tvirtumas subrandino ansamblį didesnio mastelio žygiui. Ilgą laiką kreipęsi beveik vien į juodaodžių tikinčiųjų bendruomenes, gospelo vėliavnešiai galiausiai atsidūrė muzikinio elito orbitoje. Tereikėjo jiems pasirodyti muzikiniame vaidinime "The Gospel at Colonus" (1983), kai staiga didžiulė nauja auditorija apsalo nuo kiek primirštos, bet giliai jaudinančios muzikos, kurią "Five Blind Boys of Alabama" visą laiką ištikimai puoselėjo. Ansambliui prasidėjo intensyvios gastrolės, bendradarbiavimas su žvaigždžių statusą turinčiais įvairių žanrų atlikėjais, pasipylė "Grammy" nominacijos ir įvairūs kiti apdovanojimai. 

Iš pradinės sudėties narių šiuo metu ansamblyje belikęs vienas - Džimis Karteris (Jimmy Carter). Vyrai jau seniai koncertuoja nebe penkiese, o septyniese, todėl vadina save tiesiog "The Blind Boys of Alabama". Praėjo 80 metų, daug kas keičiasi... Bet ne ansambliečių požiūris, kad negalia yra pretekstas kalbėti ne apie tai, ko negali, o atvirkščiai - ką gali padaryti ir ką gyvenime darai. Tad šio ansamblio stiprybė - ryšys su gilia tradicija, o tikslas - skaidrus ir paprastas - dainuoti gospelą. 

Jų atliekamos muzikos galite paklausyti paspaudę nuorodą: ansamblis "The Blind Boys of Alabama" "Audiotree Live" studijoje

 

Nuotrauka: autorės Laimos Slepkovaitės portretas. Laima šypsosi. Jauna moteris tiesiais rusvais plaukais dėvi didžiules tamsias ausines, dalį veido dengia teniso kamuoliuko dydžio apvalus mikrofonas. Nuotrauka daryta radijo studijoje. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]