LAIKO JUOSTA

DAUGIAU KNYGŲ BRAILIO RAŠTU 

Lietuvos kultūros taryba finansiškai parėmė VšĮ "Brailio spauda" 2018 m. įgyvendintą projektą "Į dar neliestas erdves". Jo dėka Lietuvos aklųjų biblioteką, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bei Kauno Prano Daunio ugdymo centro bibliotekas pasiekė septynių skirtingų pavadinimų knygos, skirtos vaikams ir jaunimui. Projektą taip pat parėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Per paskutiniuosius dešimt leidybos metų VšĮ "Brailio spauda" brailio raštu išleido ir skaitytojams perdavė per 120 pavadinimų knygų. 

MATYTI KAIP DELFINAI? 

Delfinai aplinką mato ausimis. Jie supantį pasaulį junta echolokacijos dėka. Žmonėms tai sunkiai įsivaizduojamas pojūtis. Amerikietis biologas, jūros tyrimų ir apsaugos srities mokslininkas Endriu Taleris (Andrew Thaler) svajoja ir žmones išmokyti šitaip "matyti". Tam jis sukūrė specialius akinius, kuriuose įmontuotas tam tikras jutiklis. Jo dėka galima aptikti kliūtis dvylikos metrų atstumu. Signalas primena sonaro skleidžiamą garsą. Kuo kliūtis arčiau, tuo dažnesni signalai. Panašiai orientuojasi ir delfinai. Kūrėjas savo sumanymu dalijasi internete – prie akinių tobulinimo gali prisidėti visi norintys, tereikia spausti nuorodą. 

AR KEISIS LRT ĮSTATYMAS? 

Pagal spaudoje pateiktus LRT duomenis, 2018 m. transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais yra 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus). Pritaikytų regos negalią turintiems asmenims laidų iš viso nėra. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad Europos Sąjungos šalyse informacinių, meno, dokumentinių ar kultūros programų su subtitrais trukmė eteryje siekia nuo 20 iki 100 proc. viso transliavimo laiko, verčiamų į gestų kalbą nuo 2 iki 20 proc., o 3–20 proc. transliuojamų televizijos programų yra su garsiniu vaizdo aprašymu. Kai kurių valstybių įstatymuose numatyta, kad šiuos rodiklius turi nustatyti tam tikros transliuotojų veiklos priežiūros institucijos arba vyriausybė. 

Seimo narė Raminta Popovienė LR Seimo kultūros komitete inicijavo darbo grupę, kurioje, bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis (tarp jų – ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, LASS), parengtos LRT įstatymo projekto pataisos. Jose siūloma nustatyti, kad visuomeninis transliuotojas televizijos programas turi pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Televizijos programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, turės sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. viso transliavimo laiko. Šių rodiklių būtų siekiama palaipsniui, kasmet didinant programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmę ne mažiau kaip 0,5 procento. Pastarasis skaičius LASS atstovų netenkina – todėl laukia ilgas derybų ir įtikinėjimo kelias, tikintis, kad "savo" 10 proc. pavyks pasiekti greičiau. 

SKULPTŪRA NEREGIAMS KARIAMS 

Praeitų metų spalio mėnesį Mančesteryje (Didžioji Britanija) atidengta skulptūra "Pergalė prieš aklumą", skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti. Ji pastatyta prie įėjimo į Pikadilio geležinkelio stotį. Kompozicijoje vaizduojami septyni kariai. Jie eina vorele vieną ranką uždėję ant priekyje esančiojo peties. Pirmasis karys – su dviem ramentais. 

Skulptūra sukurta Didžiosios Britanijos neregių veteranų draugijos užsakymu. Ši nepelno organizacija įkurta daugiau nei prieš šimtą metų. Ji finansiškai parėmė per 3 tūkst. Pirmojo pasaulinio karo metu apakusių karių, sumokėdama už jų reabilitaciją ir mokymą. Šiandien draugija remia apakusius veteranus nepriklausomai nuo to, kada jie tarnavo ir kokiame kare neteko regėjimo. 

Skulptorės Johannos Domke–Guyot sumanymą padėjo įgyvendinti fondas "The Gosling Foundation", privatūs asmenys ir organizacijos. Skulptūrą galima liesti. 

Nuotrauka: skulptūra "Pergalė prieš aklumą" pastatyta tiesiai ant šaligatvio, kariai vaizduojami natūralaus dydžio. Visų jų akys aprištos skepetomis, uniformos netvarkingos ir nevienodos. Dauguma dėvi švarkus (kai kuriems švarkai gerokai per dideli), vienas karys apsivilkęs lietpaltį. Daugumos kepurės – su snapeliais, tačiau vieno galvą dengia šalmas, kito plaukus slepia tvarstis, paskutinysis karys – vienplaukis. Karių veidai atgręžti į skirtingas puses. Skulptūros kairėje, kiek tolėliau – maždaug šešerių metų juodaodė mergaitė garbanotais plaukais. Atrodo, kad ji bėgo pro šalį ir staiga stabtelėjo apžiūrėti karių. 

PASIMATYMAS SU DAILE 

Paroda "Blind Date", vykusi Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, Panevėžio miesto dailės galerijoje, vasario 8 d. 17 val. bus pristatyta Kauno paveikslų galerijoje. 

Parodos ekspoziciją sudaro XX a. Lietuvos dailininkų paveikslai, taktilinės jų reprodukcijos ir audiovizualiniai apibūdinimai. Tai gera proga regos negalią turintiems žmonėms pažinti svarbiausius Lietuvos meno kūrinius liečiant juos rankomis. 

Ekspozicija lankytojus ves per skirtingus XX a. dailės judėjimus, sambūrius. Tradicinius žanrus – peizažą, portretą – keis "dekonstruotas" paveikslas, siurrealistinė vizija ir konceptuali tapyba. Susipažinsite su socialinės tematikos kūriniais, avangardo eksperimentais, naujų idėjų paieškomis ir komentarais dailės klasikai. 

Pasižymėkite kalendoriuje aklą pasimatymą su Lietuvos daile Kauno paveikslų galerijoje K. Donelaičio g. 16.