TRUMPAI |
|
AKIŲ LIGOMIS SERGA Lietuvos higienos instituto duomenimis 2017 metais įvairaus lygio refrakcijos ir akomodacijos sutrikimų šalyje turėjo net 245,7 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu sunkiomis akių ligomis Lietuvoje sirgo beveik 160 tūkst. gyventojų Glaukoma sergančiųjų buvo 75 tūkstančiai. Tinklainės ligos vargino 52 tūkst. žmonių. Cukriniu diabetu su regėjimo komplikacijomis sirgo 7,6 tūkst. ligonių. Regėjimo sutrikimai, įskaitant abiejų akių arba vienos akies aklumą, pripažinti 2,7 tūkst. žmonių. Vienas žmogus gali sirgti keliomis akių ligomis, todėl pateiktų skaičių pagal ligas sumuoti nereikėtų. Sunkiomis akių ligomis sergančiųjų grupėje, kurią sudaro minėti 160 tūkst. gyventojų, didžiausią dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės nuo 65 metų. Jų 87,3 tūkst. Amžiaus grupėje nuo 45 iki 64 m. amžiaus sunkiomis akių ligomis serga 44,7 tūkst. gyventojų, 18 44 m. amžiaus grupėje sergančių yra 14,1 tūkst., o amžiaus grupėje iki 17 metų sunkiomis akių ligomis serga net 13,6 tūkst. vaikų. Daugiau statistikos rasite Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos svetainėje www.lass.lt.
SVEIKINAME Lapkričio 17 dieną Širvintose įvyko liaudiškų šokių konkursas sambūris "Iš aplinkui". Dėl pagrindinių prizų trijose kategorijose varžėsi 21 Lietuvos kolektyvas. Pagrindinį konkurso prizą iškovojo ir laureatu tapo Kauno raj. Ežerėlio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis "Rasa". Vienos iš trijų miestų grupės nugalėtojais tapo du kolektyvai Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė "Vajaunas" ir Vilniaus miesto vyresniųjų liaudiškų šokių grupė "Dalužė". Lietuvos nacionalinis kultūros centras konkursinį sambūrį "Iš aplinkui" rengia nuo 2002 metų.
SUSITIKIMAS KAUNE Lapkričio 22 dieną 11 LASS Kauno miesto filialo narių, praėjus 7 mėnesiams po mokomojo seminaro vyresnio amžiaus regėjimo negalią turintiems žmonėms, vėl susitiko pasidalinti patirtimi, prisiminti dalyvavimą puikiame seminare, pasidžiaugti, kad jų pažintis tęsiasi: maloniai bendrauja susitikę, kartu lanko renginius, aktyviau dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kovo balandžio mėnesiais Kaune organizuotas septynių dienų (kartą per savaitę) mokomasis seminaras vyresnio amžiaus regėjimo negalią turintiems žmonėms. Seminaro tikslas padėti vyresnio amžiaus žmonėms su regėjimo negalia įsitraukti ir dalyvauti visuomenės gyvenime pagal jiems tinkamą turimų įgūdžių ir savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi lygį. Užsiėmimus vedė dvi specialistės, 2016 m. dalyvavusios Europos aklųjų sąjungos organizuotuose mokymuose "Pagalba vyresnio amžiaus regėjimo negalią turintiems žmonėms". Tai Šarūnė Meškuotienė ir Aušra Gresienė. Seminare dalyvavo 12 Kaune gyvenančių vyresnio amžiaus regėjimo negalią turinčių asmenų. Šis susitikimas byloja apie tai, kad yra nemažas panašaus pobūdžio ir turinio renginių poreikis.
PRIEŠ ADVENTĄ Lapkričio 29 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, svečiavosi kunigas Algirdas Toliatas. Svečias susirinkusiems pristatė savo naująją knygą "Šeštas jausmas yra pirmas". Tai serijos "Žmogaus ir Dievo metai" trečioji knyga. Svečias ne tik kalbėjo apie kūrybą, bet ir bandė pateikti atsakymus, kaip tikinčiam žmogui rasti dvasios ramybę šiame skubančiame pasaulyje.
PAKEITĖ PAVADINIMĄ Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) pakeitė pavadinimą. Nuo šiol ši asociacija vadinasi Lietuvos negalios organizacijų forumas. Santrumpa liko ta pati LNF, svetainė internete irgi tokia pati lnf.lt. LNF vienija didžiausias Lietuvos neįgaliųjų organizacijas, tarp kurių yra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Neįgaliųjų organizacijų dalyvavimas forumo veikloje didžiąja dalimi ir lėmė pavadinimo pakeitimą asociacija yra ne atskirų neįgaliųjų kaip fizinių asmenų, bet negalios organizacijų forumas. LNF ir toliau atstovaus visiems Lietuvos neįgaliesiems, gins jų teises.
ĖMĖSI Gruodžio 4 dieną Vilniuje įvyko atviras Lietuvos aklųjų ir silpnaregių dziudo čempionatas. Jame dalyvavo 35 sportininkai. Iš jų septyni su regos negalia. Neregius treniruojančio Dariaus Jukonio sportininkai Kristianas Stasytis, Deividas Pliavgo ir Deividas Martinavičius savo svorio kategorijose iškovojo pirmąsias vietas. Nedas Rutkevičius, Augustas Girnys, Arijus Kalinauskas ir Monika Aželionytė iškovojo antrąsias vietas.
DIDĖS Gruodžio 4 dieną LR Seimas vieno balso persvara pritarė parlamentaro Justo Džiugelio teiktai išmokų vaikams įstatymo pataisai. Pagal šią pataisą nuo ateinančių metų neįgalumą turintiems vaikams bus mokama daugiau nei dvigubai didesnė išmoka. Dabar kiekvienas vaikas gauna 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoką, t. y. 30,02 Eur., o nuo sausio 1osios neįgaliems vaikams išmoka padidės iki 1,84 BSI 69,92 Eur. Seimo narys J. Džiugelis atkreipia dėmesį, kad neįgalių vaikų būtinos kasdienės išlaidos yra žymiai didesnės nei sveikų. Tai kitokius vaikus auginančias šeimas priartina prie gyvenimo skurdo sąlygomis rizikos.
DALINOSI PATIRTIMI Gruodžio 11 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, lankėsi Sankt Peterburgo (Rusija) valstybinės aklųjų ir silpnaregių bibliotekos darbuotojai. Apskritojo stalo diskusijoje aptarta specialiųjų bibliotekų veikla Lietuvoje ir Rusijoje, paslaugų skaitymo sutrikimų turintiems asmenims kūrimas, bendradarbiavimas su kultūros institucijomis, studijuojančių ir besimokančių neregių informacinis aptarnavimas. Svečiams taip pat surengta pažintinė ekskursija po Lietuvos aklųjų biblioteką.
LEDO GĖLĖS Gruodžio 12 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikiniame centre atidaryta kalėdinių darbų paroda "Ledo gėlės". Parodoje eksponuojami Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleivių sukurti darbai. Parodą parengė centro technologijų mokytoja Giedrė Rečiūnienė ir dailės mokytoja Skaidrė Butnoriutė.
AR TAMSA AKINA? Interneto platybėse gausu mitų. Vienuose yra dalis tiesos. Kituose nėra jos visai. Ar esate radę internete teiginį, kad tris paras praleidus visiškoje tamose netenkama regėjimo? Kur šio mito šaknys? Esate pastebėję, kad po ilgesnio buvimo tamsoje ar prieblandoje patekus į šviesą akys tos šviesos ima "bijoti". Kuo ilgiau buvome tamsoje, tuo daugiau laiko akims reikia vėl prisitaikant prie normalaus apšvietimo. Taip yra todėl, kad akių vyzdžiai gaudydami šviesą tamsoje išsiplečia. Staiga patekus į šviesą jie nesugeba taip greitai susitraukti, todėl žmonėms ir kyla mintis, kad po ilgo buvimo tamsoje akys gali ir nebeatsistatyti. Tačiau taip nėra. Yra buvę, kad žmonės tamsoje praleido labai daug laiko, tačiau regėjimo jie neprarado. Pavyzdžiu gali pasitarnauti 33 Čilės kalnakasiai, po avarijos šachtoje praleidę 69 paras. Šviesos per tą laiką jie beveik nematė. Išgelbėtiems uždėti nuo saulės akiniai daugiau dėl patogumo: žymiai smagiau, kai akys prie šviesos pripranta palaipsniui. Tačiau su naujagimiais yra kiek kitaip. Jie gyvenimo pradžią turi praleisti šviesoje. Ji paskatina smegenyse už regėjimą atsakingų smegenų centrų vystymąsi. Trys dienos tamsoje, tikėtina, žalos nepadarytų. Ilgesnis buvimas tamsoje gali sutrikdyti regos vystymąsi, gali išsivystyti katarakta. Taigi, po trijų parų tamsoje regėjimo neprarasime.
DALYVAVO Gruodžio 12 dieną Varšuvoje, Prezidento rūmuose, įvyko Lenkijos Respublikos nepriklausomybės atgavimo šimtųjų metinių minėjimo liaudies komiteto ketvirtasis posėdis. Jame dalyvavo Lenkijos aklųjų sąjungos pirmininkė Ana VožniakŠymanska. Ji yra šio komiteto narė nuo pat jo susikūrimo pradžios. Posėdyje Lenkijos prezidentas Andžejus Duda Atgautos nepriklausomybės šimtmečio medaliais apdovanojo 28 pasižymėjusius šalies žmones, kurie prisidėjo kuriant laisvą ir nepriklausomą Lenkiją.
"POCHODNIAI" 70 Lenkijos aklųjų sąjungos žurnalas "Pochodnia" ("Deglas") be pertraukų leidžiamas jau septyniasdešimt metų. Nuo 2010 metų žurnalas leidžiamas ir elektroniniu pavidalu. Iki tol jį buvo galima skaityti reginčiųjų ir brailio raštu. Nuo 2019 metų žurnalą` galima užsisakyti ir kompaktinio disko pavidalu. Sveikiname kaimynus ir linkime ilgo gyvavimo bei naujų kūrybinių minčių.
BENDRAS PROTESTAS Gruodžio 13 dieną Berlyne (Vokietija) įvyko mitingas prieš elektrines transporto priemones. Vokietijos pėsčiųjų sąjunga protestavo prieš elektrinių transporto priemonių važiavimą pėsčiųjų takais. Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga prisijungė prie šios iniciatyvos. Vokietijos vyriausybė planuoja įteisinti taip vadinamų mažųjų elektrinių susisiekimo priemonių važiavimą pėsčiųjų ir dviračių takais. Tokioms priemonėms priskiriamos su elektriniais varikliais riedlentės, paspirtukai ir kita technika, galinti važiuoti 1220 kilometrų per valandą greičiu. Jei tokios priemonės važiuoja 612 kilometrų per valandą greičiu, tai joms rekomenduojama daugiau naudotis pėsčiųjų takais. Šių priemonių gamintojai ir savininkai piktinasi Vokietijos valdžios reikalavimais turėti vairuotojo pažymėjimą ir draudimą. Jie ir susirinko į protesto akciją. Šalia protesto akciją surengė pėsčiųjų ir neregių organizacijų atstovai. Įsigalėjus planuotoms įstatymo pataisoms gyvenimas pėstiesiems ir neregiams pasidarytų gerokai pavojingesnis. [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |