NAUJOS KNYGOS

 

KELYJE PAS SKAITYTOJUS


A.Valenta knygos pristatymeGruodžio 12 dieną Vilniuje, Rašytojų klube, pristatyta naujoji Alvydo Valentos poetinių tekstų knyga "Hormonai – visi išsislapstė". Pristatant knygą, be paties autoriaus, dalyvavo literatūros kritikė Janina Riškutė, skaitovas Virgilijus Kubilius, dainų atlikėjas Povilas Girdenis. 

A. Valentos "Hormonai" – 2018 metais Lietuvos aklųjų bibliotekos įgyvendinto Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos iš dalies finansuoto projekto rezultatas. Projekto metu surengtas neregių literatų konkursas ir kūrybinė stovykla "Žodžių menas ir muzika", pasitelkus ekspertus, išrinktas konkurso nugalėtojas. Juo tapo minėtos knygos autorius. Knyga turėjo ir daugiau rėmėjų: VšĮ "Sorre" bei UAB "Liregus". 

"Įprastos poezijos šioje knygoje nedaug, reikėtų gerai paieškoti. Pats ją laikau poetinių tekstų knyga", – apie naujausią savo knygą sako A. Valenta. Knygoje autorius vis dar tebeeksperimentuoja, literatūrą išmanančių žmonių nuomone, originaliai jungia asmenines ir kultūrines patirtis. Literatūros kritikė Janina Riškutė, palydėdama knygą pas skaitytojus, rašo: "A. Valentos eilėraščiai ryškiausiai atstovauja egzistencialistinei mūsų poezijos krypčiai. Gyvybės trapumo, laikinumo, pasaulio absurdo fone svarbu neprarasti gyvenimo skonio, pažinimo jaudulio. Kai net kultūra ima atrodyti kaip nevaisingas užsiėmimas, poetui artima Albero Kamiu nuostata, jog tai geriausia priemonė prieš absurdą. Kūryba leidžia prisijaukinti pasaulį, pasijusti laisvam. Poetas pasitelkia įvairių epochų ženklų ir temų – nuo biblinių ir antikos motyvų, parabolių, tiesia saitus iki mūsų dienų. Universalios temos – likimo labirintai, apoloniško ir dioniziško pradų kova. Kalbėjimas apie gyvenimo prasmę reikalauja paties poeto atsivėrimo, nuolatinio individualių patirčių ir vertybių perkratinėjimo. Akistata su savimi nelengva, bet ir nestokojanti ironijos, savikritikos. Bėgantis laikas, neišsipildžiusios svajonės – tai daugelį apninkantys prakeiktieji klausimai. Nuo sentimentų jautriausiomis temomis saugo analitiškumas, paradoksalus mąstymas." 

"Kuo ilgiau gyvenu, tuo mažiau moku kalbėti apie poeziją ir ypač savo paties kūrybą, – sako autorius, – savo rašymą galbūt galėčiau palyginti su senųjų kinų tapybos meistrų darbu. Kai kurie jų (bent taip rašoma išmintingose knygose) visą gyvenimą piešdavo vieną ir tą patį hieroglifą ar vieną ir tą patį peizažą. Kai kuriems gyvenimo pabaigoje pasisekdavo jį nupiešti... Gal ir aš kada nors ką nors parašysiu, o dabar tiesiog rašau." 

"M. Ž." inf. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]