REDAKTORIAUS ŽODIS

 

720 : 12 = 60


Vieno garsaus, tačiau neypatingai gražaus žmogaus, tiksliai nebeprisimenu nei jo vardo, nei pavardės, vaikai paklausė: "Tėti, kodėl tu toks negražus"? 

Šis žmogus vaikams papasakojo šitokią istoriją: "Augo miške medelis. Pradžioje jį stelbė kiti gražiais lapais, tvirtais kamienais, galinga šakų laja pasidabinę medžiai. Gražuoliai užstojo jam saulę, šviesą. Todėl medelis buvo šiek tiek nuskurdęs, šiek tiek susisukęs, pakrypęs. Po kurio laiko gražieji medžiai pradėjo iš miško dingti. Žiūrėk, tai vieną nukirto, tai kitą. Aplink lyg ir vietos pradėjo darytis, lyg ir saulės daugiau ėmė gauti tas medis. Tačiau jaunystėje padarytų žaizdų nebeišsigydysi. Medis augo, tvirtėjo, pradėjo skleistis ir tapo normaliu medžiu. O tų gražiųjų ir puikiųjų nė žymės miške nebeliko. Tai va, vaikai, panašiai atsitiko ir su manimi, kaip su tuo kreivu medžiu." 

Kodėl prisiminiau šią istoriją? Todėl, kad ji šiek tiek panaši į žurnalo "Mūsų žodis" nueitą kelią. Aišku, žurnalas nuo pat pradžių nebuvo "kreivas", kaip tas medis, tačiau jį gožė gražesni, storesni, ryškiau spalvoti. Vėl gi, kaip toje istorijoje, tų visų storų, spalvotų – "Jaunimo gretų", "Švyturio" ir kt. – nebėra. Jaunoji karta jiems prisiminti net internetinę atmintį turi įtempti. O "Mūsų žodis" buvo, yra ir, tikėkimės, bus. 

Su 2019 metų pirmuoju numeriu "Mūsų žodis" pradeda septintą dešimtį. Su šia džiugia švente ir noriu Jus visus pasveikinti. 

Ilgoje "Mūsų žodžio" istorijoje buvo ir pakilimų, ir duobučių. Žurnalas net dvi santvarkas matė. Buvo laikas, kai straipsnius ir nuotraukas reikėjo derinti su tarybine cenzūra, apie partijos laimėjimus, pasiektas pergales raportuoti, mirusių valdovų nekrologus spausdinti. Paskui stojo laisvės metai. Jos pradžioje neregių gyvenimo reikalus šiek tiek į šalį buvo pastūmusi Tėvynės meilės ir patriotizmo dvasia. Buvo metas, kai žurnalo tiražas padidintu šriftu siekė net penkis tūkstančius egzempliorių. Aišku, buvo dienų – jas ir dabar menančių yra – kai "Mūsų žodį" LASS nariai užsisakyti privalėjo. Buvo ir tokių, kurie žurnalą užsisakydavo net dviem egzemplioriais, nes dirbo dviejose skirtingose darbovietėse. Kaip ten buvę ar nebuvę, bet "Mūsų žodis" yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių istorija. Istorija yra tokia, kokią mes visi užrašėme ir įamžinome vaizduose. Rašėme visi – aklieji, silpnaregiai ir gerai matantys mūsų bičiuliai. 

Kai sutikti žmonės klausdavo, ar neturiu paskutinio "Mūsų žodžio" numerio, juos taisydavau, jog reikia klausti: "Ar neturi naujausio?" Deja, taip atsitiko, kad "Mūsų žodžio" steigėjų ir leidėjų valia, šis naujausias žurnalo numeris yra man – vyriausiajam redaktoriui – paskutinis. Jis pažymėtas 720 numeriu. Šį skaičių padalinę iš 12 ir prisiminę žurnalo įsteigimo datą, 1959 metų sausį, gauname gražų jubiliejų – 60 metų. Kartu ši matematika byloja apie tai, jog per tuos šešis dešimtmečius nebuvo tokio mėnesio, kad nepasirodytų jam priklausantis "Mūsų žodžio" numeris. 

Žurnalo leidyba man buvo patikėta prieš dvidešimt dvejus su puse metų. Nesunku suskaičiuoti, kad per tą laiką pasirodė gražus skaičius numerių – 270. Aišku, jie nebūtų pasirodę be bendro visų mūsų – tų, kurie žurnalą kūrėme ir kurie jį skaitėme, – darbo. Labai ačiū Jums visiems, kad buvote kartu. Noriu padėkoti tiems, kurie žurnalui rašėte tuos kelerius paskutinius metus negaudami jokio atlygio. Už pinigus geriau ar blogiau gali rašyti daugelis. Už ačiū rašo tie, kas tikrai nerašyti negali. Ypač noriu padėkoti tiems mažai kam žinomiems, nepastebimiems žmonėms, kurie Vilniuje ar kokioje neregių susibūrimo vietoje, tvarkydami reikalus, priglobdavo ir žurnalų glėbelį, nuveždami "Mūsų žodį" tiems, kam jo reikia, kas jį skaito. Tarp tų nepastebėtųjų buvo giminaičių, LASS įstaigų vairuotojų, darbuotojų, sportininkų, meno mėgėjų ir šiaip gerų žmonių. Visiems nuoširdžiai už tai dėkoju. Jūsų visų dėka nugyvenau įdomius, turiningus, spalvingus, daug puikių žmonių sutikti leidusius dvidešimt dvejus su puse metų. 

Prieš perleisdamas "Mūsų žodžio" vairą Adolfas Venckevičius žurnalui vadovavo trisdešimt trejus metus. Man teko dvidešimt dveji. Naujam redaktoriui ar redaktorei linkiu bent jau vienuolikos įdomių ir kūrybingų metų. "Mūsų žodžiui" rašysiantiems linkiu lengvos minties ir taiklaus žodžio, fotografuosiantiems – ryškaus vaizdo, o visiems skaitytojams – gero pasiskaitymo. Lai būna geriau, gražiau ir tiksliau! 

Darbai rimsta vietą užleisdami šventinei nuotaikai. Baigiančios savo veiklą įstaigos "Brailio spauda" darbuotojų vardu noriu visus ir visas pasveikinti su ateinančiais kinietiškais kiaulės metais. Mokslas teigia, kad kiaulė yra vienas tvarkingiausių ir labiausiai higienos paisančių gyvūnų. Tvarkos, ramybės ir sėkmės Jums visiems! 

Vytautas GENDVILAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]