SPORTAS

Martynas VIDUGIRIS

JAPONIJA NE TAIP TOLI

Spalis paralimpiniam sportui įsimintinas ne tik dėl naujojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Spalį Lietuvos paralimpinio komiteto delegacija, iš viso penkiolika žmonių – komiteto vadovai, sportininkai, atskirų sporto šakų ekspertai – dvi savaites viešėjo Japonijoje, Hiracukos ir Tojohašio miestuose. Čia jie susipažino su būsimų Tokijo paralimpinių žaidynių aplinka: sporto bazėmis, gyvenimo ir treniruočių sąlygomis, šalies, kurioje galbūt varžysis dėl aukščiausių apdovanojimų, kultūra. 

"Pats kaip sportininkas dalyvavau Londono ir Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse, – po kelionės sakė Paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, – į Londoną vykome iš anksto nežinodami, ko galime tikėtis. Rengdamiesi Rio paralimpinėms žaidynėms, šios klaidos jau nedarėme – nuvykome prieš žaidynes, susipažinome su aplinka: vieta, kur gyvensime ir varžysimės. Skirtumas, ar sportininkas į žaidynių vietą vyksta pirmą kartą, ar vykdamas jau žino, kas jo laukia, didžiulis – apie tai byloja ir Rio de Žaneire parodyti rezultatai. Tada, kai kovoji dėl aukščiausių apdovanojimų, tampa svarbios net smulkmenos: šalies klimatas, gyvenimo, poilsio sąlygos, maitinimosi ypatumai. Todėl tapęs Paralimpinio komiteto prezidentu norėjau, kad būsimi paralimpiečiai su Japonijoje laukiančiomis gyvenimo, treniruočių sąlygomis, sporto salėmis susipažintų iš anksto. Bendradarbiaujant su Lietuvos olimpiniu komitetu, šį norą pavyko įgyvendinti. Ateinančių metų pavasarį į Japoniją ketiname siųsti golbolininkus ir plaukikus, rudenį – lengvaatlečius." 

Šių metų pavasarį Hiracukos miestas ir Lietuvos paralimpinis komitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, o kelionės į Japoniją metu pasirašyta dar viena bendradarbiavimo sutartis – su Tojohašio miestu. Abiejose sutartyse numatyta, kad tiek Hiracuka, tiek Tojohašis Lietuvos paralimpiečiams sudarys sąlygas – apgyvendins, suteiks sporto bazes ir reikalingą inventorių – prieš Tokijo paralimpines žaidynes surengti treniruočių stovyklas. 

"Apžiūrėjome viešbučius, kuriuose sportininkai gyvens, sporto bazes, išsakėme savo pageidavimus, ko reikėtų, kad atvykę mūsų paralimpiečiai galėtų pilnavertiškai treniruotis, – pasakoja Paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, – golbolininkams ir plaukikams kiek patogesnis yra Tojohašis, o lengvaatlečiams – Hiracuka. Abu minėti miestai yra beveik Tokijo priemiesčiai, todėl sportininkai gyvens ir treniruosis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paralimpinių žaidynių metu." 

P. Kalvelis pratęsia M. Biliaus mintį, kad atvykus į paralimpines žaidynes tampa svarbu viskas – klimatas, maisto ruošimo kultūra, maitinimosi, bendravimo įpročiai. Japonijoje klimatas šiltesnis ir drėgnesnis nei Lietuvoje, laiko skirtumas – šešios valandos, maistas, nors ir europietiškas, gaminamas naudojant daugiau prieskonių – visa tai gali turėti tiesioginės įtakos sportininkų organizmui, o kartu ir jų rezultatams. Skiriasi ir bendravimo, elgesio kultūra, pradedant tuo, kad gatvėse paprastai nevalgoma, nėra šiukšlių dėžių, baigiant japonų punktualumu ir griežtu dienotvarkės laikymusi – viskas suskaičiuota minučių tikslumu. "Jeigu iš anksto nebus numatyta sustoti degalinėje atsigerti kavos, tai vairuotojas ir nesustos arba reikės padėti daug pastangų įrodinėjant, kad tokio sustojimo būtinai reikia, – sakė P. Kalvelis, – nesiimu vertinti blogai tai ar gerai, bet pirmą kartą į Japoniją atvykusį žmogų gali ištikti kultūrinis šokas arba bent atsirasti tokiais atvejais mažiausiai pageidautina emocinė įtampa. Todėl darome viską, kad jos išvengtume." 

Lietuvos paralimpiečiai Japonijoje susitiko su mūsų šalies olimpiečių delegacija, kuri čia atvyko vedina to paties tikslo: apsižvalgyti, išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis teks varžytis po dvejų metų. Paralimpiečiai su olimpiečiais bendravo tiek oficialių renginių metu, tiek ir asmeniškai. 

Hiracukoje ir Tojohašyje Lietuvos paralimpiečius maloniai stebino ne tik pavyzdingai tvarkoma sporto infrastruktūra, geros treniruočių, poilsio sąlygos, bet ir svečiams rodomas šeimininkų dėmesys. Oficialioje ceremonijoje Tojohašyje, pasirašant bendradarbiavimo sutartį, dalyvavo ne tik Lietuvos sportininkai, bet ir keli šimtai miesto gyventojų, panorusių pabendrauti su mūsų atletais. Lietuviai lankėsi Japonijos mokyklose, Hiracukos ir Tojohašio miestų bendruomenių šventėse, buvo pakviesti stebėti Tojohašio ir Kioto krepšinio klubų varžybas. Prieš rungtynes mūsų šalies delegaciją keliems tūkstančiams japonų sirgalių pristatė Tojohašio miesto meras Koichi Sahara, o pats sporto renginys buvo transliuojamas per televiziją. Vieną sekmadienį lietuviai turėjo galimybę susipažinti su tradicine Japonijos kultūra – lankėsi netoli Tojohašio esančio Tojokavos miesto budistų šventykloje, pastatytoje XV a. viduryje, o vakare stebėjo fejerverkų festivalį, rengiamą jau 1300 metų. Festivalis ypatingas tuo, kad jo dalyviai fejerverkus į dangų leidžia rankomis. Mūsiškių teigimu, tai buvusi tikra ugnies šventė. 

Vis dėlto nesuklysime sakydami, kad didžiausią įspūdį mūsų paralimpiečiams darė apsilankymai Hiracukos ir Tojohašio mokyklose. Svečius iš Lietuvos jaunieji japoniukai pasitikdavo rankose laikydami Lietuvos vėliavėles, sveikindamiesi lietuviškai, mokyklų patalpos irgi būdavo išpuoštos šimtais lietuviškų trispalvių, o vienos mokyklos moksleiviai net sugiedojo "Lietuva, brangi". Anot paralimpinio golbolo čempiono, o dabar šios sporto šakos konsultanto Genriko Pavliukianeco, visa tai matant ir girdint per nugarą pradeda lakstyti šiurpuliukai... 

"Galime neabejoti, japonai paralimpinėms žaidynėms ruošiasi labai rimtai, – sako P. Kalvelis, – tačiau tuo pat metu galvoja plačiau ir mato toliau – likti turistams patraukliais, atvirais, įdomiais ir po Tokijo olimpinių žaidynių. Seniau daugeliui europiečių tai buvo tolima egzotiška Rytų šalis, kurią jie žinojo, bet lankęsis buvo retas. Dabar situacija greitai keičiasi ir japonai daro viską, kad ji keistųsi dar labiau. Iš antros pusės, Japonijos jaunimui transliuojama žinia: "Štai atvažiuoja olimpiečiai ir paralimpiečiai iš viso pasaulio, domisi mūsų šalimi, jos kultūra – mokyklose vaikams įspūdis ir pasididžiavimo jausmas didžiulis." 

Apibendrindamas tiek kelionę į Japoniją, tiek teisinę neįgaliųjų sporto aplinką, "auksinės" Rio de Žaneiro golbolo komandos narys, o dabar šios sporto šakos konsultantas, G. Pavliukianecas sakė: "Nesiimu spėlioti, kokios yra priežastys – paskatino Rio De Žaneire mūsų su M. Biliumi iškovoti medaliai, pagerėjo Paralimpinio komiteto veikla, – bet neįgaliųjų sporte matau daug teigiamų pokyčių. Imkime kad ir akluosius: iki šiol niekada neturėjome dviejų plaukikų, pretenduojančių tapti paralimpinių žaidynių dalyviais. Esu įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su japonais paskatins siekti rezultatų ir patyrusius, ir jaunus sportininkus."