NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

KADA PAGALIAU PRABILS?

Praėjo dveji metai, kai 2016–ųjų pabaigoje Kauno savivaldybė ir bendrovė "Kauno autobusai" sukūrė ir sėkmingai įdiegė naują miesto viešojo transporto informavimo sistemą. Ją sudarė Kauno autobusuose ir troleibusuose sumontuotos specialios žymos bei nemokama mobilioji programėlė "KVT balsas", kurią kiekvienas norintis į savo mobilųjį telefoną galėjo parsisiųsti iš "Google Play" parduotuvės. Informavimo sistema pirmiausia buvo skirta Kaune gyvenantiems akliesiems ir silpnaregiams, bet realiai ja gali pasinaudoti kiekvienas norintis ir manantis, kad jam tai reikalinga. Šių metų vasarą kauniečių sukurtą informavimo sistemą savo autobusuose pradėjo diegti šiauliečiai ir lapkričio viduryje jau pristatė savo miesto akliesiems. Deja, Vilniaus viešasis transportas vis dar tyli, arba, jeigu būsime visiškai tikslūs, kalba tik kai kurie troleibusai ir tik kai kada. 

Apie kauniečių sukurtą viešojo transporto informavimo sistemą jau rašėme prieš dvejus metus, tad nesiplėsime ir tik trumpai priminsime jos esmę: sistemos veikimas pagrįstas "bluetooth" principu, transporto priemonėje įmontuotos aktyvios žymos (ang. "beacon") "bluetooth" ryšiu siunčiančios informaciją tiek į vartotojo telefoną, tiek į autobusų stoteles. Telefonas šią informaciją paskelbia balsu. Transporto priemonės numerį ir maršrutą neregys išgirsta gerokai anksčiau nei ši sustoja ir ne iš joje pačioje įmontuoto garsiakalbio, bet iš savo rankoje ar kišenėje laikomo mobiliojo įrenginio. "KVT balsas" buvo pritaikytas ne tik akliesiems, bet ir silpnaregiams: jame galima keisti teksto ir fono spalvas, šrifto dydį. Daugelis kauniečių, sulaukę naujosios informavimo sistemos, neslėpė pasitenkinimo ir tam tikro "pasididžiavimo", kad aplenkė net patį Vilnių... Aplenkė – ir ką čia bepasakysi! 

Jau prieš dvejus metus vienas iš programėlės "KVT balsas" kūrėjų Paulius Lengvenis sakė: "Programėlę vertiname kaip socialinio pobūdžio projektą, todėl tik džiaugsimės, jeigu ji paplis ir kituose miestuose, juo labiau, kad visa informavimo sistema nesudėtinga, greitai sumontuojama." 

Per dvejus metus kauniečių sukurta programėlė buvo tobulinama ir dabar vadinasi "Transporto balsas". Tokia ji šių metų vasarą ir pasiekė Šiaulius. 

"Akluosius nuolat matome besinaudojančius viešuoju transportu, sulaukdavome ir nemažai priekaištų iš jų dėl nepritaikytų švieslenčių, per mažų maršrutinių autobusų numerių, – pasakoja UAB "Busturas" plėtros ir marketingo vadovė Ridita Tijūnaitienė, – panorome jiems padėti ir kartu padaryti ką nors tikrai naudinga miestui. Svarstėme įvairius variantus, bandėme užsienietiškas mobiliąsias programėles. Daugelis jų yra nemokamos, lyg ir tiktų, bet sukurtos tik angliškai suprantantiems vartotojams. Pasirinkome savą, lietuvišką – kauniečių sukurtą informavimo sistemą. Juo labiau, kad "Kauno autobusai" ją perdavė neprašydami jokio užmokesčio. Į 100 stotelių sumontavome 100 specialių, į neregio telefoną informaciją perduodančių žymų. Programėlę "Transporto balsas" žmonės nemokamai gali atsisiųsti iš "Google Play" parduotuvės". 

"Busturo" atstovė neslėpė: naujoji sistema – įranga, testai, montavimo ir paleidimo darbai – šiauliečiams kainavo apie 35 tūkst. eurų. Daug tai ar mažai, galima spręsti iš to, kad vilniečiai, kurdami savą viešojo transporto informavimo sistemą, kalba apie 10–15 kartų didesnę sumą. Paklausta, kaip jos bendrovė sužinojo apie kauniečių sistemą, R. Tijūnaitienė sakė, jog tai nebuvo jokia paslaptis. Nuo 2016 m. apie tai žinojo visos viešojo transporto kompanijos. Anot jos, galėtų būti viena sistema visoje Lietuvoje. Mažiau būtų sąnaudų diegiant, lengviau palaikyti ir tobulinti. 

"Kalbantis miestas" – tylintis miestas 

2015 m. viduryje, reaguojant į Vilniuje gyvenančių aklųjų ir silpnaregių nepasitenkinimą prieš dešimtmetį įdiegta pultelių pagrindu veikiančia informavimo sistema, buvo iškelta graži ir inovatyvi – "kalbančio miesto" idėja. Jos pagrindą sudarytų miesto viešosiose erdvėse, transporto priemonėse ir visur, kur reikia, sumontuoti garsiniai švyturiai. Įprastai, nesuaktyvinti, jie tylėtų, o suaktyvinti skleistų atitinkamą signalą arba tam tikrą, iš anksto įrašytą informaciją. Informacija apie tokius švyturius Lietuvos informacinių technologijų specialistus, visuomenines organizacijas beveik vienu metu pasiekė iš Rusijos ir Prancūzijos. 

Kol vilniečiai laužė galvas kas, ką ir kaip turėtų daryti, kauniečiai, pradėję vėliau, padarė. Vilniaus akliesiems iškilo klausimas, ar Vilniaus miesto savivaldybė negalėtų, užuot kūrusi savą, tiesiog perimti kauniečių sukurtos sistemos? 2016 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės Elektroninio miesto departamento vadovas Jonas Pidkovas pripažino, kad kauniečių pasirinktas sprendimas vertas dėmesio, bet daugiau negalėjo pasakyti nieko konkretaus. 

Bėgo laikas, iš savivaldybės žinių nebuvo. Pagaliau 2017 m. viduryje paaiškėjo – vilniečiai kurs savą sistemą. Šių metų sausio pradžioje įvyko pirmasis sistemą kuriančių savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistų ir aklųjų atstovų susitikimas. Jo metu aklieji supažindinti su būsimos sistemos principais. Kertiniai jos stulpai – internetas, specialus, neregio turimas pultelis ir transporto priemonėje įtaisytas garsinis švyturys. Atitinkamoje interneto svetainėje ar subsvetainėje neregys ar silpnaregis susikurtų savo paskyrą, kurioje, prieš keliaudamas norimu maršrutu, tą maršrutą pasižymėtų. Anot "Susisiekimo paslaugų" darbuotojų, daugiau nieko daryti jam nereikėtų. Neregio pažymėtą maršrutą "matytų" tuo maršrutu važiuojanti transporto priemonė, o jo turimas pultelis, veikiantis "bluetooth" ryšiu, suaktyvintų toje priemonėje esantį garsinį švyturį. Suaktyvintas švyturys informuotų apie atvykusį į stotelę reikalingą troleibusą ar autobusą. Sistemos privalumai: kalbėtų tik ta transporto priemonė, kuri neregiui ar silpnaregiui reikalinga, kitos – tylėtų. Ką daryti žmonėms, nesinaudojantiems internetu ir iki šiol nepriprantantiems prie išmaniųjų telefonų – kol kas šį klausimą palikime ramybėje. Palikime todėl, kad iki šiol nėra ne tik pačios informavimo sistemos, bet net jos griaučių, kuriuos galima būtų narstyti, aptarinėti, kas padaryta blogai, o kas – gerai. Dabar jau tikrai aišku, kad sistema nepradės veikti nei šių metų pabaigoje, nei pirmaisiais ateinančių metų mėnesiais. Be dviejų "Susisiekimo paslaugų" ir LASS atstovų susitikimų, daugiau, atrodo, nedaug pasistūmėta į priekį. Sistemos kūrėjai kalba apie kažkokias iki šiol derinamas technines specifikacijas ir neoficialiai įvardija sumą, reikalingą sistemai sukurti ir įdiegti – apie pusė milijono eurų. Anot tų pačių specialistų, sistemos kūrimas užtruko ir todėl, kad ieškoma būdų, kaip kūrimo ir diegimo kaštus atpinginti. Kadangi pusės milijono suma buvo įvardinta neoficialiai (telefoninių pokalbių metu), skaitytojų vaizduotės ja nedirginsime. Štai ims ir pasirodys, kad ta suma kokiu 100 ar 150 tūkst. eurų mažesnė, nei rašinyje buvo pasakyta, ir būsime paskleidę tikrovės neatitinkančią informaciją... Akivaizdu viena: naujosios sistemos kaina bus daug didesnė nei sukurtos prieš dvejus metus ir jau įdiegtos Kaune bei Šiauliuose. Ne mažiau akivaizdus ir kitas dalykas – naujosios sistemos kūrimas stringa. Niekas, bent šių metų lapkričio pabaigoje, dar negalėjo pasakyti, kada ji pasieks vartotojus. Ir kažin ar be mūsų aktyvaus veikimo tai įvyks labai greitai? Ar galime, į šalį atidėję visokius "sentimentus", pagraudenimus ir pamoralizavimus – padaryti ką nors konkretaus? Artėja savivaldybių merų rinkimai, laikas, kai politikai ne tik daug kalba, bet ir yra priversti šiek tiek klausyti ir įsiklausyti. Pabūkime bent kartą tikrais pragmatikais ir išnaudokime juos savo interesams!