PARODOS

 

KVIEČIA GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS


Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) veikia paroda "Lietuva litvakų kūryboje", skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pristatoma Lietuvos žydų kūryba (tapyba, grafika, poezija, muzika, spektakliai, scenografija, filmai), kurioje atsispindi Lietuvos vaizdai. Kaip pastebi parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė, bėgant šimtmečiams Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme ir tragiškų netekčių vieta. Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera. Parodoje akcentuojami svarbiausi litvakų kūrybos aspektai, atskleidžiantys Lietuvos vaizdinių tipizaciją ir transformacijas – nuo romantizuoto istorinio Vilniaus, gimtųjų štetlų ir tradicinio Lietuvos peizažo iki varganų darbininkų kvartalų, miestų griuvėsių ir Lietuvos už spygliuotos geto tvoros. Pasakojama apie litvakų tapatybės paieškas daugiakultūriame pasaulyje, kurios reiškiasi įvairiausiais būdais – nuo gimtųjų vietų prisiminimų ir kūrybos lietuvių kalba iki pavardės pasikeitimo į litay (hebrajų k. "lietuvis") grįžus į protėvynę. 

Parodoje "Lietuva litvakų kūryboje" eksponuojama apie 40 dailės kūrinių iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondo. Eksponuojamus paveikslus lydi išsamus istorinis kontekstas. 15 stendų lietuvių ir anglų kalbomis trumpai pristato Lietuvos šimtmečio istoriją, atskleidžia lietuvių ir žydų sąlyčio taškus, pasakoja jų tarpusavio bendradarbiavimo ir draugystės istorijas kovojant su lietuviškos spaudos draudimu, bendras kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir sąjūdį, už Vilniaus prijungimą prie Lietuvos. Specialiai parodai sukurtas Vilniaus piešimo mokyklos (veikė 1866–1915) mokinių žemėlapis byloja apie čia besimokiusių žydų studentų gausą, o mokyklą buvus tolerancijos centru carinėje Rusijos imperijoje. Poezijos mėgėjus pradžiugins iš jidiš kalbos versti poetų Icchoko Gotlibo, Davido Einhorno, Leibos Neiduso ir kitų eilėraščiai, atrastas dailininko Marko Šagalo eilėraštis apie Vilniaus didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, kino ir teatro gerbėjai parodoje taip pat atras ne vieną įdomų faktą. Parodos stendai parengti pasitelkus vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų. 

Paroda turi specialiai regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtą garsinį gidą, nuodugniai pristatantį jos turinį. Įtaigūs Audriaus Čaikausko, Reginos Jokubauskaitės ir Virgilijaus Kubiliaus balsai kviečia lankytojus pasinerti į Lietuvos žydų istorijos fragmentus, pasiklausyti iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą išverstų eilėraščių ir vizualizuoti analizuojamus dailės kūrinius. Lankytojai čia taip pat ras 184 puslapių, gausiai iliustruotą, katalogą reginčiųjų raštu. Neregiams jis, žinoma, nieko nesako, tačiau silpnaregiams gali tapti įdomiu ir naudingu informacijos šaltiniu. 

Paroda veiks iki lapkričio 16 dienos. Susidomėjote, kreipkitės į Gaono žydų muziejaus edukatorę Jurgą Jackevičiūtę tel. 8663 53322. 

 

"M.Ž." inf. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]