NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

PROVERŽIS AR PABAIGOS PRADŽIA

Spalio 22 dieną LR Seime vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino iniciatyva sukviesta spaudos konferencija, skirta neįgaliųjų įdarbinimui. Be paties T. Tomilino, joje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė. Klausytojų – žiniasklaidos, neįgaliųjų organizacijų atstovų – susirinko nedaug – gal kokia dešimtis. Tačiau žinant, kad Seime vykstančias spaudos konferencijas gali tiesiogiai stebėti visa Lietuva, o joms pasibaigus vaizdo įrašai iškart atsiduria LR Seimo tinklapyje lrs.lt ir bet kada juos galime pasižiūrėti, tikrasis tokių konferencijų dalyvių ir klausytojų skaičius nėra toks svarbus. 

T. Tomilinas konferencijos dalyvius ir žiniasklaidos atstovus informavo, kad Seimui yra pateiktas naujas Socialinių įmonių, Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Užimtumo rėmimo įstatymų paketas. Jis taip pat paskelbė apie savo siūlymą, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, jog viešojo sektoriaus įstaigoms taptų privaloma 5 proc. neįgaliųjų įdarbinimo kvota. Anot Seimo nario, Lietuvoje viešajame sektoriuje dabar dirba apie 370 tūkst. žmonių. 5 proc. sudarytų apie 13,5 tūkst. darbo vietų, tačiau turint galvoje, kad ne visi neįgalieji gali dirbti pilną darbo dieną (dalis galbūt dirbtų pusę darbo dienos), tai galėtų reikšti nuo 10 iki 15 tūkst. įdarbintų neįgaliųjų. 

T. Tomilinas atkreipė dėmesį, kad problema yra ne tik neefektyviai ir netikslingai naudojamos valstybės paramos neįgaliųjų įdarbinimui skiriamos lėšos. Gerokai svarbiau yra atviroje darbo rinkoje neišnaudojamas neįgaliųjų darbo potencialas, taip pat ir šios visuomenės grupės socialinės atskirties įveikimo galimybės. 

Akivaizdu, jeigu 5 proc. neįgaliųjų įdarbinimo kvotą viešajame sektoriuje pavyktų įgyvendinti, tai iš tikrųjų būtų proveržis tiek pačių neįgaliųjų, tiek ir visos valstybės gyvenime, ne tik ir ne tiek jos socialinėje politikoje, kiek visų mūsų – turinčių negalią ir jos neturinčių – savimonėje. Pasiteiravus, kaip šią kvotų sistemą ketinama įgyvendinti realiai, Seimo narys sakė, jog pareikalauti, kad jos laikytųsi valstybės įstaigos, nebūtų sunku – tam yra administracinių priemonių. Sunkiau būtų su savivalda – čia įstatymą turėtų lydėti atitinkami pinigai ir geranoriškumas. 

Konferencijoje daug dėmesio skirta socialinių įmonių pertvarkai. Skaitytojams turbūt nereikia priminti, kad dėl šių įmonių tikslingumo, jų ateities, finansavimo ietys kryžiuojamos ir kardai laužomi jau nuo praėjusių metų pradžios. Apie tai keletą kartų rašėme ir "Mūsų žodžio" puslapiuose, todėl nemanome, kad būtų tikslinga kartotis. 

Rugsėjo mėn. Vyriausybė Seimui svarstyti pateikė naujus Socialinių įmonių ir Užimtumo rėmimo įstatymų projektus. Socialinių įmonių įstatymo projektas nėra palankus neįgaliųjų, ypač aklųjų, socialinėms įmonėms jau vien todėl, kad žmonių, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis (buvusi II invalidumo grupė) darbo vietos būtų subsidijuojamos tik 50 proc. ir tik dvejus metus. Anot UAB "Liregus" direktoriaus Leono Kirkilovskio, įstatymo nuostata nepalanki, bet kaip nors dar išgyventume. Liūdniausia ir keisčiausia – ne tai. Beveik kartu su Vyriausybės pateiktu Socialinių įmonių įstatymo projektu Seimui pateiktas dar vienas – šiame rašinyje ne kartą minėto parlamentaro T. Tomilino projektas. Jame jau sakoma, kad vadinamųjų antragrupių darbo vietos būtų subsidijuojamos tik pusę metų, o tai ne tik L. Kirkilovskio, bet ir Naujojo teatro direktorės Svetlanos Šulc nuomone, jau būtų katastrofa! 

Spaudos konferencijoje šis klausimas keltas visu aštrumu, bet politikai turi savo nuomonę ir jos laikosi. Bene keisčiausia visoje šioje istorijoje yra tai, kad T. Tomilino siūlymą dėl pusės metų subsidijavimo itin karštai palaiko Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) ir ypač jo administracijos direktorė Henrika Varnienė. Spaudos konferencijos metu ji viešai pareiškė, kad aklieji apie šią būsimo įstatymo nuostatą žino ir jai neprieštarauja. Redakcijos žiniomis, su aklaisiais tai, kad vadinamieji antragrupiai būtų subsidijuojami tik pusę metų, nederinta, o jeigu ir buvo kada kalbėta, tai sveikas protas sako, kad su tokia nuostata jie niekada nebūtų sutikę. Realiame gyvenime tai reiškia, kad žmonės, kurie iš tikrųjų mato labai nedaug, įstatymui įsigaliojus, po pusės metų valstybės paramos jau nebegaus. Galima sutikti su H. Varnienės teiginiu, kad daugelis aklųjų, lyginant su kitais neįgaliaisiais, turi aukštesnį išsilavinimą, yra įsigiję paklausias specialybes, tačiau akivaizdu ir tai, kad tie, kas turi įsigiję tokias specialybes, socialinėse įmonėse nedirba. Apskritai, per pastaruosius dvejus metus LASS ir LNF, ypač jos administracijos direktorės H. Varnienės nuomonės socialinių įmonių klausimu ne kartą rimtai išsiskyrė. Į LNF daržą ne vienas akmuo skrido ir pavasarį vykusio LASS XXIX suvažiavimo metu. Galėtume savęs pačių kritiškai klausti, ar visada tie akmenys "mėtomi" pagrįstai, bet taip pat galėtume klausti: ar neatėjo laikas rimtai persvarstyti savo santykių ir bendradarbiavimo su šia neįgaliųjų teises ginančia organizacija? Pastaraisiais metais dėl neįgalių žmonių teisių LNF dirba nemažai, bet jo noras trūks plyš sunaikinti neįgaliųjų socialines įmones, daugiau nei keistas. Juo labiau, kad tos įmonės – tai ne tik buvę senieji aklųjų kombinatai "Liregus" ar "Regseda", kuriose anot politikų, žmonės patiria didelę socialinę atskirtį, bet ir Naujasis teatras, masažo įmonės, kurių Vilniuje yra bene keturios. Jų socialine atskirtimi tikrai neapkaltinsi: žmonės dirba ir konkuruoja atviroje rinkoje nuolat bendraudami su įvairiais klientais, teikdami jiems paslaugas. 

Oponentai šioje vietoje dar kartą primintų ir T. Tomilino siūlymą dėl 5 proc. kvotos viešajame sektoriuje, ir Užimtumo rėmimo įstatymo teikiamas galimybes. Viskas tikrai taip, bet ir mes galime kai ką priminti: praėjusių metų pabaigoje LR Seime buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo Lietuvos verslininkai įsipareigoja steigti darbo vietas neįgaliesiems. Kiek, vadovaujantis šio memorandumo dvasia, tokių vietų per šiuos metus įsteigta?