DRAUGE SU BENDRUOMENE

Andrius VAINORAS

JONIŠKIO REPORTAŽAI


Aklųjų gyvenimas nedideliuose miesteliuose, rajonų centruose - koks jis? Suprantama, kiek kitoks nei didžiuosiuose miestuose, kur gausu veiklos, renginių, švenčių, dažnu atveju - visai nemokamų. Joniškis - rajono centras Šiaulių apskrityje, išaugęs Žiemgalos žemėje, prie Audruvės ir Sidabros upelių ir visiškai netoli Latvijos sienos. 23 metai LASS Joniškio rajono filialui vadovauja Ina Sakalauskienė, pati atėjusi į LASS iš gerai matančių žmonių aplinkos pradėjus silpti regėjimui, ir aktyviai įsijungusi į jos veiklą. "Filialas vienija 55 narius, - pasakoja I. Sakalauskienė, - 80 proc. iš jų - pensinio amžiaus. Joniškyje turime savo patalpas - gerai įrengtą, suremontuotą 42 kv. m butą. Turime viryklę, mikrobangę, neseniai įsigijome skalbimo mašiną. Tie, kam aktualu, ateina, mokosi buitinių įgūdžių. Pradėjome teikti ir skalbimo paslaugą, nes kaimuose gyvenantys žmonės ne visi turi skalbimo mašinas. Apie bendravimą su rajono savivaldybe, seniūnijomis, lankomosios priežiūros darbuotojais galiu sakyti tik pačius geriausius žodžius. Visada randame bendrą kalbą, esame išklausomi ir sulaukiame pagalbos. Kai jos prireikia, kreipiamės ne tik į savivaldybės administracijos direktorių, bet ir į merą ar vicemerę." 

Filialo nariai gyvena tiek pačiame Joniškyje ir kituose rajono miesteliuose, tiek kaimuose. Vienišų nedaug. Tie, kas gyvena kaimuose, padeda prie ūkio, gyvulių. Nesunku apskaičiuoti, kad iš minėtų 55 filialo narių, 20 proc. - darbingo amžiaus - yra 10-11 žmonių. Dirbančių iš jų - vos 2, pati I. Sakalauskienė ir dar vienas žmogus turi savo verslą. Situacija panaši kaip ir daugelyje LASS filialų, tad apie kokią nors intensyvesnę veiklą kažin ar realu svajoti. "Dalis žmonių noriai įsijungia į filialo gyvenimą, - pasakoja jo vadovė, - du kartus (o nuo šių metų antro pusmečio - tris kartus) per savaitę renkasi į amatų būrelį, atnaujina buitinius įgūdžius ar tiesiog bendrauja. Kitą dalį aktyvink neaktyvinęs - žmonės sunkiai išeina iš namų, sunkiai įkalbinami kur nors keliauti, dalyvauti. Dažnu atveju tai visiškai suprantama - amžius, sveikata. LASS visada buvo ir bus žmonių, kurie, nepaisant geriausių norų, jokioje veikloje jau nebedalyvaus ir kuriais turėsime pasirūpinti." 

Filialo vadovė pripažįsta: anksčiau žmonės buvo aktyvesni. Gal todėl, kad buvo jaunesni, gal kad LASS dalindavo technines pagalbos priemones, teikdavo paramą, bet laikai pasikeitė. LASS jau nedalija lazdelių, grotuvų, o jos filialai kviečia žmones į susitikimus su gydytojais, policijos pareigūnais, meno žmonėmis. 

 

Amatų būrelio dalyviai su lankstinių kūriniaisLietuvos rekordas 

Išskirtinis LASS Joniškio rajono filialo bruožas - amatų būrelis. Jis ne tik vienija, padeda atsiskleisti, bet ir pateikia malonių staigmenų. 2015 m., pasitikdami Europos dieną, filialo nariai Lietuvos rekordų knygoje įregistravo naują rekordą - rajono savivaldybės salėje pastatė aukščiausią kada nors iš lankstinių sudarytą vazą: aukštis - 2 m 46 cm, plotis - 0, 68 m, apimtis - 2 m 38 cm. Vazą sudaro 42 985 detalės, t.y. smulkesni lankstiniai. Detalės tarp savęs niekaip papildomai nesuklijuotos, nesukabintos ar kaip kitaip nesutvirtintos. "Moterys lankstė daugiau nei mėnesį, - pasakoja I. Sakalauskienė, - statėme visą savaitę. Komponavome, kad vaza būtų Lietuvos trispalvės spalvų. Savivaldybės salėje vaza neparamstyta išstovėjo iki rugpjūčio mėn. Vėliau lankstiniai pradėjo irti. Teko išardyti. Popierių panaudojome kitiems lankstiniams. Statant vazą pati nedalyvavau, nes ten reikėjo bent minimalaus regėjimo, bet detales lanksčiau." 

Tūlas skaitytojas paklaus: kam viso šito reikėjo, kokia prasmė? Vertinant praktiniu požiūriu, prasmės nedaug: kaip ir japonų origami ar ikebanos mene. Lanksto sau visokius niekniekius, komponuoja puokštes, žavisi žydinčiomis sakuromis ir toliau pasaulį stebina savo ekonomika... Dar viena LASS filialo amatų būrelio moterų rankomis išlankstyta vaza saugoma Joniškio krepšinio muziejuje, o joje kamuolys - taip pat iš popieriaus. Būrelis pagal Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje projektą jau keleri metai turi amatų mokytoją - tautodailininkę Virgeniją Tankūnienę: moterys ypač mėgsta daryti rankdarbius naudodamos papjė mašė techniką, velia iš vilnos. "Lipdome vazas, puodus, darome velykinius kiaušinius, - pasakoja Genovaitė Jankevičienė, - ilgus metus išsėdėjau namuose, todėl šis filialas ir jame veikiantis amatų būrelis man kaip koks išsigelbėjimas." Kita amatų būrelio narė - Domicelė Krylovičienė juokauja, kad čia ir gyvena... 

Nors neseniai minėjome, kad joniškiečiai neskuba palikti namų, bet stereotipai tam ir egzistuoja, kad juos kažkas laužytų. Liepos pabaigoje trys žmonės (vienas iš jų integruotai besimokantis neregys jaunuolis) išvažiuoja dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje. Priminsime, kad šiais metais minėtą programą, laimėjusi viešuosius pirkimus, vykdo VšĮ "Vilties žiedas". 

Anot I. Sakalauskienės, iškrapštyti iš namų žmones sekėsi nelengvai, bet pagaliau sutiko važiuoti. Na, o mums gera proga po mėnesio pokalbį su joniškiečiais pratęsti ir pabandyti pasiaiškinti, ką realiai žmogui duoda socialinė reabilitacija, kai ją pradėjo vykdyti valstybė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]