TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

NAUJI INTEGRACIJOS VĖJAI


2019 metų sausio 1 dieną įsigalios 2018-06-14 priimtas LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1261 ir tą pačią dieną priimtas LR tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1263. Trumpai aptarsime, ką naujo numato šie įstatymai. 

 

Nebeliks neįgaliųjų skirstymo į nedarbingus ir iš dalies darbingus. 

Dabar galiojančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. darbingo amžiaus neįgaliuosius skirsto į dvi dalis, - nedarbingus, t.y. tuos, kurių darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc., ir iš dalies darbingus, t.y. tuos, kurių darbingumo lygis nuo 30 iki 55 proc. Dėl sąvokos "nedarbingas" vartojimo ir dėl to kylančio žemo neįgaliųjų užimtumo lygio 2016-04-20 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas baigiamųjų pastabų dėl pirminės Lietuvos ataskaitos 51 p. pareiškė didelį susirūpinimą. 

2018-06-14 priimtais įstatymais sąvokos "nedarbingas" ir "iš dalies darbingas" panaikinamos LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir Transporto lengvatų įstatyme, tačiau yra daugybė kitų teisės aktų, kuriuose šios sąvokos tebevartojamos, todėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str. 4 d. nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką "nedarbingas asmuo" atstoja sąvoka "asmuo, kuriam nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis", o sąvoką "iš dalies darbingas asmuo", atstoja sąvoka "asmuo, kuriam nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis". 

Dėl sąvokų "nedarbingas" ir "iš dalies darbingas" panaikinimo turėtų būti keičiama ir neįgaliojo pažymėjimo forma, todėl dabar pats laikas teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašymus dėl šio pažymėjimo pavyzdžio, pvz., prašyti, kad jame atsirastų ir angliškas įrašas apie asmens neįgalumą. 

Surūšiuoti nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialieji poreikiai. 

2019-01-01 įsigaliosianti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 21-1 str. redakcija numato šių rūšių specialiuosius poreikius: 

1. Nuolatinės slaugos; 

2. Nuolatinės priežiūros (pagalbos); 

3. Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; 

4. Ugdymo; 

5. Techninės pagalbos priemonių; 

6. Aplinkos ir būsto pritaikymo. 

Dėl pirmųjų trijų specialiųjų poreikių buvimo sprendimus priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritoriniai skyriai. 

Aptariamas įstatymas numato tiek nuolatinės slaugos, tiek ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialiuosius poreikius rūšiuoti į dvi dalis - pirmojo ir antrojo lygio. 

Pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga. Šį specialųjį poreikį turintiems neįgaliesiems Tikslinių kompensacijų įstatymas numato skirti 2,6 tikslinių kompensacijų bazių dydį, t.y. 291,2 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. (Tikslinių kompensacijų bazė šiuo metu yra 112 eurų). 

Antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6-7 valandų per parą slauga. Šį specialųjį poreikį turintiems neįgaliesiems Tikslinių kompensacijų įstatymas numato skirti 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio, t.y. 212,8 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. 

Pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4-5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba. Šį specialųjį poreikį turintiems neįgaliesiems Tikslinių kompensacijų įstatymas numato skirti 1,1 tikslinės kompensacijos bazės dydžio, t.y. 123,2 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. 

Antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė, ne ilgesnė negu 3 valandų per parą, kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba). Šį specialųjį poreikį turintiems neįgaliesiems Tikslinių kompensacijų įstatymas numato skirti 0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio, t.y. 67,2 Eur priežiūros ((pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. 

Tiems, kuriems iki 2019-01-01 yra nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis, bet nenustatyta, ar šis poreikis pirmojo ar antrojo lygio, niekur nereikės kreiptis, jiems šie poreikiai galios iki juos nustatančioje pažymoje nurodyto termino pabaigos. Be to, jiems bus tęsiamas iki 2019-01-01 numatytų dydžių tikslinių kompensacijų mokėjimas. Šie dydžiai yra tokie: nuolatinės slaugos tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazių dydžio, t.y. 280 Eur, nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis ne didesnis nei 25 proc., - 1 tikslinės kompensacijų bazės, t.y. 112 Eur, o neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 30 iki 40 proc. ir neįgaliesiems, kuriems ši kompensacija buvo paskirta jau sukakus senatvės pensijos amžių - 0,5 tikslinės kompensacijos bazės, t.y. 56 Eur. 

Kol kas nėra teisės akto, kuris turėtų numatyti pirmojo ar antrojo laipsnio nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis bus nustatomas regos neįgaliesiems. Jei jiems bus nustatomas pirmojo laipsnio nuolatinės slaugos specialusis poreikis, gali būti, kad tada apsimokės kreiptis dėl šio specialiojo poreikio nustatymo iš naujo, nors ir nėra pasibaigęs jo terminas, nes nustačius pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, nuolatinės priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija padidėtų iki 1,1 tikslinių kompensacijų bazės, t.y. iki 123,2 Eur. 

Specialiųjų poreikių lygį nustatys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. 

Specialiųjų poreikių lygiai nustatomi senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, didelių, vidutinių ir nedidelių specialiųjų poreikių lygius nustato savivaldybių socialinės apsaugos skyriai. Nuo 2019-01-01 juos nustatys NDNT teritoriniai skyriai. Nuo 2019-01-01 įsigaliosiančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20-1 str. 10 d. susieja asmeniui nustatytiną specialiųjų poreikių lygį su jam nustatytais nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialiaisiais poreikiais. 

Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 

Vidutinių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 

Nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 

Problema ta, kad nemažam skaičiui neįgaliųjų nėra nustatytas ir nepriklauso nei nuolatinės slaugos, nei nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis, taigi tokiems neįgaliesiems sukakus senatvės pensijos amžių, nebus nustatomas ir joks specialiųjų poreikių lygis, jie apskritai nebebus laikomi neįgaliaisiais ir praras neįgaliesiems skirtas lengvatas, pvz., transporto ir mokesčių lengvatas. 

Skamba grėsmingai. 

2019-01-01 įsigaliosiančio naujos redakcijos Tikslinių kompensacijų įstatymo 8 str. nustato, kad savivaldybių administracijos prižiūri, kaip naudojamos tikslinės kompensacijos, o nustačiusios, kad tikslines kompensacijas jų gavėjai naudoja ne pagal paskirtį, šios kompensacijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti pradėtos teikti nepinigine forma (teikiamos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos socialinės ir (ar) kitos asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingos paslaugos, specialiosios pagalbos priemonės). Tikslinės kompensacijos mokėjimas gali būti pakeistas į šios kompensacijos teikimą nepinigine forma ir paties tikslinės kompensacijos gavėjo prašymu. 

Šalpos pensijas skirs ir mokės "Sodra". 

Šalpos pensijos - tai tokios pensijos, kurios mokamos reikiamo socialinio draudimo stažo neturintiems ir dėl to negalintiems gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos neįgaliesiems. Iki 2018-12-31 šias pensijas moka savivaldybių socialinės paramos skyriai. 2019-01-01 įsigalios Šalpos pensijų įstatymo 15 str. nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad šalpos pensijas mokės nebe savivaldybių socialinės paramos skyriai, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos - "Sodros" teritoriniai skyriai. Šalpos pensijos ir toliau bus finansuojamos ne iš "Sodros", o iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau "Sodros" teritoriniai skyriai vykdys jų skyrimo ir mokėjimo funkciją. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]