VIRŠELIS

P. PŪLAS. GLAUKO IR IVONOS IŠSIGELBĖJIMAS SU NEREGE NIDIJA

Britų tapytojas Paulas Pūlas (Paul Poole, 1807-1879), nors buvo vienas iš savamokslių dailininkų, turėjo puikų spalvos pojūtį. Nepaisant to, kad savo pirmąjį paveikslą su Neapolio scena "Šulinys" Karališkajai akademijai pristatė būdamas dvidešimt penkerių, o kitą - "Atsisveikinimas" - dar po septynerių metų, 1843 m. jis pelnė pirmąjį apdovanojimą. Už savo tapybą 1846 m. buvo priimtas į Karališkosios akademijos asociacijos narius, o 1850-siais tapo šios akademijos tikruoju nariu akademiku. Jo paveikslus galima suskirstyti į dvi grupes: idiliškus ir dramatiškus. Pirmąjai grupei galima priskirti peizažus ir paveikslus, kuriuose vaizduojami vaikai, antrajai priklauso siužetiniai paveikslai, tokie kaip "Sūnaus paklydėlio sugrįžimas", "Glauko ir Ivonos išsigelbėjimas su nerege Nidija". 

Daugelis dailininkų, tapydami anglų rašytojo Edvardo Buliverio-Litono "Paskutinių Pompėjos dienų" herojus, dažniau vaizduodavo gėlininkę Nidiją, Nidiją su Glauko išrinktąja Ivona ar Glauką su Nidija iki Vezuvijaus išsiveržimo. P. Pūlas, priešingai, pasirinko dramatišką romano pabaigos siužetą po gamtos stichijos, sunaikinusios Pompėjos miestą ir daugumą jo gyventojų. Dailininkas nutapė sutemų apgaubtoje valtyje patricijaus išdidumą praradusį, suglumusį Glauką, į kurio petį atsišliejusi pervargusi, įtampos išsekinta jo išrinktoji Ivona, jos išblyškęs veidas dar baltesnis mėnulio šviesoje. Subliuškusi medinės valties burė, lygus kaip veidrodis, su mėnulio nušviestu balzganu taku, jūros paviršius rodo štilį. Matyt, ramybės įneša ir tylus, Nidijos pirštais virpinamos kitaros skambėjimas. Ši muzika - tai paskutinė dovana Glaukui, kuris neįžvelgė neregėse akyse meilės, todėl šiam užmigus, mergina tyliai susilies su jos tarsi laukiančia, ramiai tyvuliuojančia nakties jūra. P. Pūlui, ne prasčiau nei mėnulio šviesos vaizdavimo meistrui A. Kuindži, pavyko perteikti jo šviesą, kuri, savo ruožtu, sustiprino vaizduojamų žmonių emocinę raišką. 

Šis 1860 metais nutapytas paveikslas yra saugomas vienoje privačioje meno darbų kolekcijoje. 

Vytautas GUDONIS