SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

KAD NELIKTUME GYVENIMO UŽRIBYJE

Gegužės 29–30 dieną Vilniuje įvyks Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXIX ataskaitinis–rinkiminis suvažiavimas. Rinkiminis, nes vėl bus renkamas LASS pirmininkas ir jo pavaduotojas, LASS taryba ir LASS revizijos komisija. LASS taryba bus renkama iš dvidešimt penkių iki nurodyto laiko savo kandidatūras pasiūliusių asmenų, revizijos komisijos nariai – iš suvažiavime pasiūlytų kandidatų. Rinks į suvažiavimą delegatais LASS rajonų ir miestų filialuose išrinkti 83 organizacijos nariai. 

Ketverius metus būti LASS pirmininku iki LASS įstatuose nurodyto termino norą išreiškė tik vienas kandidatas – dabartinis organizacijos vadovas Sigitas Armonas. LASS pirmininko pavaduotoju jis vėl pasirinko Ramunę Balčikonienę. Skaitytojams primename svarbiausias kandidato į LASS pirmininkus biografijos datas: 

1959–06–21 gimė Raseinių raj. 

1973–11–26 priimtas į LASS. 

1979 m. baigė Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinę mokyklą. 

1979 m. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate. 

1981 m. išrinktas Lietuvos aklųjų draugijos tarprajoninės valdybos prezidiumo nariu. 

1981–1986 m. tuometiniame Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute įgijo tiflopedagogo specialybę. 

1986 m. išrinktas Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus miesto valdybos pirmininku. 

1987 m. išrinktas Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. 

1989–1992 m. dirbo LAD Vilniaus įmonės direktoriaus pavaduotoju socialiniams reikalams. 

1992 m. LASS neeiliniame XII suvažiavime išrinktas LASS centro tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 

2010 m. išrinktas LASS pirmininku. 

Kandidatas dar vienai kadencijai eiti LASS pirmininko pareigas Sigitas Armonas suvažiavimo išvakarėse sutiko atsakyti į keletą žurnalo "Mūsų žodis" klausimų. 

"Mūsų žodis". Prieš ketverius metus rinkiminiuose pažaduose kalbėjote apie tai, kad išsiskiriant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų reikalavimams ir LASS uždaviniams, ieškosite būdų pagelbėti LASS rajonų ir miestų filialų pirmininkams. Ką ir kaip pavyko per kadenciją padaryti? 

Sigitas Armonas. Noriu patikslinti: mes tada kalbėjome ne apie pirmininkus, bet apie LASS filialų veiklos rėmimą. Todėl, kaip buvome nutarę suvažiavime, taip ir padarėme. Šioms problemoms spręsti taryboje buvo patvirtinta LASS filialų veiklos rėmimo tvarka. Kitaip tariant, per LASS regionų centrus iš LASS lėšų filialams buvo skirtas finansavimas. Kam ir kiek skirti lėšų, sprendė regionų centrų vadovai. LASS XXIX suvažiavimui yra pateikta ataskaita apie tai, kas, kam ir kiek skyrė. Su šia informacija gali susipažinti visi organizacijos nariai, užsukę į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos interneto svetainę www.lass.lt. Ar pasiekėme norėtų rezultatų? Apie tai kiekvienas turime savo nuomonę. Aš manau, kad norėtų tikslų pasiekėme tik iš dalies. Ne viską lemia pinigai. Apie tai galėsime padiskutuoti ir suvažiavime. 

"M. Ž." Prieš ketverius metus kalbėjote, kad stengsitės padaryti taip, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) geriau suprastų nematančio žmogaus poreikius. Ar pavyko? 

S. A. Per ketverius metus mums aktualiausios buvo dvi NRD kuruojamos programos – "Paslaugų bendruomenėje" ir "Asociacijų rėmimo". Šioms programoms skirtų lėšų kiekis per tuos ketverius metus beveik nepasikeitė. Suvažiavimo delegatams taip pat pateikta informacija apie projektams skirtą finansavimą. Turiu pasakyti, kad lėšų šiems reikalams skirta nepakankamai. Jei palyginsime 2007 ir 2017 metais mūsų organizaciją ir jos filialus pasiekusias lėšas, tai rasime minusą – apie 80 tūkst. eurų. Jei įvertinsime per dešimtmetį pasikeitusias ūkininkavimo ir pragyvenimo kainas, galime teigti – valstybė mūsų rėmimą sumažino gerokai. Vienintelis būdas šiam lėšų deficitui sumažinti – kuo efektyvesnė mūsų ūkinė veikla. 

"M. Ž." Ar buvo galimybių valstybės paramą užsitikrinti didesnę nei ji buvo? 

S. A. Šiame suvažiavime LASS atsiskaito už 2017 metus. Metų pradžioje 2018–iesiems yra gauti pažadai finansavimą padidinti. Jau ir gegužė baigiasi, o biurokratinės procedūros vis tęsiasi ir mes žadėtų pinigų dar negavome. Jau du kartus buvome susitikę Neįgaliųjų reikalų departamente dėl finansavimo 2019–aisiais. Programų aprašo metmenys jau yra. Belieka juos patvirtinti. Ar programos bus tęsiamos ir po 2019–ųjų – pasakyti dar negaliu. Kaip organizacijos vadovas manau, kad valstybės skiriamas finansavimas yra nepadoriai mažas. Su SADM skiriamomis lėšomis projektus, kurių vykdytojams keliami labai dideli reikalavimai ir mokami labai maži atlyginimai, gerai ir kokybiškai įgyvendinti darosi neįmanoma. 

"M. Ž." Gal žinote, kodėl taip yra? 

S. A. Manau, kad tai politinės valios klausimas. Geriausias pavyzdys – socialinės įmonės. Triukšmo daug, o rezultatas – SADM peržiūrėjo savo galimybes ir surado reikiamą pinigų sumą socialinėms įmonėms remti. Ne kartą esu sakęs: valstybėje pinigų yra, nėra politinės valios. Gal valstybė mumyse nemato patikimo partnerio? Su kitų nevyriausybinių organizacijų vadovais esame ne kartą valdininkams sakę: iš mūsų reikalaujate kokybės, bet lėšų kvalifikuotiems darbuotojams samdyti neskiriate. Tokioje situacijoje produktyviai dirbti gali tik tos organizacijos, kurios turi savų lėšų. LASS tokių lėšų turi. O ką daryti tiems, kurie jų neturi? 

"M. Ž." Prieš ketverius metus aklųjų ir silpnaregių socialinę reabilitaciją norėjome perduoti valstybei. Tai padaryti pavyko. Ar džiaugiamės rezultatais? 

S. A. Buvo siekta sukurti neregių socialinės reabilitacijos modelį. Šį tikslą pasiekti pavyko. Mes įsivaizdavome vienaip, o išėjo kitaip: atsirado viešieji pirkimai. Ministerija kalba, kad kito būdo paslaugoms teikti nėra. 2017 m. pirkimus laimėjo Valakupių reabilitacijos centras, 2018 m. – viešoji įstaiga "Vilties žiedas". Nėra gerai, kai viską nulemia mažiausia kaina. Pokyčių ateityje tikrai bus.  

Mes pasiekėme, kad neregius reabilituotų valstybinė institucija. Pagal naujas sąlygas gyvenome tik vienerius metus, todėl apie rezultatus kalbėti dar anksti. Viską parodys laikas. Neregių reabilitacija – labai specifinė ir siaura veiklos sritis, todėl visokie viešieji pirkimai ir konkursai prie problemos sprendimo tikrai neprisideda. Kas tuos pirkimus belaimėtų – specialistai samdomi tie patys, nes juos galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Esu ne kartą apie tai kalbėjęs ministerijoje. Visi apsigina tuo, kad Lietuvoje yra tokie įstatymai. Jais mosikuodami kalba apie tai, kad norėtų padėti, bet negali. Jei įstatymai blogi – keiskime juos. Valdininkui svarbus ne rezultatas, o procesas. Man rūpi, kad žmogui būtų suteikta kvalifikuota pagalba, paslauga. 

"M. Ž." 2014 metų, o ir ankstesniuose rinkimuose norinčių būti LASS pirmininku buvo daugiau. Šiame suvažiavime rinksime pirmininką iš vieno kandidato. Kaip tai vertinate? Gal visus paveikė Sigito Armono autoritetas? 

S. A. Klausimas nelengvas. Į LASS pirmininkus galėjo pretenduoti visi organizacijos nariai. Vienintelis apribojimas – narystė organizacijoje ne trumpesnė nei treji metai. Galvokime apie tai, kaip padaryti, kad mūsų organizacija taptų patraukli, tokia, kuriai vadovauti būtų norinčių. Galinčių išvardinti, kas mūsų organizacijoje blogai, lyg ir yra, tačiau norinčių tas bėdas spręsti šįkart mažoka. Konkurencijos stygius nėra geras dalykas. Džiaugiuosi, kad kandidatų gausiau į tarybą. 

"M. Ž." Ką turėtų organizacija nuveikti per dar vieną jūsų pirmininkavimo kadenciją? 

S. A. Šį pavasarį surengėme tris seminarus LASS nariams ir darbuotojams. Jų tikslas buvo numatyti ateities veiklos gaires. Esame suformulavę penkias veiklos kryptis. Viena jų – stiprinti LASS lobistinę veiklą. Mes turime padidinti valstybinių institucijų pasitikėjimą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Su tuo pasitikėjimu galima tikėtis ir didesnio finansavimo. Taip pat turime stiprinti komunikaciją tarp LASS struktūrų. Norisi, kad naujai išrinkti LASS tarybos nariai aktyviau dalyvautų organizacijos gyvenime. Pakeitėme LASS įstatus išplėsdami galinčių būti organizacijos nariais ratą. Tačiau tų narių žymiai nepadaugėjo. Taip pat turime formuoti pozityvų LASS įvaizdį visuomenėje, paskatinti LASS narius įsitraukti į organizacijos veiklą. Yra manančių, kad organizacija reikalinga tik tam, kad jam kažką duotų materialaus. Norėtųsi, kad LASS narys imtų galvoti, ką jis gali duoti organizacijai ir kuo galėtų pasitarnauti formuojant neregio įvaizdį. Turime skirti dėmesio ir naujosioms technologijoms. Jei liksime informacinių technologijų užribyje – liksime ir gyvenimo užribyje. Grįšime ir prie aklųjų bei silpnaregių įdarbinimo. Taip pat kalbėsime apie organizacijos steigtų įstaigų veiklos optimizavimą. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. Sėkmės rinkimuose ir įgyvendinant išsikeltus uždavinius.