LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI – 90

Grita STRANKAUSKIENĖ

90 SĖKMĖS METŲ

Mūsų valstybei buvo tik dešimt metų, kai Kaune pradėtas aklųjų švietimas. Nors pasaulyje Luji Brailio sukurta šešių taškų rašto sistema gyvavo jau daug anksčiau, Lietuvai reikėjo žmogaus, kuris suburtų ir įkvėptų bendraminčius pokyčiams. Tuo žmogumi tapo Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys atnešęs pavasarį į jos neregių gyvenimą. P. Daunio iniciatyva ir aktyvi organizacinė veikla lėmė, kad 1928 metų vasario 27 dieną Kaune duris atvėrė Aklųjų institutas, pirmųjų jo mokinių žodžiais tariant, "pažadinęs pačią svajonę – gražesnio, prasmingesnio gyvenimo supratimą". Prasidėję pirmieji mokslo metai Kauno aklųjų institute davė pradžią aklųjų švietimui Lietuvoje. 

Minėdama garbingą pirmosios aklųjų mokyklos 90–mečio sukaktį, Kauno Prano Daunio ugdymo centro (KPDUC) bendruomenė vasario 26–28 dieną surengė šventinių renginių ciklą. Vasario 26–ąją centre vyko atvirų durų diena Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams ir mokytojams. Svečiai susipažino su brailio rašto abėcėle, baltąja lazdele, sužinojo apie kompensacines priemones ir kompiuterinę įrangą, padedančią neregiams mokytis, dirbti, tvarkytis buityje. Vasario 27–ąją centro socialiniai partneriai – VšĮ "Socactiva", Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos mokinės su mokytoja I. Balkuviene, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentės – padėjo mokytojams ir mokiniams organizuoti kūrybines dirbtuves "Matau, liečiu, girdžiu". 

Vasario 28–ąją jubiliejaus minėjimą vainikavo renginiai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šis muziejus Lietuvos aklųjų švietimo 90–mečio renginiams pasirinktas neatsitiktinai. Tai ilgalaikis KPDUC partneris organizuojant įvairias edukacines programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems centro mokiniams. 

Visas šventinis renginys tarytum buvo apgaubtas žymaus lietuvių menininko dvasios. Šventės pradžioje centro mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje "Galimybė pajusti M. K. Čiurlionio paveikslus". Naudodami įvairiausias medžiagas jie kūrė paveikslus jūros tema, susipažino su žymiojo dailininko meniniu pasauliu. Renginio svečiai taip pat turėjo unikalią galimybę dalyvauti "Pojūčių teatro" sensorinėje ekskursijoje "Pojūčių paveikslai": užrištomis akimis keliauti po muziejaus sales ir, padedami aktorių, pajusti neįprastą šio pasaulio bylojimą. Koncerto "Nepasiklydę tamsoje" metu buvusi centro mokinė Silvija Beatričė Petkevičiūtė, studijuojanti fortepijono atlikimo meną VDU muzikos akademijoje, padovanojo šventės svečiams M. K. Čiurlionio kūrinį fortepijonui "Miražas". Silvijos kelias – puikus pavyzdys, kaip nematantys jaunuoliai, įgiję reikalingų įgūdžių ir kompetencijų specialiojoje mokykloje, gali toliau sėkmingai mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, išlaikyti abitūros egzaminus, studijuoti. Džiugu, kad tokių sėkmės istorijų per visus 90 aklųjų švietimo metų buvo ne viena ir ne dešimt. Galima tik spėti, kaip sudėtinga buvo Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) tiflotyros skyriaus specialistui Juozui Valentukevičiui sudaryti buvusio Kauno aklųjų instituto, vėliau – Kauno silpnaregių internatinės mokyklos, peraugusios į Prano Daunio ugdymo centrą, 1928–2018 m. sėkmės moksleivių sąrašą. Šį sąrašą LAB direktorė Rasa Januševičienė kartu su kitomis dovanomis bei palinkėjimais įteikė mūsų centro bendruomenei. 

Muziejaus koncertų salėje susirinkusį gausų būrį bendraminčių, draugų ir garbingų svečių – Kauno miesto įstaigų, Klaipėdos, Panevėžio regos centrų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro – pasveikino KPDUC direktorė Raimonda Juknevičienė. Daug šiltų žodžių apie mokytojų tiflopedagogų darbą pasakė Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Gudonis vietoje gėlių padovanojęs savo knygų. Prisiminimais pasidalijo buvusi ilgametė centro direktorė Janina Stuopelienė. LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė bei VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktorius Egidijus Urna priminė bendrą aklųjų švietimo ir Aklųjų sąjungos raidos istoriją. 

Renginyje dalyvavę buvę ne tik mūsų centro, bet ir LASUC, ir kitų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai pasakojo savo sėkmės istorijas ir dovanojo muzikinius bei literatūrinius kūrinius. Irma Jokštytė, Žydrūnė Dragūnaitytė, Indrė Gaskaitė, Vaida Butautaitė, Laura Stadalninkaitė, Giedrius Plukis, Karolis Kaminskas, Martynas Vitkus, Mindaugas Dvylaitis, Gražvydas Sidiniauskas – tai vardai jaunų, regėjimo negalią turinčių žmonių, kurie eina savo sėkmės keliu. Ir jie yra tik simbolinis lašas visos per tuos devyniasdešimt metų užaugusios neregių bendruomenės, pasirengusios prisiimti atsakomybę už savo pačių ir visuomenės gyvenimą, gebančių toje visuomenėje aktyviai veikti, atsiliepti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir pokyčius. 

Kaip gražiai apibendrino renginio "Nepasiklydę tamsoje" vedėja, KPDUC mokytoja Teresė Pangonienė: "Akmenimis grįstas yra jėgos kelias, asfaltuotas – žemės krūtinę kaustantis kelias, vandens – paslaptingas, oro – lengvas. Geriausias ir patikimiausias – širdies kelias". Eikime šiuo keliu, ir, kaip savo kalboje sakė I. Jokštytė, "girdėkime ir matykime vieni kitus!"