GYVENIMO AKTUALIJOS

 

APIE ĮSTATYMŲ YDINGUMĄ IR GALIMĄ KORUPCIJĄ


Skaitytojai dar prisimena: praėję metai buvo itin nerimastingi Lietuvos socialinėms įmonėms. Metų pradžioje LR Seimas rimtai užsimojo keisti daugiau nei dešimtmetį veikusį Socialinių įmonių įstatymą. Metų viduryje nuspręsta tokio įstatymo apskritai nepriimti, o neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių užimtumą reglamentuoti vienu – Užimtumo įstatymu, tačiau ir šis užmojis dėl įvairių priežasčių liko neįgyvendintas. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naują Socialinių įmonių įstatymo projektą, tačiau praėjusiais metais jis taip ir liko nepriimtas. 

Vis labiau įsibėgėjant 2018–iesiems, socialinių įmonių reikalai vėl tampa mūsų gyvenimo aktualija. Vasario 9 d. leidinyje 15min.lt publikuotas Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) atstovės Henrikos Varnienės straipsnis apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paviešino išvadą dėl socialinių įmonių įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų antikorupcinio vertinimo. Siūlome susipažinti su svarbiausiomis autorės mintimis, o kartu ir STT išvadomis. 

 

Naujas įstatymas – ne geresnis 

 

Paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kurti ir daugybę metų veikę teisės aktai neužkerta kelio korupcijai ir sudaro sąlygas neefektyviam lėšų naudojimui, be to, pats įstatymas neužtikrina savo deklaruojamos esmės – socialinės integracijos. Dar graudžiau yra tai, kad gruodį pristatytas naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas įvertintas kaip lygiai toks pat ydingas, todėl rekomenduojama jo net netobulinti, o tiesiog kurti naujus teisės aktus, kurie skatintų žmonių su negalia įsidarbinimą atviroje darbo rinkoje (t.y. vadovautis Seimo narių parengta koncepcija). 

Seimo neįgaliųjų teisių komisija jau prieš gerą pusmetį parengė koncepciją, kurioje numatė žmonių su negalia įdarbinimo atviroje darbo rinkoje gaires. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai nesugebėjo to padaryti, na, jeigu ne per paskutinius dešimt metų, tai, sakykime, per paskutinius penkerius, kada neįgaliųjų organizacijos tiesiogiai reikalavo peržiūrėti ydingą sistemą. Seimo narių parengtoje koncepcijoje rekomenduojama socialinių įmonių statuso atsisakyti, o pagalbą orientuoti taip, kad ji pasiektų darbuotoją su negalia, o ne įmonės kasą (grubiai tariant). Taigi, ši koncepcija įkūnija visiškai priešingą požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą nei tas, kurį reprezentavo Socialinių įmonių įstatymas ir siūlomos pataisos. 

STT pateiktoje išvadoje rašoma: "Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis. Tokia pagalba tik mažina socialinių įmonių išlaidas darbo užmokesčiui, bet nekompensuoja jų patirtų papildomų išlaidų dėl tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų įdarbinimo, todėl valstybės lėšos, skirtos integruoti tikslinėms grupėms priskirtus asmenis į visuomeninį gyvenimą, gali būti naudojamos neracionaliai ir nepadeda įgyvendinti Socialinių įmonių įstatyme nustatytų tikslų." 

STT pažymėjo, kad įstatyme neaiškiai apibrėžtas socialinių įmonių statuso netekimo procesas. Įstatyme yra išvardinta nemažai nusižengimų, už kuriuos iš socialinės įmonės gali būti atimamas socialinės įmonės statusas. Ir apie šiuos nusižengimus įmonė gali pranešti pati. Ar girdėjote nors vieną atvejį, kada pati socialinė įmonė pranešė apie tai, kad jai reikia atimti socialinės įmonės statusą? Aš negirdėjau. Tik mačiau akcijas ir farsus tų įmonių, kurioms po patikrų grėsė statuso netekimas. 

 

Liks ar neliks? 

 

Vasario 15 dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Klaipėdoje, UAB "Regseda", lankėsi LR Seimo narė Aušra Maldeikienė. A. Maldeikienė yra LR Seimo neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja, viena iš naujos neįgaliųjų įdarbinimo sampratos iniciatorių ir karšta dabar veikiančio Socialinių įmonių įstatymo kritikė. "Mūsų žodžiui" duotame trumpame interviu ji sakė, kad UAB "Regseda" jai paliko gerą įspūdį: akivaizdžiai matyti, kad įmonėje dirbančiais žmonėmis rūpinamasi. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nauja neįgaliųjų užimtumo samprata nesiekiama iškart panaikinti visų, net ir gerai veikiančių, neįgaliųjų įmonių, tarp kurių būtų ir UAB "Regseda". "Neįgaliųjų įmonių ateityje turi nelikti, apie tai kalba tarptautiniai dokumentai, tokia yra ir mūsų nuostata, – sakė Seimo narė, – bet jos galutinai išnyks tada, kai užaugs nauja neįgaliųjų karta, norinti ir galinti dirbti atviroje darbo rinkoje. Socialinėms įmonėms, nepažeidinėjančioms įstatymų, kurį laiką turėtume leisti egzistuoti. Koks tas laikas, tai jau politikų apsisprendimo reikalas." 

Pačioje vasario pabaigoje LR Seime turėjo įvykti socialinių įmonių reikalams skirta A. Maldeikienės spaudos konferencija, o LR Seimo neįgaliųjų reikalų komisijoje – pristatytas dar vienas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas, Socialinių įmonių įstatymo projektas. A. Maldeikienė neslėpė, kad ministerijos "žaidimai" naująją socialiai pažeidžiamų grupių įdarbinimo strategiją inicijavusiems Seimo nariams ne juokais nusibodo. Deja, susirgus Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkui Justui Džiugeliui, nei minėta spaudos konferencija, nei komisijos posėdis neįvyko. Kad įvyks, beveik niekas neabejoja, klausimas – kada? 

 

Parengė Martynas VIDUGIRIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]