IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

PRABILĘS APIE NEREGIUS

Apie neregius visu balsu prabylama prieš 95 metus. Į jų švietimo, mobilumo, įdarbinimo ir socialines problemas dėmesį atkreipė Petras Avižonis - medicinos mokslų daktaras, gydytojas oftalmologas. P. Avižonis, gydytojaudamas mažame Lietuvos provincijos miestelyje, pradėjo domėtis aklųjų socialiniais klausimais. Apibendrindamas turimą patirtį ir norėdamas atkreipti dėmesį į neregius kamuojančius gyvenimo rūpesčius, P. Avižonis 1923 metų vasario 24 dieną II Lietuvos gydytojų suvažiavime perskaitė pranešimą "Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje". Po suvažiavimo jo pranešimas išspausdintas žurnale "Medicina" ir išleistas atskiru atspaudu. Taip pat II Lietuvos gydytojų suvažiavimas įpareigojo vykdomąjį komitetą rūpintis aklųjų globa. Netrukus visuomenėje pranešimas bei suvažiavimo rezoliucija sulaukė atgarsio. Aklųjų švietimo reikalų ėmėsi gydytojai, dvasininkai, Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas. 

P. Avižonio pranešimas buvo itin savalaikis. Kas jame buvo akcentuojama? Kiek gydytojo įžvalgos ir pastebėjimai bei siekiai aktualūs praėjus beveik 100 metų? P. Avižonis savo pranešimą pradėjo nuo Lietuvos socialinių problemų. Viena iš jų - aklieji. Jis apibrėžė aklųjų definiciją. Arba kitais žodžiais tariant, aklųjų sąvoką ir ką laikyti aklu. Jis rėmėsi kelių pasaulyje žinomų oftalmologų nuomone. P. Avižonis atkreipė dėmesį, kad aklųjų surašymo duomenys nėra tikslūs, realiai šių žmonių yra daugiau negu suregistruota. Dažniausia aklumo priežastis - trachoma ir raupai. Priminė, jog Lietuvoje yra ne mažiau kaip 3,5 tūkst., iš jų daugiau nei 1000 darbingo amžiaus aklųjų, 200 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių. Priminsime, kad dabar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių yra daugiau nei 6 tūkst., ir tai ne galutinis skaičius, nes ne visi aklieji ir ypač silpnaregiai įstoja į LASS. 

Pranešime taip pat gydytojas aptarė neregių pojūčius. Ydingą sveikųjų požiūrį į neregius, kurių pragyvenimo šaltinis - elgetavimas, jo daromą asmenybei žalą. Supažindino suvažiavimo dalyvius su žymiais pasaulio neregiais. Akcentavo švietimo svarbą jų gyvenime. Kaip pavyzdį paminėjo Valentiną Hajuji, vieną iš mokyklų neregiams kūrimo pradininkų. Kalbėdamas apie Lietuvą prelegentas sakė: "Jei valstybė pripažįsta visiems vaikams teisės įgyti pradžios mokslą, jei Lietuvos Konstitucijos 81 paragrafas sako, kad "pradžios mokslas yra privalomas", tai tiems, kuriems paprastosios mokyklos netinka, reikia įkurti ypatingų mokyklų". P. Avižonis pabrėžė, kad Lietuva - vienintelė iš trijų Baltijos šalių neturi aklųjų mokyklos. Apie suaugusius ir darbingo amžiaus akluosius P. Avižonis sakė: "Suaugusieji aklieji turėtų teisės reikalauti pamokymo ir darbo". Gydytojas kaip pavyzdį nurodė Karaliaučiaus aklųjų institutą. "Protinga socialinė politika reikalauja ne pašalpos akliesiems, ne išmaldų, bet jų likusių jėgų išplėtojimo ir jų sunaudojimo produktingam darbui". 

Pranešimą P. Avižonis baigia žodžiais: "Padedami akliesiems jų pastangose, mes įsitikinsim, kad žmogus gali rasti savyje, kas jam iš vidaus šviečia, kas jam jėgų duoda ir jį palaiko, nors jis yra be galo daug praradęs, nors jis yra tamsios nakties apsuptas". 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Kovo 4 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1908) Antanas Verksnys, tarpukario Lietuvos kariuomenės dimisijos generalinio štabo pulkininkas leitenantas, buvęs politinis kalinys, jau netekęs regėjimo parašė prisiminimų knygą "Mano gyvenimas - liudininkas". Mirė 1996. 

Kovo 4 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1958) Kazimieras Gailius, LASS veikėjas, poetas, muzikos mylėtojas, VšĮ "Aksida" direktoriaus pavaduotojas. 

Kovo 14 d. 2003 m. Vilniuje, prie Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro atidarytos baldų remonto dirbtuvės. Jose pradėjo dirbti trys regėjimo negalią turintys jaunuoliai. Dirbtuvės veikė iki 2009. 

Kovo 20 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1938) Kazys Serapinas, tiflopedagogas, spaudos darbuotojas, literatas. Mirė 1993. 

Kovo 22 d. 2003 m. Kaune įvyko respublikinis maratono bėgimas "Kleboniškio pavasaris". Jame dalyvavo du Lietuvos aklųjų sporto federacijos atstovai: Linas Balsys (iškovojo 3 vietą) ir Kęstutis Bartkėnas.