NEREGYS DARBO RINKOJE

 

LAIMĖS PAIEŠKOS SVETUR


Gintas GražulisPraėjusių metų Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos, ieškodami geresnio gyvenimo, svetur išvyko 58 tūkstančiai žmonių. Tai beveik pusė Panevėžio miesto gyventojų. Emigracijos karštinė neaplenkė ir neregių bei silpnaregių. Palyginus su bendru išvažiuojančiųjų srautu, žmonės su regos negalia atsisveikina su tėvyne rečiau. Žinoma, tam įtakos turi objektyvios priežastys. Nematančiam ar silpnai matančiam žmogui kitoje šalyje darbą susirasti nepalyginamai sunkiau negu reginčiajam. O kur dar kalbos barjeras, orientavimosi naujoje aplinkoje sunkumai? Nepaisant to, jau keliolika žmonių, turinčių regos negalią, dirba užsienyje. Dirbančiųjų amžius gana įvairus - nuo jauno iki solidaus. Vieni išvyksta neilgam, užsidirbti ir vėl grįžta į Lietuvą, kiti apsistoja ilgesniam laikui savo ateitį siedami su naująja šalimi. Tarp aklųjų ir silpnaregių daugiausia užsienyje dirba masažuotojų, kompiuterių specialistų, taip pat yra kitų specialybių atstovų. Vienas iš jų - silpnaregis Gintas Gražulis. Jis prieš metus, ieškodamas geresnio ir oresnio gyvenimo, nusprendė išvažiuoti iš Lietuvos ir savo naująja tėvyne pasirinko Škotiją. Silpnaregis apsigyveno Aberdyne ir ten įsteigė savo verslą. 

Gintas gimė ir augo Kalvarijoje, vėliau Marijampolėje. Mokėsi Vilniaus Antano Jonyno internatinėje mokykloje. Po mokyklos - Finansų kredito technikumas. Jį baigęs pasirinko ne buhalterio darbą, o masažuotojo specialybę. Mat tuo metu į Vilniaus medicinos mokyklą buvo renkama pirmoji neregių ir silpnaregių masažuotojų grupė. G. Gražulis pradėjo joje mokytis. Gavęs masažuotojo diplomą, jis vienas pirmųjų pasirinko darbą ne gydymo įstaigose, o individualią veiklą - atidarė privatų masažo kabinetą. Vėliau išrenkamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos "Lasmeda" pirmininku. Gintas, nepaisydamas visuomeninių pareigų, įtempto darbo grafiko, dar neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete socialinius mokslus. Studijas vainikavo socialinio darbuotojo diplomas. 

Verslas lyg ir sekėsi. Tai kodėl G. Gražulis ryžosi svetur ieškoti geresnio gyvenimo, kaip jam pasisekė adaptuotis naujoje šalyje? Kokie svetur yra verslo ypatumai? Ar iš tiesų Škotijoje gyventi lengviau? Apie tai silpnaregis masažuotojas dalijasi mintimis su "Mūsų žodžio" skaitytojais. 

 

"M. Ž." Tavo gyvenimas Lietuvoje riedėjo įprasta vaga. Kodėl nusprendei viską iš pašaknų pakeisti ir geresnio gyvenimo ieškoti svetur, ar tai buvo gerai apgalvotas sprendimas, o gal atvirkščiai? 

G. G. Sprendimas emigruoti iš Lietuvos buvo iš vienos pusės spontaniškas, o iš kitos - jam ruošiausi. Gal dar būčiau ilgai dvejojęs, jeigu ne Anglijos paskelbtas ketinimas pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šis faktas neleido daugiau dvejoti ir mindžikuoti vietoje. Tiesa, palikti tėvynę įtakos turėjo ir nuolatiniai draugo, gyvenančio Škotijoje, skambučiai. Jis ragino atvažiuoti ir apsigyventi šalia jo Aberdyne. Išvažiavau dėl kelių priežasčių: Lietuvoje smulkūs verslininkai neturi perspektyvos, iš savo darbo negali nusipirkti buto. Bankai su paskola taip pat neskuba. Kita vertus, daug metų Anglijoje gyvena mano sesuo. Ji ir mamą išsivežė. Išvažiavimui ruošiausi. Pirmiausia tobulinau anglų kalbos žinias, vėliau domėjausi Anglijos įstatymais bei galimybėmis įsteigti verslą. Į anglų kalbą išsiverčiau savo masažuotojo diplomą, jis patvirtintas notaro. Mediko diplomas galioja visoje Europos Sąjungoje. Anglų kalba atsispausdinau reklaminių skrajučių. Ruošiausi išvažiuoti, bet neišvažiavau. Po kiek laiko skambino mano draugas Saulius, kviesdamas mėnesiui atvažiuoti paviešėti ir kartu padirbėti. Man tai buvo gera proga, kaip sakoma, užmesti meškeres. Viešėdamas Škotijoje dirbau ir stebėjau tos šalies verslo ypatumus bei žmones. Grįžęs į Lietuvą vėl prisiminiau ketinimą išvažiuoti. Šis sprendimas nebuvo lengvas. Gyvenu ne vienas. Šiam žingsniui turėjo pritarti šeima. Žmonai Jūratei ne taip paprasta buvo palikti motiną bei gimnazistę dukrą. Mūsų apsisprendimui galutinį tašką padėjo paskelbtas "Brexitas". Supratome, kad nedelsiant reikia išvažiuoti, nes kitaip jau bus vėlu. 

"M. Ž." Svetimoje šalyje, nepažįstamoje kultūroje, silpnai matant ne taip paprasta adaptuotis ir pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo. Kokie paties buvo pirmieji žingsniai Škotijoje? 

G. G. Į šią šalį atskridau ne vienas. Mane lydėjo žmona. Supratau, kad atvykdamas čia labai rizikavau. Gal todėl turėjome nusipirkę bilietus grįžti atgal. Terminas - mėnuo. Tas bandomasis laikas lėkte pralėkė. Žmona grįžo atgal, o aš likau. Mes su ja sutarėme, kad aš per pusmetį mėginsiu įsitvirtinti, įsigyventi ir šiek tiek uždirbti pinigų, o po to ji irgi atvažiuos nuolatiniam gyvenimui. Į Škotiją atvažiavau ne tik su lagaminais, bet ir su masažo stalu. Iš pradžių apsigyvenau pas draugą, vėliau išsinuomavau kambarį, o dabar nuomoju butą. Išsprendus gyvenimo klausimus, reikėjo pradėti dirbti. Norint tai padaryti, teko išsiimti smulkiojo verslo licenciją. Nors Škotija yra Anglijos dalis, bet joje veikia savi įstatymai. Jie netgi gali nesutapti su Anglijos įstatymais. Leidimą verslui gavau labai greitai. Sugaišau vos vieną valandą. Gavus jį reikėjo ieškoti patalpų. Laimei, šalia geras draugas, ne vienerius metus gyvenantis Škotijoje. Jis man padėjo susirasti nebrangias patalpas. Suprantu, kad nuo pirmos dienos didelių pinigų neuždirbsiu. Pirmieji metai - įsitvirtinimo metai. Kaip ir Lietuvoje, taip ir čia teko viską pradėti nuo nulio. Pirmiausia klientų paieška, o vėliau mėgini formuoti savo pacientų ratą. Tai nelengva užduotis. Kas tikisi, kad iš karto visi puls masažuotis, to laukia skaudus nusivylimas. Užsieniečiai, kaip ir lietuviai, neskuba atsisveikinti su sunkiai uždirbtais pinigais. Meluočiau teigdamas, kad čia rojus, bet gyvenimo sąlygos iš tiesų Škotijoje yra nepalyginamai geresnės negu Lietuvoje. 

"M. Ž." Vien naujos šalies oru nebūsi gyvas, kaip tau pavyko prisivilioti klientus ir kuo jie skiriasi nuo paliktų Lietuvoje? 

G. G. Škotijoje nėra tokio žodžio kaip masažas. Jie naudoja specifinį terminą "physio", - tai manualinio, tradicinio masažo ir kineziterapijos samplaika. Laimei, ir Lietuvoje dirbau panašiu principu. Stengiuosi naudoti pacientui tinkamiausią sveikatinimo formą. Pirmiausia, kaip minėjau, čia dirbu legaliai. Škotijoje smulkieji verslininkai pirmus metus yra atleidžiami nuo mokesčių. O vėliau mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo tam tikros metinės pajamų sumos. Smulkiam verslininkui ją viršyti nėra taip paprasta. Atsidarius kabinetą vien šito nepakanka. Svarbu, kad aplinkiniai sužinotų apie tave. Dabar pati efektyviausia reklamos priemonė - "Facebook". Aišku, pravertė ir skrajutės. Jas ne tik nešiojau pats, bet ir draugas savo parduotuvėje siūlė atėjusiems pirkėjams. Kai kas atėjo smalsumo vedamas. Man patikimiausia reklama ir darbo kokybės įvertinimo rodiklis, kai pacientas rekomenduoja tave savo bičiuliui, pažįstamam ar bendradarbiui. Tada supranti, kad dirbi tinkamai. Pacientų skaičius įvairuoja. Per šventes žmonių sumažėja. Šiaip pacientų vis daugėja. Priežastis labai paprasta - čia žmonės turi daugiau pinigų. 

"M. Ž." Ką tenka gydyti ir ar pasitaikė "egzotiškų" pacientų? 

G. G. Dirbu taip, kaip ir Lietuvoje. Žmonių ligos visur panašios, tik skiriasi požiūris į jas. Iš pradžių pacientų sulaukdavau nedaug. Laimei, jų vis daugėja. Škotijoje žmonių požiūris į sveikatą skiriasi nuo mūsų. Jų galimybės yra platesnės. Lietuvoje žmogų masažuodavau 5-10 kartų, čia niekas taip ilgai nevaikšto. Pacientai apsiriboja 1-2 kartais ir jau mano, kad pasveiko. Gydydamas daug bendrauju su klientais. Seanso metu aptariame paciento problemą ir ką reikėtų daryti, kad skausmas nekamuotų. Daugiausia kalbu jų gimtąja kalba. Pagalbos besikreipiančiųjų ratas daugiatautis. Tenka masažuoti škotus, anglus, lietuvius, latvius, lenkus ir rusus. Iš "egzotiškesnių" pacientų teko masažuoti juodaodį. Jis labai malonus ir išsilavinęs žmogus, laisvai bendravo su manimi. Iki šiol atsimenu mano baltų rankų kontrastą ant jo juodos odos. 

"M. Ž." Atvažiavęs į Škotiją mėginai prisitaikyti ar lieki toks, koks buvai tėvynėje? 

G. G. Nieko savo elgsenoje, įpročiuose, mąstysenoje tikrai nekeičiau. Ši šalis yra laisva ir daugiatautė. Gal todėl nebūtina prie visų ir kiekvieno taikytis. Kai dirbi legaliai ir už savo paslaugas išrašai sąskaitas, tai ir su mokesčiais, medicininėmis paslaugomis nekyla sunkumų. Buitį čia nepalyginamai lengviau tvarkytis negu Lietuvoje. Štai pradėkime nuo komunalinių mokesčių. Svaras beveik lygus vienam eurui. Nereikia užmiršti, kad čia žmonės uždirba nepalyginamai daugiau negu tėvynėje. Norint apsimokėti visus mokesčius ir teikiamas paslaugas, pakanka vienos savaitės darbo. Trijų kambarių buto šilumos mokestis - 45 svarai. Interneto kaina mėnesiui - 26 svarai. Per vieną mėnesį vidutiniškai sumoku 260 svarų mokesčių. Juos uždirbu per vieną savaitę. Įdomumo dėlei pakalbėsiu apie maisto kainas. Maisto produktai Škotijoje yra pigesni. Štai kalakutienos kilogramas kainuoja nepilnus tris svarus. Pirkdamas didesnį kiekį gauni nemažą nuolaidą. Vištienos krūtinėlės kilogramas kainuoja 2,50 svaro. Už du litrus pieno moki 1 svarą. Tiesa, čia susisiekimo paslaugos yra brangios. Vienkartinio bilieto kaina 2,50 svaro. Į darbą vaikštau pėsčias. Užtrunku 45 minutes. Ne dėl to, kad taupyčiau, bet tam, kad daugiau judėčiau. Maistas čia yra labai kokybiškas, daug dėmesio skiriama ekologijai, todėl labai lengva priaugti kelis kilogramus. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]