GYVENIMO AKTUALIJOS

METAI BUVO INTENSYVŪS

Baigėsi 2017-ieji. Vieniems jie buvo pergalių ir laimėjimų metai. Kitiems - gal ne tokie geri. O kokie jie buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? Į šį ir kitus klausimus atsako LASS pirmininkas Sigitas Armonas. 

Vytautas Gendvilas: Taigi, kokie praėję metai buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? 

Sigitas Armonas: Svarbiausias mūsų organizacijai įvykis buvo metų viduryje įvykęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXVIII suvažiavimas. Jame priėmėme po gero dešimtmečio vėl atnaujintus LASS įstatus. Jie įsigaliojo metų viduryje. Įstatai yra šiuolaikiškesni, geriau atitinkantys nūdienos reikalavimus. Grąžinome prieš kelis dešimtmečius jau turėtą patirtį, kai organizacijos nariais gali būti ir gerai matantys, aktyviai neregių labui veikiantys žmonės. Asocijuotais mūsų nariais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Kita pakeitimų grupė leidžia priimant įvairius veiklos sprendimus naudotis modernesniais įrankiais - nuotoliniais posėdžiais, pasitelkti šiuolaikines elektronines bendravimo priemones. 

Svarbu prisiminti ir tai, kad praėjusiais metais socialinę reabilitaciją akliesiems pradėta teikti valstybiniu lygiu. Šis punktas buvo įtrauktas į Vyriausybės priemonių planą įgyvendinant Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programą. Keletą metų šią paslaugą akliesiems ir silpnaregiams teikė LASS. Dabar šį darbą pabandė atlikti Valakupių reabilitacijos centras. Pasidaliję su jais patirtimi, bandysime pakoreguoti galiojančią tvarką taip, kad aklieji iš to turėtų kuo daugiau naudos. 

Atkakliai dirbome, kad Šiaulių universitete po daugiau nei penkiolikos metų pertraukos startuotų tiflopedagogų studijos. Jose studijuoja aštuoni jau turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės. Trijų studijas remia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Gaila, kad tai tik epizodinis reiškinys. Nors tiflopedagogų Lietuvoje trūksta, tačiau šalies aukštosiose mokyklose nuolatos jie nerengiami. 

Reikėjo kelių raštų Kultūros ministerijai ir aktyvių LASS veiksmų, kad LR Seime prie Kultūros komiteto būtų patvirtinta darbo grupė. Į ją pakviesti įvairių institucijų atstovai, tarp jų - ir LASS. O šiai grupei suformuluotas uždavinys - Seimo pavasario sesijai pateikti sprendimus bei pasiūlymus teisės aktų pakeitimams, kurie įpareigotų nacionalinį transliuotoją jo informacinę aplinką pritaikyti žmonėms su klausos ir regos negalia. Reikia tikėtis, kad tai ir bus televizijos pritaikymo neregiams Lietuvoje pradžia. Džiugu, kad pirmas žingsnis jau žengtas - pirmasis meninis filmas "Gražuolė" su garsiniu apibūdinimu LRT mediatekoje atsirado iškart po Naujųjų metų. 

LASS užsispyrimo bei aktyvumo prireikė ir siekiant tvarkingai įteisinti brailio rašto sistemą. Šiuo metu juridiškai įteisinta yra tik brailio rašto abėcėlė ir aštuoniataškė brailio rašto sistema. Daugybė kitų dalykų neįteisinta. Sudaryta specialistų komisija naują sistemą standartizuos ir įteisins. 

Praėjusiais metais net du kartus surengėme LASS dienas "Susitikimai". Jos įvyko Marijampolėje ir Kėdainiuose. Šiais metais planuojame tokias akcijas surengti keturiuose miestuose - Skuode, Šilutėje, Anykščiuose ir Biržuose. 

Po ilgų diskusijų pagaliau priėmėme sprendimą dėl Kauno aklųjų ir silpnaregių centro likvidavimo. Jo veiklą perėmė ir, tikėtina, sėkmingai tęs Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras. Buvusiai veiklai lėšų iš atitinkamų institucijų šiems metams gauta. Sutaupysime lėšų administravimo išlaidoms, o didžioji programų dalis bus tęsiama. Ar priimtas sprendimas pasiteisins - parodys laikas. 

Apgailestauti tenka dėl to, kad užsidarius reabilitacijos centrui "Vyturys", aklieji ir silpnaregiai neteko reabilitacinių paslaugų. Palaikomosios reabilitacijos paslaugomis "Vyturyje" jie naudojosi daugiau nei dvidešimt metų. Juridiškai teisė gauti reabilitacijos paslaugas nėra panaikinta, tačiau šiuo metu institucijos, galinčios pakeisti "Vyturį", nėra. 

V. G. Kuo per tuos metus įsiminėme visuomenei? 

S. A. Didelį įspūdį tiek mums, tiek ir visuomenei, manau, padarė akcija "Mane veža", kurią LASS organizavo drauge su motociklininke Aldona Juozaityte - Pieva. Jos metu motociklininkų bendruomenė savo "plieniniais žirgais" pavežiojo daugiau nei 80 aklųjų ir silpnaregių. 

Neliko, manau, nepastebėti ir keletas spektaklių su garsiniu apibūdinimu. 

Buvo ir daugiau visuomenės dėmesį atkreipusių akcijų. LASS iniciatyva gimusi pojūčių misterija "Muzikos kalba tamsoje" buvo pripažinta kaip unikalus meno projektas ir įtraukta į tarptautinio menų festivalio "Plartforma", vykusio Klaipėdoje, programą. Mums tai - didelis laimėjimas. 

Pačias įspūdingiausias pergales padovanojo regėjimo negalią turintys plaukikai: Edgaras Matakas - pasaulio čempionas, Mindaugas Dvylaitis - bronzos medalio laimėtojas. Graži yra Lietuvos golbolininkų pergalė. Jie - Europos čempionai. 

V. G. Kuo praėję metai įsiminė eiliniam LASS nariui? 

S. A. Tie, kurie dalyvauja LASS sociokultūrinėje veikloje, pastebėjo, kad kasmetiniai festivaliai iš uždarų salių "iškeliavo" į gamtą, atviras miestų erdves - ši graži tradicija bus tęsiama ir 2018-aisiais. Aktyviems nariams liko geri įspūdžiai ir iš kitų renginių, stovyklų ar akcijų, kuriose jie dalyvavo. Mes stengiamės vykdyti daug ir įvairių projektų tiek filialuose, tiek ir respublikiniu lygiu. Stengiamės aprėpti įvairaus amžiaus ir interesų žmonių grupes. Egzistuoja paprasta tiesa: norint kažką įsiminti, reikia dalyvauti - kviečiame sekti mūsų naujienas, "Facebook" įrašus - informacijos išties gausu. Ne mažiau svarbu išgirdus LASS kvietimą ištarti "taip" - tada tikrai bus ką įsiminti. 

V. G. Daug triukšmo viešojoje erdvėje kilo dėl socialinių įmonių. Ar šis klausimas sprendžiamas mūsų naudai? 

S. A. Daug "iečių laužymo" buvo dėl naujojo socialinių įmonių įstatymo. Praėję metai prabėgo diskutuojant ir keičiantis nuomonėmis. Tų nuomonių gausu. Net mes patys savo organizacijoje vieningos neturime. Mes atstovaujame visiems, net ir žemą kvalifikaciją turintiems neregiams, o juos įdarbinti visuomenėje, integruotai - labai didelis iššūkis. Asmeniškai manau, kad blogai matančiam, gero išsilavinimo neturinčiam žmogui privatus verslas darbo vietos nesukurs. Juridiškai pažangias nuostatas gal ir įteisinsime, bet praktinio įgyvendinimo nebus. Gal politiškai ir negražiai atrodo, bet mes pasisakome už segreguotą žmonių su negalia darbą jiems specialiai pritaikytose įmonėse. 

Dabar parengtas Socialinių įmonių įstatymas, mano nuomone, yra kompromisinis. Norint suderinti Socialinių įmonių įstatymą ir Užimtumo įstatymą, pokyčių išvengti nepavyks. 

V. G. Kaip sekėsi bendrauti su šalies valdžia? 

S. A. Praėjusiais metais aktyviau veikė Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvyko trys jos posėdžiai. Jai vadovauja pats socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos neįgaliųjų forumui vadovaujant du kartus susitikome su Respublikos Ministru Pirmininku. Antras susitikimas įvyko dalyvaujant visai Vyriausybei. Ministrams pavesta pateikti konkrečių pasiūlymų. Ministerijos turi pateikti priemones tolimesnei Nacionalinei žmonių su negalia socialinės integracijos programai įgyvendinti. Nors šalies ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau finansavimas šiai programai nedidėja. Aiškumo turėtų atsirasti po šių metų kovo. 

Daugiausia su valdžia bendravome per Lietuvos neįgaliųjų forumą. Mums aktualūs gyvenimiškai svarbūs klausimai yra svarbūs ne vien mums, todėl neįgaliųjų organizacijų susivienijimo vardu kreipdamiesi galime tikėtis palankesnių sprendimų. Bendras mūsų balsas yra girdimas geriau. 

V. G. Kaip atsitinka, kad kartais Lietuvos neįgaliųjų forumo skleidžiama informacija ir siekiai kertasi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos siekiais? Tai pasakytina ir apie diskusiją dėl socialinių įmonių. 

S. A. LASS turi labai ilgą gamybinės veiklos istoriją. Tuo negali pasigirti kitos neįgaliųjų asociacijos. Todėl kiekvienas naujas sumanymas ar planuojamas pokytis mums yra labai aiškus: matome grėsmes, įžvelgiame galimas nesėkmes. Kadangi Lietuvos neįgaliųjų forumas vienija daug organizacijų, tai ir tų nuomonių gausu. Mes kalbame iš istorinės patirties, kiti forumo atstovai dažnai kalba iš planuojamų įstatymų pusės. Neretai atsitinka taip, kad Neįgaliųjų forumo atstovo išreikšta nuomonė visuomenei pristatoma kaip apibendrinta visų neįgaliųjų organizacijų pozicija. O tai ne visada yra tiesa. Forumo taryba konkrečios nuostatos apie socialines įmones nėra priėmusi. Yra tik pavienių jos narių nuomonės. Vienos jos girdimos garsiau, kitų gal ir visai nesigirdi. 

V. G. Kaip praėjusiais metais mūsų organizacijai sekėsi ūkininkauti? 

S. A. Jau ne kartą esu sakęs ir LASS taryboje apie tai, kad mūsų regioninių padalinių ūkinė veikla gerokai skiriasi. Iš ūkinės veiklos gerų rezultatų galime tikėtis Kaune ir Vilniuje. Dar galutinai skaičiai nesuvesti, bet, tikiuosi, kad planuotus dydžius pasiekėme. Kauniečiai užbaigė investicinį projektą ir iš jo pradeda gauti pajamas. Panevėžiečiams pajamų dydį gerokai apriboja vietos rinkoje susidariusi situacija. Klaipėdiečiai šiek tiek lėšų gauna iš turto nuomos ir poilsio organizavimo. Gaunamos lėšos iš ūkinės veiklos drastiškai mažėja Šiauliuose dėl turto nuomos pokyčių Tauragėje. Panevėžiečių, klaipėdiečių ir šiauliečių indėlis į ūkinę veiklą yra nedidelis. Lėšų kiekis įvairioms vykdomoms programoms iš valstybės jau keleri metai nedidėja. Manau, kad ūkinės veiklos rezultatai bus panašūs kaip ir 2016 metais. 

V. G. Kokie tada bus 2018-ieji? 

S. A. Įvertinę savo ūkinės veiklos rezultatus ir apibendrinę vykdomoms programoms skirtas lėšas galime daryti išvadą: kai šalyje valdžios sprendimais didinamas užmokestis už darbą, mes turėsime padaryti tiek pat, tik už santykinai mažesnes lėšas. 

Paradoksalu, bet kad aplink kaštai viskam didėja, o Nacionalinei žmonių su negalia programai įgyvendinti lėšų kaskart skiriama tiek pat. Spauda, radijas ir televizija praneša apie tai, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Norėtųsi ir mums tą gerėjimą pajusti. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai reikšminga bus tai, kad įvyks XXIX LASS ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Ne tik atsiskaitysime už visą kadenciją, bet ir rinksime naujus organizacijos valdymo organus. Kartu turėsime apsispręsti, kaip gyvensime artimiausius ketverius metus. 

Sieksime, kad dėmesio nestokotų ir organizuoto Lietuvos aklųjų švietimo 90-metis. 

V. G. Kokią ateitį valstybė žada akliesiems ir silpnaregiams pasibaigus 2018-siems? 

S. A. Mūsų ateitis - ne tik valstybės, bet ir mūsų pačių rankose. Valstybė, deja, kol kas aiškios politikos neįgaliųjų atžvilgiu neturi. Gal tam tikros gairės ar nuostatos paaiškės šių metų kovą - to labai laukiame. 

V. G. Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams naujųjų prasidėjusių metų proga? 

S. A. Šie metai labai tinkami mintims reikšti. Žmonės siūlo idėjas Lietuvos 100-mečiui. Gal pasekime geru pavyzdžiu ir siūlykime idėjas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Ataskaitiniai-rinkiminiai metai - puiki proga būti išgirstiems. 

V. G. Ačiū už pokalbį.