DRAUGE SU BENDRUOMENE

Martynas VIDUGIRIS

PO LIETUVĄ PASIŽVALGIUS


Baigiasi 2017-ieji, greitai įžengsime į 2018-uosius - naujų lūkesčių ir naujų darbų lauką. Pavasarį baigsis ketverių metų LASS veiklos ciklas: vyks LASS XXIX ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas, o šį rudenį LASS filialai rinko savo vadovus ir delegatus į suvažiavimą. 

LASS ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas organizacijos gyvenime visada yra mažesnis ar didesnis įvykis, žadinantis susidomėjimą, diskusijas, pagaliau, spėliones, kas šįsyk pretenduos į LASS vadovus ir ką išsirinksime? Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai filialuose didesnio dėmesio paprastai nesulaukia, o jeigu ir sulaukia, tai tik tarp paties filialo narių. Jie praeina tyliai, nepastebimai, nors filialai ir jų žmonės yra organizacijos pagrindas. Galime verstis per galvą, kiek norime gražbyliauti apie savo veiklą, jos kryptis, pokyčius, aklųjų savarankiškumą ir naujas jiems atsiveriančias galimybes, tačiau jeigu filialuose bus štilis, o visuomeninio gyvenimo "vežimą" trauks pavargęs arkliukas, tokia pat suvargusi, nepatraukli, nešiuolaikiška ir neįdomi bus visa organizacija. 

Pasižvalgėme po Lietuvą ir pasidomėjome, kokios permainos įvyko LASS filialuose po ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų, su kokiomis mintimis 2018-uosius pasitinka įstaigų, kurioms jie pavaldūs - regionų aklųjų centrų - vadovai. Daugiausia apie savo kuruojamus filialus gali pasakyti Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė. 

"Kiekvienas filialas yra skirtingas, - pasakoja centro vadovė, - o jo pirmininkas turi savo darbo stilių, lūkesčius ir norus. Klaipėdos ir Telšių apskrityse veikia 8 LASS filialai: penkiuose pirmininkai liko tie patys, trijuose - išrinkti nauji." 

Plungėje filialo pirmininke išrinkta Janina Rupšienė, tiflopedagogė, keletą metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projekte dirbo socialine darbuotoja, anot D. Vitkauskienės, puikiai adaptavosi aklųjų bendruomenėje. Plungėje yra LASS priklausantis pastatas, todėl filialo pirmininkui atsiranda nemažai ūkinės veiklos. 

Klaipėdos miesto filiale pirmininke išrinkta Laima Stelingienė. "Mūsų žmogus, - sako D. Vitkauskienė, - išaugęs mūsų bendruomenėje, gerai ją pažįstantis. Šiais metais L. Stelingienė pradėjo tiflopedagogikos studijas Šiauliuose." 

Skuode jaunas LASS narys Klaudijus Luotė pakeitė Mykolą Luką, filialui vadovavusį daugiau nei 40 metų. 

Vilniaus ir Alytaus apskrityse tik vienas pasikeitimas - Lazdijų filialui pradėjo vadovauti Ona Jasinskienė. Regionų centro direktorius Sigitas Bilevičius kaip vieną svarbiausių aktualijų įvardija LASS narių mažėjimą. Bene didžiausios įtakos tam turi socialinių darbuotojų ne kartą keiksnotas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Ne paslaptis, kad filialų vadovams įvairiais būdais vis dar pavyksta gauti duomenis apie jų teritorijoje gyvenančius žmones, pripažintus turinčiais regėjimo negalią. Tačiau kasmet šiuos duomenis gauti tampa vis sunkiau, nepadeda net daugelį metų trunkanti draugystė su okulistais, o kai kuriuose rajonuose, anot S. Bilevičiaus, pastoviai dirbančio okulisto apskritai nėra - atvažiuoja iš kitų rajonų, atlieka savo darbą ir išvažiuoja. Šiais metais nuo Varėnos filialo atsiskyrė ir pradėjo savarankiškai veikti Lilijos Sereikienės vadovaujamas LASS Druskininkų filialas. "Filialas buria apie 40 žmonių, - pasakoja S. Bilevičius, - manau, tai buvo teisingas žingsnis. Vienas filialo pirmininkas sėkmingai aptarnauti iškart dvi savivaldybes - Varėnos ir Druskininkų - vargu ar gali. O juk pirmininkas kartu yra ir socialinis darbuotojas, teikiantis savo filialo žmonėms socialines paslaugas, atliekantis daug kitų darbų." 

Kauno ir Marijampolės apskrityse veikiančiuose LASS filialuose irgi tik vienas pasikeitimas - LASS Kauno rajono filialo pirmininke tapo Grita Strankauskienė. Visa kita, anot regionų direktoriaus Egidijaus Urnos, po senovei - filialai laukia, kol bus paskirstytas finansavimas. Daugiausia neaiškumų yra pačiame Kaune, čia likviduojamas kartu su miesto savivaldybe įsteigtas Kauno aklųjų ir silpnaregių centras, o jo veikla perduota regionų aklųjų centrui. Veiklos perėmimo procesas vyko sklandžiai, kaip viskas atrodys realiame gyvenime, greitai turėsime progos įsitikinti patys. 

Panevėžio ir Utenos apskrityse LASS filialų vadovai nepasikeitė. Veikla ta pati, bėdos, rūpesčiai ir džiaugsmai irgi panašūs, kokie buvo praėjusiais ar dar praėjusiais metais. "Jeigu kalbėsime apie tai, kas labiausiai kliūva žmonėms, - sako regionų centro direktorius Aloyzas Vilimas, - tai visų pirma aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis tvarka. Žmonės priemonių laukia apie dvejus trejus metus." 

Šiaulių ir Tauragės apskrityse pasikeitimų daugiau. Šilalės filiale pirmininku išrinktas Raimundas Putževis, Pakruojyje - Kristina Butkevičienė, Tauragėje - Nerijus Bardzilauskas. "Kalbant apie filialų veiklą, blogiausia yra tai, kad į socialinės reabilitacijos bendruomenėje projektą įtraukiama tik dalis tame filiale gyvenančių aklųjų, - sako regionų aklųjų centro darbuotoja Genovaitė Urbonienė, - kyla pagrįstas klausimas, o ką daryti su kitais? Aišku, pirmininkai dirba su visais, už borto nieko nepaliekame. Tačiau laikantis įstatymo raidės, nesi įtrauktas į projektą ir negali gauti tam tikrų paslaugų. O jeigu ir gali, tai ne tuo metu, kai socialinis darbuotojas vykdo projekto veiklą. Būk malonus, ateik po pietų arba rytoj..." 

Apie šią blogybę kaip susitarę kalba daugelio mūsų filialų pirmininkai. Projektas, užuot žmones vienijęs ir integravęs, tampa nauja jų atskirties forma, riba, dalijančia žmones į saviškius ir ne visai "saviškius". Suprantama, keliomis eilutėmis šios problemos neaptarsi ir vienas straipsnis čia nieko nepadės, bet anksčiau ar vėliau pribręs laikas apie ją kalbėti iš esmės. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]