TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

DIDŽIOJI UOGA

Yra tokių uogų ir vaisių, kurie gardžiausi be jokių priedų. Arbūzas - įspūdingų gabaritų uoga - priklauso šiai grupei. Valgomas ne tik žalias - iš jo gaminami įvairūs gėrimai, kokteiliai, šerbetai, želė, marmeladai, salotos, jį galima marinuoti. Kulinarijoje naudojamos ir arbūzų sėklos - jas galima pabarstyti druska, paskrudinti ir kramsnoti kaip užkandį arba sumalti ir naudoti kaip miltelius sriuboms gardinti, padažams sutirštinti. Tikrasis arbūzų sezonas pas mus prasideda rugpjūčio vidury. Iki tol parduotuvėse galima nusipirkti nebent iš tolimesnių kraštų atvežtų dirbtinai sunokintų arbūzų, kurie skoniu nė iš tolo neprilygsta tiems tikriesiems, užaugusiems arčiau mūsų šalies. 

Arbūzus mes mėgstame dėl jų nuostabaus kvapo, skonio ir dėl to, kad juose daug vandens, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Arbūzai stiprina imuninę sistemą, širdį, gerina smegenų veiklą. Visos šios medžiagos labai naudingos mūsų sveikatai. Arbūzų arbata taip pat labai naudinga. Ji ne tik nepaprastai skani, bet ir labai palankiai veikia sveikatą bei užkerta kelią daugeliui šiais laikais paplitusių ligų. Mažai kas žino, kad maistui tinka ne vien arbūzo minkštimas, bet ir jo sėklos, kuriose daug baltymų ir medžiagų, padedančių kovoti su įvairiomis ligomis. Kuo arbūzų sėklos naudingos mūsų organizmui? Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad jose daug citrulino - tai medžiaga, pasižyminti stipriomis antioksidacinėmis savybėmis; kaip ir visose sėklose bei riešutuose, gausu maistinių medžiagų ir baltymų. Arbūzų sėklų arbata ne tik skanu, bet ir labai sveika. Arbūzų sėklose yra netgi daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių nei, pavyzdžiui, pastaruoju metu itin liaupsinamuose migdoluose. Arbūzų sėklose daug magnio, geležies, folio rūgšties, B grupės vitaminų, naudingųjų riebalų. Kaip jas paruošti? Ryti negliaudytų - nereikėtų! Geriausiai jų savybės atsiskleidžia, jei sėklos sudaiginamos, išlukštenamos ir sudžiovinamos. Jei nenorite tiek vargti, galite paieškoti daigintų ir lukštentų arbūzų sėklų sveiko maisto parduotuvėse arba užsisakyti internetu. Džiovintomis, daigintomis arbūzų sėklomis galima gardinti jogurtą, avižinę košę ar pusryčių dribsnius. Jų skonis primena saulėgrąžas. Galite jas paskrudinti keptuvėje ar orkaitėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir žiupsneliu jūros druskos. Labai skanu jomis apibarstyti salotas - suteikia traškumo. O jei pusryčiams norite tirštojo kokteilio, smulkiai sumalkite arbūzų sėklas ir įberkite į kokteilį - jame bus daug itin naudingų baltymų - teigia dietologai. 

Kaip paruošti arbūzų arbatą? Sumalkite 4 arbatinius šaukštelius arbūzų sėklų. Tada užvirkite du litrus vandens, suberkite sumaltas sėklas. Pavirkite 15 minučių. Arbatą reikėtų suvartoti per dvi dienas geriant kelis kartus per dieną. Žinovai išskiria penkias priežastis, kodėl verta kasdien valgyti šio nuostabaus skonio ir spalvos vaisiaus. 

1. Naudinga širdžiai. Kasdien suvalgant apie 400-500 g arbūzo, žymiai pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Taip yra todėl, kad arbūzo minkštime esama likopeno (jis suteikia raudoną spalvą), kuris gerina širdies veiklą, saugo nuo laisvųjų radikalų. Arbūzo minkštime yra daug kalio. Kalis mažina širdies priepuolio riziką, blogojo cholesterolio lygį, gerina kraujotaką ir širdies ritmą. 

2. Stiprina kaulus. Likopenas naudingas ir kaulams. 

3. Stiprina imuninę sistemą, padeda greičiau sveikti. 

4. Padeda greičiau lieknėti. Arbūzuose labai mažai kalorijų, 90 proc. arbūzo sudaro vanduo, tai idealus maistas norint sulieknėti. Juose yra ir amino rūgšties (citrulino malato), kuri verčiama į kitą amino rūgštį - (argininą), o ši degina riebalus. 

5. Natūraliai mažina uždegimą. Arbūzo minkštime yra flavonoidų, karotenoidų (likopenas - vienas iš jų) ir triterpenoidų - visi jie turi priešuždegiminių ypatybių. 

Kaip išsirinkti gerą arbūzą? Jei prinokusį arbūzą paplekšnosime delnu, garsas turėtų būti duslus. Įsiklausykite, gerai prinokęs arbūzas gurgžda net nestipriai jį spustelėjus. Didelė balkšva dėmė viename šone - patikimas požymis, kad arbūzas dar neprinokęs. Ši dėmė turėtų būti kuo mažesnė. Prinokusio arbūzo žievę galima įbrėžti nagu. Niekada nepirkite arbūzų, pardavinėjamų šalikelėse. Nuskintas arbūzas "kvėpuoja", jis lengvai sugeria toksinus iš aplinkos, o prie judrių kelių jų netrūksta. Nitratai arbūze pasiskirsto netolygiai. Daugiausiai jų susikaupia prie žievės ir kotelio, todėl naudoti arbūzo žievės, jei nežinote, kokiomis sąlygomis jis augintas, nepatariama.