IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

NUO DARBININKO IKI DIREKTORIAUS

Jeigu esi gabus žmogus, tai anksčiau ar vėliau tavo gabumai bus pastebėti. Vienas iš tokių pavyzdžių - Antanas Ruginis. Šiemet jam sukaktų 90 metų. Neregys, pokario metais baigęs vos penkias klases, pasiryžo gyventi savarankiškai. Savo darbinę karjerą pradėjo nuo paprasto darbininko. Vėliau buvo renkamas į Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) įvairias visuomenines pareigas. Taip pat ir gamybinėje veikloje kilo vis aukštyn, kol pagaliau pradėjo vadovauti įvairioms LAD gamybinėms įmonėms. Užsispyrimas ir savo dalyko išmanymas užtarnavo A. Ruginiui visuotinę pagarbą. Jis išrinktas net LAD garbės nariu. 

A. Ruginis gimė 1927 metais Mažeikių rajone, Laižuvos apylinkėje, Auksūdžio kaime. Tėvai gyveno sunkiai, turėjo nedaug žemės. Gal todėl vaikystėje Antanas sunkiai susirgo ir ligai susikomplikavus apako. Iki pat 13 metų neregys berniukas gyveno gimtajame kaime. Žinoma, rašyti ir skaityti jo niekas nemokė. Antano gyvenimas pasikeitė, kai jis sužinojo apie Kauno aklųjų institutą. Šioje mokykloje berniukas pradėjo mokytis 1940-1941 mokslo metais. Apčiuopti "nepaklusnius" taškus, išmokti brailio rašto ne tokia jau paprasta užduotis. Tuo metu Kauno aklųjų institute mokėsi įvairaus amžiaus neregiai. Trylikos metų pradinių klasių mokinys nieko nestebino. Be bendrojo lavinimo dalykų, A. Ruginis atrado šachmatus. Šio žaidimo paslapčių jį pamokė draugai neregiai, vėliau - institute dirbantys auklėtojai. Su šiuo pomėgiu Antanas nesiskyrė iki pat paskutinių gyvenimo dienų. 

Užsispyręs žemaitis troško kuo greičiau palikti mokyklos suolą. Pokario metai buvo sunkūs, neregiams mokiniams trūko maisto. Pagaliau Antanui jau dvidešimt vieneri metai, o jis tėra baigęs tik šešias klases. Gal todėl nusprendė mokslus mesti ir pasirinkti darbininko kelią. 

Nuo 1948 metų prasidėjo jo darbinė veikla. Žemaitis darbą pasirinko Vilniuje, o į jį nuvažiuoti buvo ne toks paprastas uždavinys. Pokario metais, nors ir nusiperki bilietą, bet tai dar nieko nereiškia. Traukiniai važiuodavo retai, o ir jie buvo sausakimši. Vacys Areima straipsnyje "Gyvenimo kely", išspausdintame 1977 m. aštuntame "Mūsų žodžio" numeryje, rašė: "Jau trečią kartą iš eilės belipantį ant vagono stogo Antaną nutveria už kojos pareigūnai. Kiek palaukęs jis ir vėl atkakliai ropščiasi aukštyn. Ir pagaliau! Apgraibom, atsargiai slenka Antanas vagono stogu toliau nuo krašto, kad jis nebūtų nutrauktas žemėn. Apčiuopęs ventiliatoriaus kaminėlį, lengviau atsidūsta. Bet tik akimirkai - priešakyje tunelis, apie kurį tiek kraupių istorijų girdėta. Esą, ne vienas, važiuodamas ant stogo, užkliūva už sijų ir nusirita po traukinio ratais. Reikia, girdi, labai žiūrėti, kad taip neatsitiktų. O tu žiūrėk, kad gudrus, kai esi aklas", - tokie buvo A. Ruginio pirmieji žingsniai žengiant į savarankišką gyvenimą. 

Antanas penkerius metus dirbo LAD Vilniaus įmonėje darbininku. Trumpa pertraukėlė - 1953 metai. Tais metais išrenkamas LAD Vilniaus srities skyriaus valdybos pirmininku. Kitą kartą neišrinkus grįžo į cechą darbininku. Juo darbuojasi iki 1957 m. 

1957-1959 m. A. Ruginis buvo renkamas LAD Vilniaus miesto pirminės organizacijos biuro pirmininku. A. Ruginis draugui pasakojo: "Viena aišku - niekados nesiveržčiau į savarankišką gyvenimą nebaigęs mokyklos. Bet tada, 1948 metais, rūpėjo kuo greičiau pasidaryti nepriklausomam. Su 5 klasių išsilavinimu palikau aklųjų mokyklą ir išlėkiau į Vilnių. Dirbau šepečius, grandines, vėliau buvau draugijos pirminės organizacijos pirmininku. Trupučiuką teko vadovauti Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus srities valdybai..." 

1959 m. paskirtas LAD Panevėžio įmonės direktoriaus pavaduotoju. Su penkių klasių išsilavinimu nebuvo lengva užduotis vadovauti kombinatui. Antanas ir nesiveržė. Tai tuometinio LAD centro tarybos pirmininko, taip pat Antano, Grigučio nuopelnas. Jis pastebėjo gabų neregį ir jam patikėjo atsakingas pareigas. 

1961-1969 m. jis - LAD Šiaulių įmonės direktorius. Čia jam vadovaujant smarkiai išsiplėtė gamyba. 

Jausdamas išsilavinimo stoką, Antanas neakivaizdiniu būdu tęsė mokslą: 1968 m. baigė Šiaulių darbo jaunimo vakarinę mokyklą, o 1976 m. Vilniaus universitete įsigijo teisininko specialybę. 

Nuo 1969 iki 1991 metų A. Ruginis buvo LAD Kauno įmonės direktorius. Įdomūs ir nūdienai aktualūs A. Ruginio pasvarstymai vadovo tema: "Pirmiausia - tai pasitikėjimo žmonėmis ir, be abejo, bendravimo su eiliniais darbininkais, kuris labai naudingas. Vienam viską aprėpti neįmanoma. Tačiau kontroliuoti, kaip dirba visos grandys - būtina. Liaudiškai tariant, niekados negalima paleisti vadžių iš rankų." 

A. Ruginį galima drąsiai priskirti prie pirmųjų neregių ir silpnaregių verslininkų. Jis 1991 m. įsteigė "Antano Ruginio individualią įmonę", kurioje gamino šepečius, o nuo 1993 m. siuvo darbines pirštines. 

A. Ruginio veikla neliko nepastebėta. LAD IX suvažiavime 1979 m. jis išrinktas draugijos Garbės nariu. Apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais, "Garbės ženklo" ordinu, Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos įvairiais apdovanojimais. 

Mirė 2003 metais. 

Parengta remiantis LAB tiflotyros padalinio saugoma medžiaga 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugsėjo 1 d. prieš 25 metus (1992) Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos sprendimu Vilniuje įsteigtas Kompiuterių technikos taikymo skyrius prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro. 

Rugsėjo 2 d. sukanka 65 metai, kai gimė (1952) Galina Stepanovič-Bogdel, pedagogė, rašytoja. Mirė 1995. 

Rugsėjo 15 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1942) Rimantas Milašauskas, aktyvus LASS narys Kaune, muzikantas, meno mylėtojas. 

Rugsėjo 17 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1907) Jonas Mikėnas, buvęs Kauno aklųjų mokyklos direktorius, Lietuvos aklųjų draugijos veikėjas. Mirė 1963. 

Rugsėjo 21 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Nijolė Bielinskienė (Rėzaitė), bibliotekininkė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio padalinio vedėja, šioje įstaigoje dirbanti nuo 1978 m. 

Rugsėjo mėn. 2002 m. Rio de Žaneire (Brazilija) įvyko pasaulio golbolo čempionatas. Jame Lietuvos rinktinė pirmą kartą iškovojo sidabro medalius.