DRAUGE SU BENDRUOMENE

Andrius VAINORAS

NE VISADA MATOMI, BET ESANTYS

Su blynais ir dainomis išlydėta žiema; folkloro ansamblio "Temela" koncertai gimtajame rajone ir svečiuose; kelionė į aklųjų maldos dieną Šventojoje, išvyka į Vilniaus taikomosios dailės muziejų, dalyvavimas specialiosios kūrybos draugijos "Guboja" rengiamose šventėse "Būkime kartu" Telšių amfiteatre ir Klaipėdoje, neįgaliųjų mugėje-parodoje "Tau, Vilniau!" sostinėje. Pačių surengta šventė "Akių tamsoj, širdies šviesoj", į kurią atvyko svečiai iš Vilkaviškio, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų. Neseniai, rugpjūčio viduryje, po Žolinės atlaidų Kėdainių bažnyčios kiemelyje vykęs trijų LASS meno kolektyvų koncertas sulaukęs gyvo miestelėnų susidomėjimo. Visa tai - svarbesni LASS Kėdainių rajono filialo praėjusių ir šių metų veiklos puslapiai. Atrodytų, kad jo žmonės yra pakankamai aktyvūs, bendraujantys, mėgstantys keliauti, patirti naujų įspūdžių ir emocijų. 

Filialo vadovė Asta Bobinaitė atvėsina pirmąjį įspūdį: kėdainiečiai iš tikrųjų keliauja, bendrauja, dalyvauja renginiuose, bet dažniausiai pirmenybę teikia tradicinei, gerai pažįstamai ir daugelį metų trunkančiai veiklai. "Žmonės labai sunkiai keičia aplinką, įpročius, - mintimis dalijasi A. Bobinaitė. - Net kitoje vietoje padėtas arbatinukas kai kam gali tapti problema. Ne visos veiklos sritys tinka ir vienodai domina. Štai, pavyzdžiui, bandėme bendradarbiauti su kurčiaisiais ir pradėti gaminti dirbinius iš odos, bet filialo žmonėms ši veikla buvo visiškai neįdomi. Šiemet su rajono paraplegikų organizacija pasirašėme bendradarbiavimo sutartį dėl sporto veiklos. Sudarėme galimybę aktyviausiems filialo žmonėms lankyti baseiną - atsirado šeši žmonės." 

Anot pirmininkės, vienas iš būdų filialo narius išjudinti - surengti išvyką, parodyti, kad kituose filialuose aklieji kažką veikia, kuria, juda. Juda ir kėdainiečiai: praėjusiais metais filialo narių rankdarbių paroda (vad. Milda Verkauskienė) aplankė Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos Liepos, Lančiūnavos, Ąžuolaičių, Keleriškių filialus. Rajono abilimpiadoje (įgūdžių olimpiadoje) filialo narė Nijolė Sungailienė apdovanota I vieta už stiklinio indo dekoravimą, Lina Baliūnienė II vieta už dekupažą, III vieta Ona Šulcienė už sukurtas eiles. 

A. Bobinaitė, filialui vadovaujanti nuo 2014 m., nelinkusi komentuoti ankstesnės veiklos, anot pačių narių, buvęs štilis, - dabar jaučiamas pagyvėjimas. "Pradėjome skelbtis, kad tokie esame, kad kažką galime, - sako filialo vadovė. - Pernai daugiakultūriame Kėdainių centre surengėme Baltosios lazdelės dienos paminėjimą, šiemet per Žolinę - trijų LASS kolektyvų koncertą. Klausytojų buvo pilnas bažnyčios kiemelis." 

LASS Kėdainių rajono filialas vienija 120 žmonių. Didesnė pusė - pensinio amžiaus. Daugelis gyvena rajone ir tik nedidelė dalis pačiuose Kėdainiuose. "Savas namas, pievutė, bet ūkiškai gyvena nedaug žmonių. Vasarą leidžia sodybose, žiemą - pas vaikus", - komentuoja pirmininkė. Filialas įsikūręs Kėdainių bendruomenės socialiniame centre. Yra kirpykla, masažo kabinetas, teikiama daugiau įvairių paslaugų - tai irgi yra viena iš paskatų ateiti į centrą, o atėjus - užsukti į LASS filialą. 

Kaip dar labiau aktyvinti, sudominti filialo narius? Anot pirmininkės, užduotis nelengva ir kokio nors universalaus recepto ji neturinti. Didžiausia kliūtis - transportas. Štai kurtieji ar turintys judėjimo negalią dažniausiai patys vairuoja. Ar renginys, ar kokia šventė, sėdo į mašiną, atvažiavo, pabuvo, išvažiavo... Aklieji ir silpnaregiai negali vairuoti, todėl turi derintis prie visuomeninio transporto, kuris važiuoja retai arba prašyti, kad atvežtų vaikai, giminės. Bet kasdien neprivežiosi. Jeigu būtų transportas, pavyktų rasti savanorių, būtų lengviau. 

Darbinėje veikloje dalyvauja septyni dešimt filialo narių, tačiau pastovų darbą turi tik trys masažuotojai - miesto ligoninėje, Neįgaliųjų draugijoje ir bendruomenės centre. Techninės pagalbos priemones kėdainiečiai gauna iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Kauno skyriaus. Labiausiai pageidaujamos priemonės: laikrodžiai, CD grotuvai, didinimo stiklai. Apie informacines technologijas, anot A. Bobinaitės, kalbėti beveik netenka. Žmonės naujoves priima sunkiai, bijo sėdėdami prie kompiuterio galutinai sugadinti akis. Daugeliui didelis galvos skausmas, ką daryti, kai suges turimas mygtukinis mobilusis telefonas. Mygtukiniais daugiau neprekiaujama, o prie liečiamųjų priprantama labai palengva. Šie telefonai savo sudėtingumu baugina net kai kuriuos jaunesnius silpnaregius. 

Kėdainiečių pasididžiavimas - folkloro ansamblis "Temela", įkurtas dar 1984 m., dabartinį pavadinimą gavęs 1997 m. Apie ansamblio pavadinimo kilmę visažinė interneto enciklopedija Wikipedia byloja štai ką: "Jau sutemo temela, nusileido saulelė..." - šie liaudies dainos žodžiai geriausiai atspindi neregio dalią, todėl regėjimo negalią turintys saviveiklininkai savo ansamblį pavadino "Temela" - prietema." 

Gražus senas lietuviškas žodis, bet kur buvusi, kur nebuvusi ir vėl ta neregio dalia - visokios sutemos, prietemos, liūdnumos! Ar neužsiprogramuojame jau iš anksto savo sąmonės ir savo elgesio tam, kad pasaulis aplink mus - vien vakaro sutemos? O ryto aušros grožis - ar akliesiems jis lieka svetimas ir tolimas? Ar tikrai, anot poeto Bernardo Brazdžionio, esame pasmerkti gyventi vien juodų lelijų pasaulyje, visada norime būti kuklūs, ramūs, pastebimi ir prisimenami tik per didžiąsias valstybines ir religines šventes. O gal egzistuoja ir kitoks scenarijus?