PROJEKTAI

Vilija DUMBLIAUSKIENĖ

KAD TUO NESIBAIGTŲ

Baigiasi vasara, sklidina kaitros, liūčių, vėjų. Sklidina visko, kas žydėjo, kas subrendo, kas burnoje tirpte tirpsta. O kai ji dar tik įsisvajojusi lėtais lėtais žingsniais brido nelabai šiltomis birželio pradžios balomis, Lietuvos aklųjų biblioteka savo skaitytojus pakvietė į kino vakarą. Jame buvo parodytas smagus animacinis filmas "Avelės ir vilkai". Kaip ir dera tikram kino teatrui, kuriuo dviem valandoms tapo bibliotekos konferencijų salė, buvo ir brailio raštu išspausdinti bilietai, ir net spragėsių. Nepaprastai smagu stebėti filmą, kuriam sukurtas profesionalus garsinis apibūdinimas. Kaip komentuojami spektakliai - mes jau esame susipažinę, pripažinę ir pamėgę. O štai filmų komentarai žengia tik pirmuosius žingsnius. Bandymų apibūdinti filmus akliesiems būta ir anksčiau. Daugiau nei prieš penkerius metus rodytas Sauliaus Drungos vaidybinis filmas "Anarchija Žirmūnuose". 

Filmui "Avelės ir vilkai" garsinį apibūdinimą sukūrė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto audiovizualinio vertimo specialybės ketvirtakursė Ieva Andrijauskaitė. Šis garsinis apibūdinimas - jos bakalaurinio darbo dalis. Po filmo peržiūros pasidalinta mintimis apie garsinio apibūdinimo svarbą, silpnąsias ir stipriąsias jo puses. Dėl paties komentaro reikalingumo abejonių niekam nekilo. Jis išsamus ir neregiams tinkamai parengtas: smulkiai nupasakota aplinka, kurioje vyksta veiksmas, gamtos vaizdai ir spalvos, veikėjų išvaizda. Pasigesta supažindinimo su filmo kūrėjais: nebuvo pasakyta, kas režisierius, kas prodiuseris, kas kompozitorius, nebuvo pristatyti aktoriai. Be to, būtų buvę įdomu žinoti, kada filmas sukurtas. Svarstyta, ar pasirinktas filmo žanras turėjo daugiau pliusų, ar minusų. Animacinis filmas, kaip ir kovinis, labai dinamiškas, todėl parengti jo garsinį apibūdinimą - nelengvas galvosūkis, ypač epizoduose, kur vyksmas labai greitas ir apibūdinimui įterpti laiko beveik nelieka. Pasirinktas sprendimas - filmą stabdyti tam, kad būtų suspėta neregiui viską papasakoti. Dėl to pasikeitė filmo trukmė - jis tapo gerokai ilgesnis ir tuo pat metu prarado vientisumą. Rodomas per televiziją jis atrodytų keistokai. Žiūrovas, ko gera, turėtų būti įspėtas, kad bus rodomas filmas, specialiai skirtas neregiams. 

"Avelių ir vilkų" anonse kviesta į linksmą animacinį filmą visai šeimai. Po seanso pasvarstėme: o kaip šį filmą vertintų vaikai? Ar jis neatsibostų taip pailgėjęs. O gal, jei kino salėje sėdėtų daug vaikų, jiems būtų linksma triaukšti spragėsius, erzintis, šiurenti, kikenti... Manote kitaip? Jūsų valia! Kalbintieji neregiai sakė, kad jų maži vaikai nebūtų ramiai žiūrėję. Visų pirma - tie vaikai nebūtinai yra taip pat neregiai. Antra - vaikai yra labai judrūs, nenustygstantys vietoje. Nematantis vaikas animacinį filmą su ilgu garsiniu apibūdinimu galbūt mieliau stebėtų namuose, pavyzdžiui, kompiuteryje, kartu dar ir žaisdamas, įsivaizduodamas save filmuko herojumi. Vis dėlto, palikę šiuos pasvarstymus nuošalyje, neapsiriksime teigdami, jog premjera paliko gerą įspūdį ir pažadino daug vilčių. Puiku, kad studijų programose atsiranda vietos garsinio apibūdinimo kūrimui suteikiant jam vis naujus pavidalus. Jei studijų metu jauni žmonės nepradės tokių dalykų kurti akliesiems, tai po mokslų, išlėkę į plačių galimybių pasaulį, savo ieškojimuose vargu ar juos beprisimins. 

"Avelės ir vilkai" pažadino smalsumą pasidomėti, kokią vietą neregių gyvenime užima filmas? Ką mes žinome apie šią reginčių žmonių taip pamėgtą kūrybos sritį? Paaiškėjo: kino šalis mums nepažįstama, svetima. Palaikydami kompaniją, kartais nueiname su vaikais, kol jie dar maži, į kokį vaikišką lietuviškai įgarsintą filmuką. Palaikome draugiją prie televizoriaus ar kompiuterio, jei kas iš artimųjų pakomentuoja rodomus vaizdus. Mieliau renkamės dokumentiką. Meninius filmus dažniausiai iškeičiame į knygų skaitymą. Tačiau, jeigu garsinio apibūdinimo būtų tiek, kiek kitose šalyse, tai, ko gera, panašu prisijaukintume, pamiltume filmą ir mes. Žinoma, mums geriau patiktų toks filmas, kuriame komentaras tik papildo veiksmą jo nestabdydamas. 

Specialiai atrinkti ir pritaikyti filmai kuriai nors tikslinei grupei, sumažina pasirinkimo galimybę. Daugelyje šalių filmai su garsiniu apibūdinimu tampa tokie pat įprasti, kaip ir garsinės knygos. Kuriamos mobiliosios programėlės, leidžiančios filmo komentaro neregiams klausytis sėdint įprastoje kino salėje ar prie televizoriaus. Idėja, kad reikia sukurti priemones, padedančias akliesiems kokybiškiau stebėti televizijos siūlomą produkciją, kilo daugiau nei prieš du dešimtmečius. 1992 metais Amsterdame vykusioje konferencijoje inicijuotas projektas "Audetel". Pranešimuose aptarti klausimai, susiję su nauja paslauga - garsiniu apibūdinimu. Kalbėta apie skaitmeninės televizijos galimybes vieną garso takelį paskiriant neregiams, kuriuo ir transliuojami garsiniai komentarai. Jie įterpiami dialogų pauzėse. Sėkmingai sumanymo plėtrai suvienytos daugelio jėgos. Bendram tikslui susibūrė gamintojai, transliuotojai, filmų statytojai, aklųjų organizacijos. Vėliau garsinis apibūdinimas atsirado teatruose, bandyta komentuoti ir operas. Smalsiems skaitytojams pateiksime Vokietijos pavyzdį. Įdomu stebėti, kokį mastą įgavo projektas šioje šalyje. Valstybinė televizija skiria daug dėmesio garsiniam apibūdinimui. Nuo 2002 metų filmams su garsiniu apibūdinimu teikiamos premijos, kitaip tariant, renkamas metų filmas. Šio didžiulio renginio sumanytoja - Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Jai talkina gausus būrys galingų ir žinomų rėmėjų, tokių kaip "Pfizer", "Bayer". Premijų tokiems filmams teikimo renginius veda garsūs televizijos ir kino žmonės su gausia žvaigždžių palyda. Taip sulaukiama žurnalistų, televizijos, spaudos dėmesio. Renginyje dalyvaujantys žmonės giria šią iniciatyvą, kartu apgailestaudami, kad šio sumanymo nepalaiko privatūs televizijos transliuotojai. 

Šiais metais į apdovanojimus pretendavo dvylika darbų. Už 2016 metų darbus konkurse skirtos trys nominacijos: Geriausias Vokietijos filmas su garsiniu apibūdinimu, specialios žiuri ir žiūrovų premijos. Tam tikslui sukurtoje svetainėje aklieji, silpnaregiai ir jų bičiuliai visą mėnesį renka filmą su labiausiai patikusiu garsiniu komentaru. Čia pat pateikiami trumpi filmų fragmentai. Balsuoti galima jau minėtoje svetainėje siunčiant elektroninį laišką ar vis egzotiškesniu tampantį atvirlaiškį. Konkursas vyksta ir tarp rinkėjų: burtų keliu išrenkamas laimėtojas, kuriam su palydovu sudaromos sąlygos dalyvauti premijų įteikimo šventėje. Jam apmokama kelionė geležinkeliu ir nakvynė. 

Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga veikia kryptingai. Kasmet Vokietijoje birželio 6 dieną minima Silpnaregių diena šiais metais buvo skirta garsinio apibūdinimo prieinamumui didinti. Sąjunga, artėjant Silpnaregių dienai, išsiuntė per 4000 elektroninių laiškų televizorių prekiautojams su akliesiems ir silpnaregiams svarbia informacija. Garsinis apibūdinimas - specifinė televizoriaus funkcija, todėl dažnas pardavėjas apie ją nežino. Laiškuose ir pateikta informacija apie tai, ką pardavėjas turi žinoti siūlydamas televizorių neregiui. 

Sugrįžkime į Lietuvą. Lietuvos aklųjų biblioteka, bendradarbiaudama su jau minėtais kauniečiais, rudenį savo lankytojams ketina parodyti dar vieną filmą su garsiniu apibūdinimu. Būtų puiku, kad tuo viskas nesibaigtų.