DRAUGE SU BENDRUOMENE

Augustinas ROTUNDAS

POTYRIŲ DIENA MERKIO KRAŠTE


Vieną liepos vidurio dieną grupė vilniečių, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (VBSPC) lankytojų, turėjo retą progą patirti daugybę skirtingiausių įspūdžių ir pojūčių. Jie grožėjosi žydinčiomis levandomis, lankėsi ūkyje, auginančiame daržoves ir prieskoninius augalus, ragavo kvapnią žolelių arbatą ir pėrėsi senovinėje dūminėje pirtyje. Šią galimybę VBSPC lankytojams dovanojo Merkio aukštupio krašto bendruomenė, o ją „režisavo„ ir visaip kitaip skatino bendruomenės pirmininkė rašytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė. Ji ir pasiūlė aplankyti tokį netolimą geografiškai, bet realiai taip mažai pažįstamą Šalčininkų rajoną. Pasiūlymas buvo mielai priimtas ir liepos 11–ąją grupė vilniečių leidosi į potyrių kelionę. 

Levandos uostomos rankomis

„Levandas reikia uostyti rankomis, – pasitikdama svečius savo sodyboje pasakojo A. Arlauskienė. – Kišti į krūmą rankas ir uosti į jas įsigeriantį kvapą„. Daugelis taip ir darė. Pačios levandos iš tiesų į išorę beveik neskleidžia jokio kvapo, bet krūmo viduje, ant lapų, žiedų, tas kvapas gana stiprus ir tarp jų panardintos rankos kaipmat jo prisigeria. Levandų aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, o Prancūzijoje, Provanse, jos yra ypač vertinamos. Jaukioje pavėsinėje sodybos šeimininkė pavaišino levandų arbata, žagarėliais, apipurškė pačios paruoštu gėlių – rugiagėlių, levandų, jazminų – vandeniu. 

Vieniems violetine spalva žydinčios ir gana kukliai atrodančios gėlės padarė mažesnį, kitiems didesnį įspūdį, bet visi ant savo rankų, drabužių ir plaukų galėjo pajusti jų kvapą ir gaivumą. 

Keliolika minučių kelio autobusu – ir jūs jau daržovių ir prieskoninių augalų karalystėje! Daugybė šiltnamių, tūkstančiai žaliuojančių nedidelių vazonų – tai UAB „Evaldo daržovės„ – verslininkų Evaldo ir Gitos Masevičių valdos. Vilniečiai ir čia buvo sutikti šiltai ir svetingai. Ponia Gita papasakojo apie įmonę, joje auginamas daržoves ir prieskoninius augalus. Norintys galėjo paragauti pačių įvairiausių žolelių arba jų arbatos. O atsisveikindama ūkio šeimininkė visus svečius apdovanojo baziliko ir citrininės melisos krūmeliais. Šitaip vilniečių autobusas akimirksniu virto nedideliu „keliaujančiu„ šiltnamiu. 

Verslininkų Ramunės ir Egidijaus Žukauskų kaimo turizmo sodyboje, vadinamojoje „Vabalynėje„, vilniečių laukė didžiausi netikėtumai ir stipriausi potyriai – pėrimasis senovinėje dūminėje pirtyje. Atvykusius į sodybą vilniečius pasitiko būrys pirtininkų, kai kurie jų atvažiavo net iš Rokiškio rajono, ir surištų liepinių bei beržinių vantų miškas. Vos 30 kilometrų nuo Vilniaus – ir šitoks gamtos stebuklas! Ant Merkio kranto, miške, pastatytos trys skirtingos konstrukcijos pirtys, keletas didesnių ir keletas nedidelių svečių namelių – mėgaukis gamtos prieglobsčiu, ramybe, klausykis per akmenis bėgančio vandens tekėjimo ir pamiršk pasaulį su visomis jo problemomis. Tačiau pamiršti ir užsimiršti ne taip lengva, ypač kai pirtis jau prikūrenta, o pirtininkai laukia. Pirtis daugelį amžių lietuviui buvo daugiau nei vieta, į kurią jis ateidavo tik nusiprausti. Čia būdavo gimdoma, varomos iš žmogaus jį pristojusios ligos, susitinkama su laumėmis ir net pačiais nelabaisiais. Nei laumių, nei nelabųjų vilniečiams tądien sutikti neteko, tačiau karšto garo ir smagių vantų pakako visiems! Pirmasis užėjimas – trumpas ir labai karštas, antrasis – žmonės trynėsi kūną, ypač skaudamas vietas druska (iš kūno pašalina šlakus ir kitokią bjaurastį), trečiasis – vantomis pėrėsi patys ir buvo periami kaimynų, ketvirtasis – smagiai išperti pirtininkų. „Būsite kaip naujagimiai„, – sakė šie išleisdami iš pirties. Neklydo, nes ne vienas šios kelionės dalyvis pasijuto tarsi iš tikrųjų būtų naujai gimęs. 

Viena diena, o tiek gerų ir švarių emocijų! Viena konkrečios nedidelės bendruomenės iniciatyva – o tiek daug įspūdžių, potyrių ir patirčių! 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]