DRAUGE SU BENDRUOMENE

Martynas VIDUGIRIS

O JUK VISKAS NE TAIP BLOGAI!


"Kaip dažnai mes skundžiamės, kad gyvenimas nemielas, kad viskas nesiseka ir vis su pavydu žiūrim į laimingus žmones, kurie dažnai turi daug mažiau nei mes. Ne visada mokam vertinti tai, ką turim, ne visada susimąstome, kas iš tikrųjų yra mums svarbu. O juk viskas ne taip blogai! Kol gali matyti pražystantį pavasarį, girdėti savo mylimą muziką, lietų, kol gali jausti vėją, saulės šilumą, artimo žmogaus apkabinimą, kol turi su kuo pasikalbėti, kol gali gyventi ne tik sau ir dėl savęs, turi labai daug." 

Pokalbį su LASS Klaipėdos rajono filialo pirmininku Antanu Letuku pradedame nuo tarsi visiems gerai žinomų tiesų, ne kartą jau kažkur girdėtų ar skaitytų ir todėl gal net šiek tiek pabodusių, tačiau kiekvienąkart nuskambančių naujai, kai kalbama apie konkretų žmogų ir konkrečias situacijas. 

LASS Klaipėdos rajono filialas vienija 120 rajone gyvenančių aklųjų ir silpnaregių. Iš jų trečdalis yra darbingi, 80-čiai pripažinti specialieji poreikiai, o tai reiškia, kad žmonės jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Filialas, kaip ir Klaipėdos aklųjų bendruomenė, gyvuoja gerą pusšimtį metų. Ilgą laiką gyvenimas čia tekėjo įprasta, visiems seniai pažįstama vaga: vienas ataskaitinis susirinkimas keitė kitą, įvykdavo koks renginys ar išvyka. Tačiau ta vaga netikėtai pasikeitė po LASS 2012-2014 metais vykdyto projekto "Kelyje į darbo rinką". Anot A. Letuko, žmonės atrado malonumą burtis, būti kartu, kartu vystyti vienokią ar kitokią veiklą. Prieš projektą rajone nebuvo jokio meno mėgėjų kolektyvo, o dabar yra ansamblis "Asablyvi". Kaip sako kolektyvo vadovė Janina Monienė, išvertus į dabartinę kalbą šis senas žemaitiškas žodis reikštų: "viskam tinkami!" Anot J. Monienės: "Galime ir dainuoti, ir groti, ir net suvaidinti kokį spektakliuką ar vaizdelį, todėl ir esame - asablyvi". Vien tik pernai kolektyvas koncertavo Biržuvėnuose, Agluonėnuose, dalyvavo maldos dienoje Šventojoje, Švč. Mergelės Marijos atlaiduose Šiluvoje, kartu su kitais filialo nariais aplankė Plungėje esantį Oginskio dvarą, Pakutuvėnų vienuolyną, Merkinę ir Druskininkus. Šiemet rengiasi regionų meno saviveiklos festivaliui Rusnėje, rugpjūčio mėnesį dalyvaus neįgaliųjų meninę veiklą plėtojančios VšĮ "Guboja" projekte. 

Praėjusiais metais LASS Klaipėdos miesto filialas vykdė projektą "Šuo - geriausias neregio draugas", šiemet šį projektą toliau tęsia LASS Klaipėdos rajono filialas. Tiesa, jau pernai abiejų filialų nariai drauge su klaipėdiečiais vyko į Rygą ir bendravo su Latvijos šunų vedlių mokyklos instruktoriais bei pačiais keturkojais jos auklėtiniais. Šiais metais filialo narių laukia nauji susitikimai su keturkojais bičiuliais, vienas - net labai greitai. Šiemet filialas, bendradarbiaudamas su Gargždų sveikatos biuru, pradėjo vykdyti dar vieną projektą - pakvietė savo narius išmokti vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. 

"Įsigijome 10 porų lazdų ir pradėjome vaikščioti, - pasakoja A. Letukas, - žmonės naujovę priėmė labai entuziastingai. Įdomu tai, kad aktyviausi yra vyresnio amžiaus LASS nariai. Žmonėms reikia užimtumo." 

Gargždai filialo veiklos akiratyje atsirado neatsitiktinai. Šiame keliolika kilometrų nuo pačios Klaipėdos nutolusiame miestelyje veikia filialo dienos centras. Žmonės jame lankytis gali du kartus per savaitę. Paėjusiais metais minėdami spalio 15-ąją, Baltosios lazdelės dieną, filialo nariai, paėmę į rankas pačią baltąją lazdelę, vaikštinėjo Gargždų gatvėmis, lankėsi prekybos centruose. Šią akciją sumanė siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į neregių gyvenime kylančius iššūkius bei vis agresyvėjančias akių ligas, kurios priveda prie apakimo. O šių metų birželio viduryje, tuo metu, kai rengiamas šis straipsnis, LASS Klaipėdos rajono filialas kartu su Telšių filialu rengėsi vykti į reabilitacijos stovyklą Šventojoje. Stovyklos programoje numatytas jau minėtas susitikimas su šunimis ir jų dresuotojais, psichologais, kelionė į Liepoją susipažinti, kaip šiame Latvijos mieste, garsėjančiame neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra, aplinka pritaikoma akliesiems. 

Filialo vadovas A. Letukas gražiai atsiliepia apie bendradarbiavimą su rajono savivaldybe, seniūnijų socialiniais darbuotojais: "Praneša apie seniūnijoje gyvenančius žmones, turinčius regėjimo negalią, padeda spręsti kylančias problemas". Filialo nariams kyla nemažai abejonių dėl racionalumo skiriant technines pagalbos priemones. Antai, jeigu žmogus prieš kelerius metus gavo kompensaciją laidiniam telefonui įsigyti, kompensacijos mobiliajam telefonui jau negali gauti, nors gyvenimas labai greitai keičiasi, kartu keičiasi ir neregio galimybės. Apie tai, kad galima naudotis mobiliuoju telefonu ir turint regėjimo negalią, įsigydamas laidinį telefoną, žmogus dar gal net nežinojo. Nelogiška ir tai, kad grotuvai garsinėms knygoms skaityti skiriami tik akliesiems (vadinamiesiems pirmagrupiams), dažnas silpnaregis taip pat norėtų skaityti, bet reginčiųjų raštu ilgiau skaityti daugelis negali, o grotuvų jiems niekas neskiria. Suprantama, tai klausimai jau nebe filialo vadovui ir ne Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, bet jos filialų, regionų centrų vadovų, atskirų sričių specialistų darbas į juos įsiklausyti ir perduoti, kam reikia. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]