IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

POETAS NUO NEVĖŽIO

Kazys Bradūnas ir Zenonas Kavaliauskas, atrodytų, šių žmonių niekas nesieja. Įdėmiau pažvelgus į jų biografijas, į akis krinta tam tikri panašumai. Abu jie tarnavo vienai mūzai - poezijos. Abudu dirbo gamyklose eiliniais darbininkais. Monotoniškas, varginantis kasdieninis darbas prie staklių nesutrukdė šviestis, dvasiškai tobulėti ir eilėmis reikšti savų minčių. Abu poetai yra išleidę ne po vieną knygą. Tiesa, K. Bradūno biografija yra žymiai turtingesnė ir lyg tas kaimo takas vingiuota. Tuo tarpu Z. Kavaliausko biografija - tiesi lyg styga, telpanti į vieną kuklų mašinraštį. Nepaisant to, skaitydamas Zenono parašytus eilėraščius, pasineri į jo lyrinį, subtilų ir jausmingą vidinį pasaulį. 

Z. Kavaliauskas gimė 1937 m. gegužės 29 d. Panevėžyje. Berniukas nuo gimimo matė gerai. Iš pradžių mokėsi Pasvalio, vėliau Panevėžio pradinėse mokyklose. Pradinėse klasėse, silpstant regėjimui, teko laikinai atsisveikinti su gimtuoju miestu ir išvykti mokytis į neregiams ir silpnaregiams pritaikytą mokyklą. 

1952 m. Zenonas atvyko mokytis į Kauno aklųjų mokyklą. Vaikinas greitai išmoko brailio raštą, pradėjo domėtis literatūra. Naujokas mokykloje susirado draugų. Štai žurnalistas Saulius Plepys rašė: "Su Zeniumi susipažinau 1952 metais, kai jis atvažiavo į Kauno aklųjų mokyklą. Tai buvo draugiškas, judrus, linksmas vaikis, mielai palydėdavęs kiekvieną neregį į artimiausią parduotuvę. Zenonas sportavo, dalyvavo meno saviveikloje. Po poros metų šių eilučių autorius, Z. Kavaliauskas, Vaclovas Areima ir Henrikas Daunaravičius buvome apgyvendinti viename kambaryje." 

Kambariokai rimtai susidomėjo literatūra. Jie naktimis skaitė knygas, dalinosi įspūdžiais ir potyriais. Kartais eidavo į mokyklos sodą obuoliauti. Anot S. Plepio, "reikšmingiausias įvykis nutiko 1956 metais. Kartą pavakary Zenius, Vacys ir Henrikas buvo išėję pasivaikščioti po miestą. Kaune tą vakarą kilo gana rimti neramumai. Milicija darbavosi išsijuosusi. Vaikinai ne tik lupti gavo, bet parai buvo sulaikyti. Garbė Dievui, viskas baigėsi laimingai ir po paros, pavaišinti "bananais", jaunuoliai grįžo į mokyklą." 

Zenonas mokykloje sukūrė pirmuosius eilėraščius. Tiesa, čia silpnaregis baigė tik devynias klases ir grįžo gyventi į Panevėžį, dirbo tuometiniame LAD gamybiniame kombinate. Čia dirbo iki išėjimo į pensiją - 1998 m. sausio mėnesio. Įmonėje dirbo eiliniu darbininku. Nepaisant sunkios darbo dienos, vakarais lankė Suaugusiųjų aklųjų vidurinę mokyklą ir ją baigė. 

Z. Kavaliauskas dalyvavo meno saviveikloje, dainavo chore ir grojo estradiniame orkestre. 

Didžiąją laisvalaikio dalį praleisdavo prie rašomojo stalo. Kūrė eilėraščius, juos tobulino. Pirmieji poeto eilėraščiai pasirodė "Moksleivyje", "Mūsų žodyje", "Panevėžio tiesoje", "Panevėžio balse" ir kt. 

Pirmąją poezijos knygą "Atviri langai" autorius išleido 1995 m. Poetė Elena Mezginaitė rašė: "Zenono Kavaliausko eilėraščiai panašūs į pusbalsiu išniūniuojamas dainas. Visuomet turi konkretų adresatą: mylimą moterį, motiną, dukterį, Širvintos ar Svalios pakrantes". 

Antroji knyga "Dobilų žarijos" išėjo 2001 m. 

Trečioji knyga "Ir aš buvau lyg beržas" 2004 m. buvo išleista garsiniu pavidalu Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijoje. "Didelę Z. Kavaliausko poezijos dalį persmelkia meilė Lietuvai, gimtajam Panevėžiui", - rašė Saulius Plepys. 

Du Z. Kavaliausko eilėraščiai pateko į Lietuvos tūkstantmečiui skirtą knygą "Ašara Dievo aky". 

Keletui jo lyrinių eilėraščių kompozitoriai sukūrė muziką ir jos tapo dainomis. 

Z. Kavaliauskas mirė 2015 metais. 

Parengta remiantis LAB tiflotyros padalinio medžiaga. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 4 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Elena Lilija Keršienė, LAD darbuotoja, publicistė, literatė. 

Birželio 7 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Juozas Daunaravičius, tiflopedagogas, vienas pirmųjų mokytojų Lietuvoje, pradėjęs akluosius ir silpnaregius mokyti orientacijos ir mobilumo įgūdžių. 

Birželio 16 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1917) Stasys Krasinskas, poetas, kompozitorius, ilgametis Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų kaimo kapelos vadovas. Mirė 2000. 

Birželio 20 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1947) Juozas Bartkus, pedagogas, istorikas, meno mylėtojas. 

Birželio 20-22 d. 2007 m. LASS poilsiavietėje "Zelva" surengtas profesinio ugdymo meistriškumo seminaras LASS neetatiniams korespondentams "Auksinė plunksnelė". 

Birželio 25 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1907) Viktorija Šmaižienė (Genytė), ilgametė Kauno aklųjų instituto pedagogė, poetė. Mirė 1971. 

Birželio 29 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1917) Valerija Černiauskienė (Čeikinaitė), LASS garbės narė, dainininkė, masažuotoja. Mirė 2005.