IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

SPORTAS PADĖJO ATSITIESTI

Muzika ir sportas - tai lyg dvi mūzos, keliaujančios greta, bet niekada nesusieinančios viename kelyje. Jos skirtingos, bet kartu ir labai panašios, reikalaujančios gabumų, beribio atsidavimo, nuolatinio kasdieninio darbo, prakaito ir savidisciplinos. Šias dvi mūzas pamėgino prisivilioti ir ištikimai joms tarnauti silpnaregis Raimondas Knieža, su muzika pradėjęs draugauti dar mokyklos suole. Sportas muzikanto gyvenime atsirado žymiai vėliau. Raimondas paneigė tradicinę nuomonę, kad gerų sportinių rezultatų galima pasiekti tik jaunystėje. Vyras intensyviai bėgioti ir plaukioti pradėjo sulaukęs trisdešimt aštuonerių metų. Nepaisydamas nieko, net ir savo amžiaus, jis spėjo iškovoti nemažai įvairiausių spalvų apdovanojimų bei taurių. Paklaustas, kiek gi iškovojo medalių, Raimondas juokavo: "Kiek jų iškovojau - neskaičiavau. Būtų lengviau juos ne suskaičiuoti, o pasverti. Manau, susidarytų keli kilogramai." 

Raimondas Knieža gimė prieš 60 metų balandžio 28 dieną. Gimė Vilniuje, bet šeima greitai persikraustė gyventi kitur: iš pradžių į Šiaulius, vėliau į Joniškį. Ten ir prabėgo berniuko vaikystė. Iš bendraamžių miestelio vaikų Raimondas išsiskyrė labai silpnu regėjimu. Akys pradėjo silpti sulaukus vos vienerių metų, todėl kur mokytis, didelio pasirinkimo nebuvo. Kauno aklųjų mokykloje silpnaregis pradėjo mokytis 1966 m. Mokslams gabus berniukas, baigęs pirmą, iš karto buvo perkeltas į trečią klasę. Mokytojai, pastebėję Raimondo gabumus muzikai, jį pradėjo lavinti. Kauno aklųjų mokykloje R. Knieža baigė devynias klases. 

Po devynių klasių 1974 m. įstojo į tuometinę Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tiesa, ten mokėsi tik pusantrų metų. Vaikinui koją pakišo dar mokykloje atsiradęs poreikis nesaikingai vartoti alkoholį. Teko iš sostinės grįžti į Kauną ir įsidarbinti Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniame mokymo kombinate. Čia Raimondas dirbo neilgai, vos keturis mėnesius. Gabus muzikai silpnaregis pakviečiamas groti Lietuvos aklųjų pučiamųjų instrumentų orkestre. Jame grojo iki pat orkestro uždarymo - 1992 metų. "Orkestre grojau su tam tikromis pertraukomis. Neslėpsiu, mano biografija "kreiva". Pomėgis stikliukui nutraukdavo darbinę veiklą. Tekdavo daug groti laidotuvėse, o ten gaudavai "pasišildyti". Ačiū orkestro vadovams, kurie vis patikėdavo mano pažadais suimti save į rankas. Tai padaryti man pavyko ne iš karto", - pasakojo R. Knieža. 

Grodamas pučiamųjų orkestre Raimondas studijavo Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Į ją įstojo 1987 m. Silpnaregį priėmė iš karto į antrą kursą, nes šios mokyklos orkestrui artėjančioje apžiūroje būtinai reikėjo baritono. Muzikinius mokslus baigė 1990 m. 

1992 m., išformavus orkestrą, silpnaregis įsidarbino aklųjų kombinate. Po metų dalyvavo konkurse choristo vietai Kauno muzikiniame teatre užimti. R. Knieža konkursą laimėjo. Deja, naujuoju darbu džiaugėsi neilgai. Pasirodo, choro dalyviai ne tik turėjo dainuoti, bet ir vaidinti epizodinius vaidmenis. Vyro regėjimas buvo per silpnas. Tai pastebėjęs choro vadovas paprašė silpnaregį ieškotis kito darbo, nes išsigando dėl kitų choro artistų saugumo. 

Raimondui teko grįžti į kombinatą. Jame vienerius metus vadovavo naujai įsteigtai profsąjungai. Dirbo iki 2002 metų. Vėliau tapo smulkiu verslininku. Važiuodavo į Kaliningradą ir iš ten atsiveždavo prekių, kurias čia pelningai parduodavo. 

Kovodamas su potraukiu taurelei, R. Knieža nuo 1995 metų pradėjo aktyviai sportuoti. Jam tuo metu sukako 38-eri. Padedamas patyrusių sportininkų J. Burakovo, V. Girniaus, Raimondas pradėjo bėgioti vidutinio, o vėliau ir ilgesnio nuotolio distancijas. Silpnaregis neišsigando kasdieninių alinančių krosų. Pradėjo ne tik bėgioti, bet ir plaukioti. Mėgstamiausia rungtis - 400 m distancija. Ne kartą tapo čempionu. Lengvosios atletikos varžybose R. Knieža dalyvavo 16 metų. Silpnaregis dalyvavo ne tik Lietuvos aklųjų sporto federacijos rengtose varžybose, bet ir nepabūgo varžytis su sveikaisiais. Raimondas savo amžiaus grupėje iškovojo ne vieną apdovanojimą ir taurę. Kaip jis pats juokavo, labai mėgo "Zelvoje" rudenį vykusias bėgimo varžybas, nuolat būdavo ketvirtas po mūsų olimpiečių. Sportininkas pasakojo: "Treniruotės mane palaipsniui atpratino nuo žalingo įpročio. Matau vos dienos šviesą. Dažniausiai bėgiojau vienas, todėl tekdavo ne kartą nosį nusibalnoti, į kažką atsitrenkti ar kur įkristi. Varžybų metu bėgdamas vienas nematydavau, kas yra po kojomis. Todėl vieno bėgimo metu net penkis kartus nikstelėjau koją. Nepaisydamas skausmo, finišavau ir net laimėjau taurę." 

Prieš ketverius metus R. Knieža pradėjo aktyviai dalyvauti saviveikloje - "Bičiulių" kapeloje pučia tūbą. Taip pat groja Kačerginės kapeloje "Nemuno vingis". Anksčiau grojo Profsąjungos rūmams priklausančiame "Kauno" muzikiniame kolektyve. Raimondas dainuoja vyrų ansamblyje "Bičiuliai", kuris ne taip seniai neįgaliųjų meninių kolektyvų apžiūroje laimėjo pirmąją vietą. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gegužės 1 d. 1972 metais įsteigtas LAD muzikinis kolektyvas, kurį sudarė kamerinis choras ir pučiamųjų instrumentų orkestras. 

Gegužės 7 d. 1997 metais įvyko naujosios Lietuvos aklųjų bibliotekos atidarymo šventė. 

Gegužės 10 d. sukanka 115 metų, kai gimė (1902) Mečislovas Kviklys, pedagogas, pirmasis Kauno aklųjų instituto vedėjas. Mirė 1942. 

Gegužės 13-27 d. vyko tarptautinis festivalis "Poezijos pavasaris 2007". Į jo programą pirmą kartą buvo įtrauktas LASS parengtas projektas - poezijos ir muzikos valanda "Poezija tamsoje". Gegužės 17 d. Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekos kavinėje, poetai savo eiles skaitė visiškoje tamsoje. 

Gegužės 14 d. sukanka 120 metų, kai gimė (1897) Viktoras Rakauskas, pedagogas, išradėjas. Mirė 1984. 

Gegužės 17 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1927) Antanas Jozėnas, dirigentas, pedagogas, profesorius, buvęs LASS kamerinio choro "Vilnius" meno vadovas, vyriausiasis dirigentas. Mirė 2014. 

Gegužės 29 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Zenonas Kavaliauskas, literatas. Mirė 2014.