NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

ŠĮSYK TIKRAI PAMATĖME


Iš scenos duobės pradeda kilti balti dūmai. Kairėje scenos pusėje pasirodo Hamletas nešinas pelenų urna. Jis stabteli prie scenoje esančios duobės ir liūdnai žvelgia į ją. Hamletas pamažu prieina prie kiekvieno giminės nario bei draugo ir kiekvienam į delną beria žiupsnelį pelenų. Iš scenos duobės vis dar pamažu kyla balti dūmai. Išdalinęs pelenus Hamletas, liūdnai nulenkęs galvą, sustoja podiumo viduryje, pasisuka į kairėje scenos pusėje esančią duobę, įsiberia į delną pelenų ir atsiklaupęs švysteli juos į duobę. Jo pavyzdžiu paseka ir kiti personažai vienas po kito mesdami baltus pelenus į viršų. Kol pelenai pamažu leidžiasi suformuodami laikiną rūką, personažai nusiplauna rankas scenos priekyje esančiame baseinėlyje. Hamletas atsistoja, uždengia urną, nulipa į scenoje esančią duobę ir ten ją palieka. Pats grįžta prie scenos krašto ir, priklaupęs ant vieno kelio, baseinėlyje nusiplauna rankas. (...) Šviesos prigęsta, apšviestas tik podiumo vidurys, kuriame pasirodo susigūžęs Franciskas. Tarsi mėgindamas apsisaugoti nuo šalčio trina sau rankas. Iš scenos gilumos atbulomis ateina Bernardas ir jie susiduria nugaromis vienas kito nematydami. Elsinoras. Aikštelė priešais pilį. 

 

Scenos prietemoje... 

Kodėl dūmai, urna, pelenai? Kodėl Hamletas baseinėlyje kaip koks Poncijus Pilotas ar ledi Makbet plaunasi rankas, o kareiviai Bernardas ir Franciskas susiduria nugaromis? Tai klausimai, į kuriuos galėtų atsakyti tik spektaklio režisierius Vidas Bareikis ir gal patys aktoriai. Kaip ten bebuvę, spektaklį žiūrintys aklieji (žodį "žiūrintys" vartojame sąmoningai) niekada nesužinotų nei apie urną, nei apie baseinėlį, nei apie vienoje iš finalinių scenų rankose laikomą iš tikro ledo padarytą žmogaus kaukolę, jeigu ne garsinis vaizdavimas, kuris vis dažniau pasitelkiamas perteikiant regimojo pasaulio vaizdus ir įspūdžius. 

Kovo 23 dieną Kauno nacionalinis dramos teatras pakvietė regėjimo negalią turinčius žmones į vieną garsiausių visų laikų spektaklių - Viljamo Šekspyro "Hamletą" su garsiniu apibūdinimu. Spektaklį žiūrėjo apie 180 aklųjų ir silpnaregių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kėdainių ir kitų Lietuvos miestų. Nevisiškai teisinga manyti, kad spektaklių, kino filmų ar kitų audiovizualinių kūrinių garsinis apibūdinimas reikalingas tik visiškai nematantiems žmonėms. LASS Kauno miesto filialo vadovė Roma Girnienė po spektaklio pasakojo: "Neregių nuomonė apie garsinį apibūdinimą praktiškai vienoda: įdomu, naudinga, reikalinga! Aptarimo metu paaiškėjo vienas kiek netikėtas dalykas: toks apibūdinimas naudingas ir silpnaregiams. Ne vienas dar šiek tiek matantis žmogus sakė: "Maniau, kad matau geriau, o scenoje būčiau nepamatęs ir to, ir ano..." 

Tai buvo jau dešimtasis spektaklis su garsiniu apibūdinimu nuo 2012 m. pavasario parodytas Lietuvos teatruose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Šių metų rudenį rengiamasi parodyti dar du - Klaipėdoje. Organizatoriai dar neatskleidžia, kokie tai bus spektakliai, tik sakė, kad vienas turėtų būti skirtas suaugusiems, antrasis - vaikams. 

Kaip paprastai, vykstant teatro spektakliams su garsiniu apibūdinimu, aklieji, prieš prasidedant "Hamleto" įvykiams scenoje, buvo supažindinti su spektaklio scenografija, režisieriaus pasirinktomis techninėmis išraiškos priemonėmis, aktorių naudojamais daiktais. Jie galėjo paliesti tiulio ir aksomo medžiagos pavyzdžius. Iš pirmojo buvo pasiūta Ofelijos suknelė, iš antrojo karalienės motinos drabužis. Dėl neįprasto scenos apipavidalinimo ir savo pačių saugumo aklieji negalėjo pabūti joje pačioje: scenoje žiojėjo kelios "iškastos" duobės, buvo įrengtas baseinėlis su vandeniu. 

 

Garsinį apibūdinimą parengė K. MeilūnaitėNe tik spektakliai 

"Hamleto" garsinį apibūdinimą parengė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ketvirtakursė studentė Kristina Meilūnaitė. Šis apibūdinimas kartu yra ir jos bakalauro darbo dalis. "Tai jau antrasis spektaklis, kuriam rengiau garsinį apibūdinimą, - pasakoja K. Meilūnaitė. - Ši veiklos sritis man įdomi, todėl ketinu į ją gilintis ir ateityje. Pasaulyje, plėtojant garsinį vaizdavimą, daug dirbama, ieškoma, sukurtos tam tikros metodikos. Lietuvoje kol kas nėra savos garsinio vaizdavimo mokyklos, gairių, kuria kryptimi ji galėtų vystytis." 

Garsinį spektaklio komentarą, anot K. Meilūnaitės, galėtų lydėti papildomos priemonės: pavyzdžiui, specialiai neregiams pagamintas nedidelis scenos maketas, kuriame atsispindėtų spektaklio scenografija. 

VU Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoja, garsinio vaizdavimo Lietuvoje pradininkė, Laura Niedzviegienė pasakojo, kad garsinius komentarus imamasi rengti ne tik teatro spektakliams, bet ir kino filmams. "Atsigręžėme į Lietuvių kino klasiką, - sakė pašnekovė, - rengiame garsinį apibūdinimą Arūno Žebriūno filmui "Gražuolė". "Manome, kad aklieji jį galės žiūrėti jau šių metų viduryje. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su nacionaliniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija (LRT), todėl tikimės, kad ateityje akliesiems galėsime pasiūlyti ir daugiau LRT fonduose saugomų filmų." 

Spektakliai su garsiniu komentaru neabejotinai reikalingi, bet ar šito pakanka? Ar pakaks vieno ar kelių filmų, kuriuos netrukus taip pat galėsime "matyti"? LASS, pradėjusi garsinio apibūdinimo Lietuvos teatruose programą, siekia, kad ji virstų šiuo tuo daugiau nei programa, pagrįsta projektine veikla. "Manome, kad Lietuvos radijuje ir televizijoje, valstybiniuose teatruose galėtų būti vienas ar keli garsinį apibūdinimą rengiančio žmogaus etatai, - sakė LASS respublikinio centro darbuotoja Lina Puodžiūnienė, - LASS šiuo klausimu jau kreipėsi į Kultūros ministeriją. Pirmieji žingsniai nebuvo sėkmingi: supratimo ir palaikymo nesulaukėme. Dabar jau bandoma įsiklausyti, suprasti, mezgasi dialogas. Ledai gal ir nepajudėjo, bet jau pradėjo aižėti." 

Irma Jokštytė per "Gold Fm" radiją transliuojamoje laidoje "Aklas pasimatymas" situaciją apibendrino jaunatviškiau ir impulsyviau: "Norime daugiau komforto, nenorime tenkintis vienkartiniais desertais!". 

Skaitytojams priminsime, kad VU Kauno humanitarinio fakulteto studentai Lietuvos aklųjų bibliotekai yra perdavę keliasdešimt pagal garsinio apibūdinimo reikalavimus parengtų nuotaikingų vaizdo siužetų. Keletą trumpų vaizdo siužetų savo jėgomis yra parengusi ir pati biblioteka. Kompaktinę plokštelę (CD) su išsamiu garsiniu apibūdinimu turi informacinis leidinys apie Naująjį teatrą. Tiems, kas dar nepamiršo rusiškai gal bus įdomu sužinoti, kad per Rusijos aklųjų radiją "Radio VOS" garsinį apibūdinimą turintys kino filmai transliuojami nuolat. Bene prieš dvejus metus rašėme, kad savo mobiliuosiuose telefonuose turėdami specialią programėlę "Greta", Vokietijos aklieji filmų su garsiniu apibūdinimu gali klausytis šios šalies kino teatruose. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]