IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

GARSINEI SKAITMENINEI KNYGAI – 15

Vyresnio amžiaus skaitytojai atsimena garsines knygas, įrašytas į ritines juostas, vėliau – į kasetes ir į jas pakeitusias kompaktines plokšteles. Šis technologinis šuolis nebuvo atsitiktinis. Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, garso įrašymo aparatūrai, negalėjo atsilikti Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) ir garsinių knygų gamyba. LAB viena iš pirmųjų Europoje įdiegė tuo metu naują knygų garsinimo technologiją. Prieš tai garsinamų knygų originalai buvo įrašomi ne į specialias magnetines juostas, o tiesiai į kompiuterį. Palengvėjo jų saugojimas, susidėvėjus kasetėms, norimą knygą greitai galima buvo padauginti. Žengus pirmą žingsnį, reikėjo žengti ir antrą. 

Nenorėdama atsilikti nuo vis labiau tobulėjančių balso įrašymo technologijų 2001 metais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba sudarė specialią tarpžinybinę komisiją skaitmeninei knygai parengti ir prie jos pereiti. Komisijos darbą koordinavo Lietuvos aklųjų biblioteka. 

LAB inžinieriai, norėdami pereiti prie naujos knygų garsinimo technologijos, iš pradžių domėjosi kitų Europos šalių pasiekimais šioje srityje. Tuo metu daugiausia buvo nuveikę danai. LAB inžinierius Valentinas Mitrikas viename iš duotų "Mūsų žodžiui" interviu pasakojo: "Europoje kuriant skaitmeninę garsinę knygą toliausiai pažengę danai. 2000 m. pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas "Daisy": sukurtas specialus skaitmeninių garsinių knygų skaitymo aparatas. Amerikiečiai "Daisy" formatą patvirtino kaip standartinį. Naudojant šią skaitmeninių knygų įrašymo bei nuskaitymo technologiją, neregiai bei silpnaregiai galės skaityti visas įgarsintas knygas ir kompiuteriu, ir specialiu skaitytuvu. Nesvarbu, kokioje šalyje jos bus išleistos ir kokiu formatu. Visame pasaulyje naudojant bendrą knygų bei periodinės spaudos įgarsinimo programą tikimasi atpiginti specialių skaitytuvų kainas. Naujojo "Daisy" formato privalumas – viso gamybinio proceso automatizavimas, patogus naudojimas. Dabar, skaitant įgarsintas knygas MP3 formatu, kurį naudoja ir Lietuvos aklųjų biblioteka, sustojus reikia pradėti skaityti iš naujo. "Daisy" formatu tekstą su specialiais žymekliais skaitome nuo ten, kur sustojome." 

2002 metais kovo 25 d. įvyko pirmosios skaitmeninės garsinės knygos pristatymas. Pati knyga įrašyta į kompaktinę 12 cm skersmens plokštelę – į tokią, kokiose daromi muzikiniai įrašai. Pasirinktas MP3 formatas. Į plokštelę galima sutalpinti iki 25 valandų balsu skaitomos informacijos. Naujos garsinės knygos privalumas tas, kad ją galima skaityti ir kompiuteriu, įdėjus į jame esantį specialų informacijos nuskaitytuvą "CD–ROM'ą" ir naudojantis buitiniu kompaktinių plokštelių grotuvu. 

MP3 formato pasirinkimą nulėmė kelios priežastys. Viena iš jų – "Daisy" formatu knygas galima skaityti tik su specialiu skaitytuvu, kuris labai brangus, o MP3 formatu skaitant galima naudoti masinius grotuvus arba kompiuterį. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Balandžio 3 d. 1937 m. Kauno aklųjų institutas įsikūrė naujai pastatytuose rūmuose. Šiuo metu čia veikia Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. 

Balandžio 6 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1942) Juozapas Stankevičius, aktyvus LASS narys, ilgametis LASS Kauno įmonės direktoriaus pavaduotojas. 

Balandžio 11 d. 1962 m. įvyko LAD penktasis suvažiavimas. 

Balandžio 27 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Vladas Okulič–Kazarinas, matematikas, pirmasis neregys programuotojas Lietuvoje. Mirė 2014 m. 

Balandžio 28 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Raimundas Knieža, muzikantas, sportininkas, aktyvus LASS narys. 

Balandžio 29–30 d. 1947 m. įvyko Lietuvos aklųjų draugijos pirmasis suvažiavimas. Jame buvo atkurta aklųjų organizacija.