IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

FIGŪRŲ APSUPTYJE


Salėje - jokio garso. Tik atidžiau įsiklausęs išgirsti žmonių kvėpavimą ir tylų, tylų laikrodžių tiksėjimą. Kartais pasigirsta garsus klinktelėjimas - ir vėl tyla. Netikėtai išgirsti: šachas ir matas. Tyla ir susikaupimas - kasdienybė šachmatininkei ir šaškininkei Irenai Karsokaitei. Silpnaregė yra daugartinė Lietuvos aklųjų moterų šachmatų bei šaškių čempionė. Per visą savo sportininkės karjerą Irena iškovojo net 94 medalius. Tarp jų blyksi ir aukso medaliai. 

Lapkričio 13 dieną sukanka 60 metų, kai gimė Irena Karsokaitė. Jos tėviškė - Prienų rajonas, Babronių kaimas. Mergaitės vaikystė prabėgo vaizdingose vietose. Šalia namų tekėjo upė. Deja, gamtos grožybėmis Irena neilgai džiaugėsi. Tėveliai pastebėjo, kad dvimetės dukrelės regėjimas pradėjo silpti. Sulaukus mokyklinio amžiaus, nieko kito neliko, kaip dukrą leisti į Kauno aklųjų mokyklą. Silpnaregė joje pradėjo mokytis 1965 metais. Mergaitė pateko į Aldonos Baltramiejūnienės klasę. Iki šiol auklėtinė dėkinga savo auklėtojai už šilumą ir tvirtus pamatus, padėtus būsimam gyvenimui. Mokykloje išaiškėjo, kad I. Karsokaitė gabi tiksliesiems mokslams, ypač matematikai. Penktoje klasėje mokytojas Bronius Ibenskas, pastebėjęs, kad Irenos klasė gabi tiksliesiems mokslams, pradėjo visą klasę mokyti žaisti šachmatais. Su Irute mokėsi Antanas Ruginis, Romas Kubilius, Petras Staišiūnas, Onutė Žilionytė ir kiti. Silpnaregei šis žaidimas labai patiko. Irena greitai darė pažangą. Kiekvienais metais vyko tarprespublikinės moksleivių aklųjų šachmatų varžybos - tai buvo dar vienas papildomas akstinas stengtis. Kiekvienam norėjosi išvažiuoti ir pamatyti, kaip gyvena kitų tuometinės SSRS respublikų neregiai mokiniai. Irena į Kauno aklųjų mokyklos šachmatininkų komandą pateko mokydamasi šeštoje klasėje. Nuo tada gabi silpnaregė savo lentoje iškovodavo tik pirmąsias vietas. Be šachmatų ir šaškių, Irena lankė dramos būrelį, dainavo mokyklos chore. Iki šiol silpnaregė savo archyve saugo 1969 metais gautą pagyrimo raštą už aktyvią šachmatininkės veiklą. 

Vidurinio mokslo atestatą I. Karsokaitė gavo ne Kaune, o Vilniuje. 1975 metais Vilniuje, atsidarius aklųjų ir silpnaregių internatinei mokyklai, su kitais vyresnių klasių moksleiviais Irena buvo perkelta mokytis į naują mokyklą. Šią mokyklą baigė 1977 metais. 

Gavusi vidurinio mokslo atestatą Irena tolesnius mokslus rinkosi Vilniaus universitete. Čia norėjo studijuoti ekonomiką. Deja, stojamųjų egzaminų sėkmingai nepavyko išlaikyti. Nors silpnaregė buvo "tiksliukė", bet koją pakišo matematikos egzaminas. 

Mergina sugrįžo į Kauną, įsidarbino tuometiniame gamybiniame mokymo kombinate. Čia dirbo nuo 1977 iki 1984 metų. 

1984 metais I. Karsokaitė pakviečiama groti Lietuvos aklųjų pučiamųjų instrumentų orkestre. Jame grojo iki pat orkestro uždarymo - 1992 metų. Tuo pat metu Irena studijavo Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Į ją įstojo 1985 metais, baigė 1990 metais. 

1992-1996 metais Irena dirbo tuometiniuose Kauno aklųjų kultūros namuose renginių organizatore. 

2007 metais Irena Karsokaitė išrenkama LASS Prienų rajono organizacijos pirmininke. Prienų rajono aklųjų interesams atstovauja iki šiol. 

Irenos Karsokaitės gyvenime šachmatai tikrai svarbūs. Su šiuo intelektualiu žaidimu moteris nesiskiria iki šiol. Pirmuosius apdovanojimus Irena iškovojo 1971 metais tarprespublikinėse aklųjų moksleivių šachmatų varžybose. Karsokaitė savo lentoje užėmė visas pirmąsias vietas. Pirmasis reikšmingas apdovanojimas - 1976 metais Lietuvos aklųjų draugijos moterų šachmatų varžybose iškovota pirmoji vieta. Varžybų būta daug. Visų apdovanojimų neišvardinsi. Irena juos iškovojusi ne tik tarp aklųjų, bet ir tarp reginčiųjų. Vienas svarbiausių silpnaregės startų - 2009 metais vykęs Pasaulio aklųjų moterų šachmatų čempionatas. Jame iškovota garbinga ketvirtoji vieta. Už šį pasiekimą silpnaregę yra apdovanojęs Kauno meras. 

2014 metais Irena Karsokaitė išrenkama Prienų metų moterimi. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 5 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1956) Algimantas Arbočius, LASS veikėjas, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro Vilniuje direktorius. 

Gruodžio 12 d. 1926 m. Prano Daunio sudaryta lietuviška brailio rašto abėcėlė steigiamo Kauno aklųjų instituto peržiūrėta ir oficialiai įteisinta. 

Gruodžio 14 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1931) Elena Valerija Joneliūkštienė (Morkūnaitė), tautodailininkė, LASS kultūros darbuotoja (mirė 2015). 

Gruodžio 19 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1936) Kęstutis Ancuta, dainininkas, ilgametis LASS kultūros darbuotojas, autobiografinės knygos "Katės akis" autorius. 

Gruodžio 22 d. sukanka 65 metai, kai gimė (1951) Zita Klibavičienė, LASS kultūros darbuotoja. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]