TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

VIRTUVĖS IR NAMŲ CHEMIJA - JŪSŲ RANKOSE


Kaip jau žinome, aplink mus - įvairios cheminės medžiagos, junginiai, lydiniai (žmogaus organizme yra visų Mendelejevo lentelės cheminių elementų - tiesa, kai kurių tik pėdsakai). Tai neišvengiama mūsų kasdienybė. Ar mokėsime tinkamai viskuo naudotis nepakenkdami sau ir šeimos nariams, priklauso nuo mūsų pačių. 

Pirmiausia - varinės virtuvės puošmenos. Nors virtuvėse dar pasitaiko iš močiučių paveldėtų varinių indų, bet jie dažniausiai būna nenaudojami. Žalvario virduliai, dubenys, puodeliai - vario ir cinko lydiniai. Jei variniuose induose verdame "normalias" uogienes (kilogramas cukraus, kilogramas uogų), vario uogienėje nelieka, nes cukrus, dugiahidroksidinis alkoholis blokuoja indo paviršių. O jei į tokį indą pripilsime vandens, palaikysime, kad atmirktų, pastovėjęs toks gėrimas turės metalo prieskonį. Uogienėje vario nebus, o gėrime jo bus pakankamai. Vadinasi, prasidėjo cheminiai procesai, kai, užpylę vandeniu, cukrų praskiedėme. Deguonis su vandeniu patirpino varį ir cinką. Jautresniam žmogui tai gali sukelti sveikatos problemų. 

Deja, mūsų virtuvėse yra nemažai melchioro šaukštelių, šakučių, dubenėlių karštiems patiekalams. Jie gražūs, kartais nė specialistai neatskirtų nuo sidabro. Pasėmus melchioriniu šaukšteliu vaisių gėrimo, jausis metalo skonis. Sovietinio melchioro sudėtyje yra 68-80 procentų vario, 20-30 procentų nikelio. Nikelio esama nemažai ir žmogaus organizme - tai fiziologiškai aktyvus metalas. Anot chemikų, nikelio turinčius melchiorinius įrankius ir indus reikia nuvalyti ir padėti į lentyną. Geriau jų nenaudoti. 

Maistui naudokite nerūdijančio plieno indus ir įrankius arba vienintelį pagirtiną metalą - sidabrą. Jis turi stiprių baktericidinių savybių. Galite tuo įsitikinti į dvi stiklines įpylę vienodo vandens. Į vieną įmerkite sidabrinį šaukštelį. Stiklinėje be sidabrinio šaukštelio po keleto dienų vanduo pastovėjęs usidrums, atsiras bakterijų, kitoje - bus skaidrus. Sidabras priklauso patiems nuodingiausiems žemėje žinomiems metalams, jo leidžiamos normos labai mažos. Tačiau neišsigąskite - sidabro jūsų organizmui užteks tiek, kiek nusigramdys maišant sidabriniu šaukšteliu arbatą. Tad sidabrinius šaukštelius naudokite kasdien, o ne laikykite lentynoje dėl grožio. Daugelio stebuklingais laikomų šaltinių vandenyje būna įmesta sidabrinių monetų. Pasidabruotos taurelės fiziologiškai yra daug naudingesnės negu paauksuotos. 

Namuose turime ir daug keraminių glazūruotų indų. "Jiesios" glazūras bent jau anksčiau higienistai prižiūrėjo labai griežtai - jomis galima pasitikėti. Tačiau turguje galime įsigyti kenksmingų glazūruotų keraminių dirbinių. Jie ne visi tiks maistui gaminti ar laikyti. Švino oksidas glazūrą padaro elastingą. Puodynė atrodo gražiai, bet, jeigu joje laikysime ar rauginsime pieną, į jį pateks švino. Atsigėrus tokio pieno, galima apsinuodyti švinu (nors seniau efektyviai kaulų lūžius gydė švino junginiais). Tad renkantis molinius indus, labai svarbu, kokia medžiaga (glazūra) jie padengti, ar tikrai tinkami maistui gaminti. 

Gyvsidabris - vienintelis skystas metalas kambario temperatūros, trylika kartų sunkesnis už vandenį, patekęs į virškinimo traktą, praeina kiaurai. Tai labai neaktyvus metalas. Bet jo garai, pakliuvę į plaučius, toliau patenka į kraują. Jie pirmiausia atakuoja nervų sistemą ir iš organizmo labai sunkiai pasišalina. Tad atsisakykite senųjų termometrų ir įsigykite naujoviškus. 

Gyvsidabrio yra ir senose dienos šviesos lempose, jų jokių būdu negalima mesti į sąvartyną. Jei namuose pas jus dar jų yra, pats laikas pasikeisti naujais šviestuvais. 

Mokslininko nuomone, maistui naudojamų indų negalima plauti jokia chemija, nesvarbu, kaip teigiamai reklamuotų bet kokį sintetinį ploviklį. Patariama naudoti tik karštą vandenį ir ūkišką muilą, jis lengvai nusiplauna, nekenksmingas, chemiko žodžiais tariant, net karvės jį ėda. Ne veltui yra posakis "prarijo kaip šuo muilą". Šveitimui galime naudoti sodą. 

Jau daug kalbėta ir sakyta, kad sintetiniai indų plovikliai nuo indų paviršiaus visiškai nenusiplauna. Lėkštės paviršiuje lieka 70 mikrogramų tų medžiagų, kuriomis buvo plauta lėkštė. Plauti savo skrandį perdirbtais cheminiais produktais nėra gerai. Tarptautinė sveikatos organizacija siūlo "nevalgyti" jų daugiau kaip 500 miligramų per metus. O mes jų dar nemažai gauname ir su daržovėmis, mėsa, gėrimais, lūpų dažais ir kitkuo. 

Taigi, jei tą pačią akimirką, turėję kontaktą su kuria nors pavojingesne medžiaga, nepastebėjote jokių pokyčių, tai dar nereiškia, kad jų neatsiras vėliau. Geriau viską rinktis apgalvojus, atsargiau, ir, kaip pasakytų šeimininkės, svarbu niekada "nepersūdyti". 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]