DRAUGE SU BENDRUOMENE

Alvydas VALENTA

MAŽEIKIUOSE, BET NE APIE NAFTĄ

2004 metų vasarį atidarytas Mažeikių bendruomenės centras, sutelkęs keturių neįgaliųjų organizacijų - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos invalidų draugijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir Lietuvos cerebrinio paralyžiaus asociacijos - Mažeikių rajono žmones. Centro iniciatorius buvo LASS Mažeikių rajono filialas. Ta proga išplatintoje informacijoje buvo sakoma, kad naujasis centras aptarnauja daugiau nei 500 neįgalių Mažeikių miesto ir rajono žmonių. Čia teikiamos brailio rašto mokymo, aklųjų palydovo, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, masažuotojo paslaugos. Centre yra konferencijų salė, kompiuterių mokymo klasė, treniruoklių kambarys, veikia įgarsintų ir brailio rašto knygų biblioteka, vyksta meno kolektyvų repeticijos. 

Nuo pirmųjų Mažeikių bendruomenės centro veiklos dienų praėjo daugiau nei dešimtmetis, tačiau tai, kas buvo apie jį pasakyta, tada, jeigu nekreipsime dėmesio į smulkmenas, beveik be išlygų tinka ir šiam laikui. Centre šeimininkauja visos išvardintos keturios neįgaliųjų organizacijos, teikiamos įvairios paslaugos, vyksta sociokultūrinė veikla. Bendruomenės centras, aišku, sąlygoja ir viso LASS Mažeikių rajono filialo veiklą, ypač sociokultūrinę. Skaitant 2016 m. filialo darbo ataskaitą, akivaizdu, kad nuo praėjusių metų lapkričio praktiškai nebuvo mėnesio, kad nevyktų koks nors bendruomenę vienijantis renginys. Veikia ir rašinio pradžioje minėtas treniruoklių kambarys, kompiuterių klasė. Gaila tik, kad, anot filialo pirmininkės Romos Klusienės, kompiuteriais negali naudotis visiškai nematantys žmonės, nes nėra įdiegta ekrano skaitymo programa "Jaws". Suprantama, programa kainuoja ir netgi nemažai pinigų, tačiau žmogus, šiek tiek labiau įgudęs nardyti po informacines technologijas, išeitį turbūt galėtų rasti visai nesunkiai: pavyzdžiui, yra laisvai platinama ekrano skaitymo programa NVDA, galima nemokamai įsidiegti demonstracinę programos "Jaws" versiją. Tiesa, ši rimtus kompiuterininkus "siutina", nes kompiuterį reikia nuolat "perkrauti". Tačiau neturint tikrosios "Jaws" versijos ir garbingai nenorint naudotis piratine, tai vis geriau negu nieko. Tik štai klausimas: kas visa tai ir dar daugelį kitų dalykų turėtų išmanyti? Filialo vadovas? O gal pats laikas regionų centruose turėti bent vieną darbuotoją, išmanantį naująsias technologijas, galintį regiono kuruojamiems filialams pasiūlyti tam tikrus sprendimus? 

Šiuo metu Mažeikių rajone gyvena 117 suaugusių LASS narių ir 5 vaikai, turintys regėjimo negalią. Beveik pusė filialo narių (56) - darbingo amžiaus, šiais metais dirbo 11. Nesunku suskaičiuoti, kad tai yra beveik 10 proc. bendro narių skaičiaus ir 20 proc. darbingų narių skaičiaus. Pripažinkime, lyginant su kitais filialais, - tai daug! Du filialo nariai - filialo pirmininkė ir meno būrelių vadovas - dirba LASS sistemoje, vienas - su verslo liudijimu, net aštuoni - darbą susiradę patys. 

Kita išskirtinė LASS Mažeikių rajono filialo ypatybė - pačiuose Mažeikiuose gyvena net 90 filialo narių ir tik 27 kaimuose ir rajono miesteliuose. Šiais metais į LASS priimti 5 žmonės. 

"Pas mus visos teikiamos paslaugos yra kur kas pigesnės nei bet kur kitur mieste, - sako filialo pirmininkė R. Klusienė, - todėl žmonės, turintys bet kokią negalią, noriai lankosi pas moterų kirpėją, masažuotoją. Centre galima išsimaudyti, išsiskalbti drabužius." 

Mažeikiai - skaitantis filialas! Garsines knygas skaito 57 (beveik pusė) jo nariai. 

R. Klusienė: "Pastaraisiais metais knygos yra įgarsintos tik į kompaktinius diskus. Aišku, garso kokybė pagerėjo, tačiau vyresniems žmonėms ne taip paprasta išmokti jais naudotis. Senuosius grotuvus pamažu beveik visiems norintiems pakeitėme naujais. Tačiau ir ši naujovė labai greitai pasikeis, nes knygos nebus įrašinėjamos į diskus, o jas bus galima klausytis kompiuteryje arba su naujais specialiai pritaikytais grotuvais. Prieš kelerius metus pradėjo veikti centralizuota elektroninė biblioteka. Aišku, ir ja naudotis gali tik tie žmonės, kurie turi interneto ryšį. 

Mes savo rajono filiale turime nedidelę garsinių knygų bibliotekėlę, kurią nuolat papildo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo darbuotojai." 

Filialo pirmininkė džiaugiasi, kad Mažeikiuose yra nemažai garsinių šviesoforų, bet su kontrastingomis linijomis, padedančiomis orientuotis silpnaregiams, - liūdnesni reikalai. Filialo metinėje ataskaitoje rašoma: "Pažvelkime aplink - niekur nėra geltona spalva pažymėtų pirmų ir paskutinių laiptelių: nei Socialinės paramos skyriuje, nei savivaldybėje, ką jau kalbėti apie parduotuves. Socialinės paramos skyriaus darbuotoja paprašė įstatymo, kuriuo remiantis reikėtų dažyti ta nelaiminga geltona spalva. Mūsų šalyje svarbiausia įstatymas, o ne žmogus."