RENGINIAI

Audronė JOZĖNAITĖ

DEVINTASIS - FLORIDOJE


PAS prezidentu išrinktas amerikietis F.ŠriodersŠių metų rugpjūčio 18 - 24 dienomis Floridoje, Orlando mieste, vyko devintasis Pasaulio aklųjų sąjungos (PAS) suvažiavimas, kuriame kartu su kitais delegatais iš 100 šalių dalyvavo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas bei LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. 

Beveik ketvirtis amžiaus prabėgo nuo 1992 metais Kaire vykusio trečiojo PAS suvažiavimo, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir LASS delegatai. Mums, ką tik į šią organizaciją įstojusiems naujokams, viskas atrodė nepasiekiama, net keista. O ir pati Pasaulio aklųjų sąjunga tuo metu tarptautinėje arenoje dar tik siekė pripažinimo. Oficialiai Pasaulio aklųjų sąjunga buvo įkurta tik 1984 metais susijungus Tarptautinei aklųjų federacijai ir Pasaulio aklųjų gerovės tarybai. Atrodytų, kad tai labai neseniai įkurta nevyriausybinė organizacija, bet pasaulinis aklųjų sąjūdis prasidėjo 1873 metais - tuo metu Vienoje įvyko tarptautinė konferencija aklumo klausimais. Įdomu tai, kad 1984 metais PAS priklausė tik 60 šalių ir ji atstovavo 50 milijonų regėjimo neįgaliųjų. Šiandien tai galinga ir įtakinga organizacija, vienijanti 190 šalių, atstovaujanti 185 milijonams regėjimo neįgaliųjų visame pasaulyje. Būtina paminėti, kad, metams bėgant, Pasaulio aklųjų sąjunga įgijo politinės galios ir šiandien dirba su Jungtinėmis Tautomis ir jos agentūromis, kaip antai: su Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, UNICEF, UNESCO, Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio pašto sąjunga ir Pasaulio banku. 

Visos pasaulio nevyriausybinės organizacijos siekia turėti kuo daugiau narių ir rėmėjų. Kuo didesnė organizacija, tuo didesnę įtaką gali daryti politikams, prekių ir paslaugų teikėjams, bendruomenėms. Jeigu peržvelgtume visų iki šiol vykusių devynių suvažiavimų (LASS dalyvavo septyniuose) rezoliucijas, pamatytume, kokį ilgą kelią nuėjo organizacija per pastaruosius tris dešimtmečius. 

Pirmojo suvažiavimo viena svarbiausių priimtų rezoliucijų buvo apie tai, kad jokios kitos neįgaliųjų organizacijos, tiek nacionalinės, tiek tarptautinės, negali atstovauti ir kalbėti aklųjų vardu. Šiandien situacija yra pasikeitusi, nors vis dar atsiranda įvairūs judėjimai ir koalicijos, norinčios kalbėti ir neregių vardu. Gal skaitytojai pamena, kad daugelį metų, rašydami projektus, kreipdamiesi į politikus, ministerijos atstovus, remdavomės 1993 metais priimtų Jungtinių Tautų lygių galimybių bendrųjų taisyklių nuostatomis. Tai buvo sukurta didelių Pasaulio aklųjų sąjungos ir kitų tarptautinių neįgaliųjų organizacijų pastangomis. Šiandien beveik niekas neprisimena šio politinio dokumento, nes turime JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Kaunantis dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos turinio, PAS vaidino labai svarbų vaidmenį. Tai, kad konvencijoje įvardinta galimybė neregiams mokytis "aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademinį ir socialinį vystymąsi (specialios mokyklos)", turime būti dėkingi atkakliai PAS - mat šiai nuostatai labai priešinosi kelios didelės neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos. JT konvencija apima beveik visas neįgaliųjų, tarp jų ir aklųjų, gyvenimo sritis nuo teisės į gyvybę. Ir beveik visi klausimai - PAS rezoliucijose, kurių nuo 1984 metų yra apie 100. Problema viena ir ta pati daugelį metų - problemų, iššūkių ir norų yra labai daug, o finansinių, žmogiškųjų resursų mažai ir, deja, jų mažėja. Atrodytų viskas svarbu: ir reabilitacija, ir įdarbinimas, ir jaunimas, ir informacijos prieinamumas, ir pagalba besivystančioms šalims, jau nekalbant apie politinį, lobistinį darbą. Vis dėlto galima išskirti kelias sritis, kurioms, bėgant dešimtmečiams, buvo skiriamas ypatingas dėmesys, - tai švietimas, moterų dalyvumas, technologijos. Tikriausiai nenuostabu, kad prioritetas daugelį metų buvo skiriamas akloms moterims. Siekiant pagerinti regėjimo negalią turinčių moterų galimybes aktyviai įsijungti į tarptautinį judėjimą, du kartus prieš suvažiavimus buvo organizuoti moterų forumai, kuriuose buvo surengti seminarai. Rezultatų teko laukti vos ne dešimtmetį, bet jų buvo sulaukta. Jei pirmajame suvažiavime dominavo garbingo amžiaus neregiai vyrai, o moterų buvo tik viena kita (5 proc.), tai devintajame suvažiavime galėjai matyti labai daug moterų veidų. 

Kiekviename suvažiavime yra organizuojama ir pagalbinių technikos priemonių paroda, kurioje galima susipažinti su naujausiomis technologijomis ir neregiams skirtomis pagalbinėmis priemonėmis. O naujovių iš tiesų daug. JAV aklųjų federacija glaudžiai bendradarbiauja su Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri labai remia naujausius mokslinius tyrimus, ypač technologijų srityje. Čia būtų įdomu papasakoti apie vieną "techninį" organizatorių sprendimą. Visi žinome, kad be savanorių neįmanoma suorganizuoti nė vieno didelio renginio, ypač jei renginyje dalyvauja daug aklųjų ir jei jis vyksta didelėje erdvėje. Šią problemą amerikiečiai sprendė labai neįprastai, net keistai, turint galvoje šiuolaikines navigacines priemones ir fizinės aplinkos pritaikymo būdus. Kadangi suvažiavimo erdvės iš tiesų buvo labai didelės, tai daugybė neregių savanorių stovėjo tam tikruose taškuose ir labai garsiai kvietė dalyvius į registraciją, salę, kavos pertraukų centrus, liftus ir kitas vietas. Taigi, technologijos technologijomis, o sprendimo būdai, kaip padėti neregiui orientuotis aplinkoje, - labai žemiški. Stovi neregys ir šaukia! 

Atskirai reiktų paminėti regėjimo neįgaliųjų švietimo temą, kuriai kiekviename suvažiavime skiriama ypač daug dėmesio. Beveik visas pasaulio šalis jaudina įtraukiojo (angl. inclusion) švietimo kokybė. Jau antrą kartą prie Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavimo derinamas ir Tarptautinės žmonių, turinčių regėjimo negalią, švietimo tarybos suvažiavimas. Dvi dienas abiejų organizacijų dalyviai turi galimybę kartu dalyvauti bendrose sesijose ir atskirų teminių sekcijų darbe. Atrodo, kad įtraukusis švietimas atkakliai skinasi kelią, nors mūsų visuomenė dar tikrai jam nėra tinkamai pasiruošusi. 

Vienas iš dažnai užduodamų klausimų - kaip suderinti išsivysčiusių Europos, Amerikos ar Australijos šalių ir besivystančių Afrikos ar Azijos šalių neregių poreikius ir bendrus siekius? Taip, skirtumai tarp šalių yra milžiniški, ir kai kurių šalių atstovams diskusijos tam tikromis temomis, tokiomis kaip galimybė neregiui vairuoti mašiną, kai šalyje nėra normalių kelių, ar gvildenti fizinės aplinkos pritaikymo standartus, kai gyvenama lūšnelėse ir džiaugiamasi, jeigu yra geriamo vandens, yra iš fantastikos srities. Bet yra daugybė dalykų, kurie vienija viso pasaulio neregius. JT neįgaliųjų teisių konvenciją jau yra ratifikavusios labai daug šalių, tarp jų - Afrikos ir Azijos šalys. Šios šalys jau yra pakeitusios įstatymus, atitinkančius JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Žinoma, įstatymai yra viena, o realus gyvenimas - kita, bet tinkamas įstatymas jau yra didelis žingsnis pirmyn. Suvažiavime buvo dalijamasi informacija, kaip yra įgyvendinama ši konvencija. Kelią skinasi ir jau ne kartą mūsų žurnale minėta Marakešo sutartis, kurios naudą labiausiai pajustų besivystančios šalys. Visada ir visoms šalims bus aktualios naujausios pagalbinės techninės priemonės. Juk PAS atstovai dirba ir su didžiausiais gamintojais siekdami kuo labiau mažinti prekių kainas. Tai skaudi tema besivystančių šalių, ypač Afrikos ir kai kurių Azijos šalių, neregiams. Beje, Afrikos šalių delegatai su kiekvienu suvažiavimu tampa vis labiau aktyvesni, drąsiau kalba apie savo problemas, reikalauja projektų, kuriems finansavimą skiria tarptautinės organizacijos arba turtingų šalių aklųjų organizacijos. 

Bėgantis laikas, nauji politiniai vėjai ir skersvėjai diktuoja naujas problemas ir naujus iššūkius tiek pačiose nacionalinėse organizacijose, tiek ir tokioje didelėje tarptautinėje organizacijoje kaip Pasaulio aklųjų sąjunga. Viena iš didžiausių bėdų - finansai. Atrodo, kad pastaruoju metu su finansinėmis problemomis susiduria ir turtingesnių šalių nacionalinės aklųjų organizacijos, ypač iš Europos. Daug kur mažinamas finansavimas nevyriausybiniam sektoriui, mažinamos socialinės programos. Būtent dėl pašlijusių finansų buvo labai daug ginčijamasi dėl PAS narystės mokesčių. Taip pat pirmą kartą labai rimtai buvo kalbama apie pabėgėlių krizę visame pasaulyje. 

O kas gi dabar PAS valdžioje? Devyni suvažiavimo dalyviai prezidentu išrinko, tiksliau sakant, patvirtino, nes buvo tik vienas kandidatas, amerikietį Frederiką Šrioderį (Frederic Schroeder). Pirmuoju pavaduotoju tapo ispanas Fernando Rano, antruoju - tanzanietė Elly Macha, generaliniu sekretoriumi - Kumar Mittal iš Indijos, o iždininke - Martine Abel iš Naujosios Zelandijos. Į PAS tarybą įeina visų PAS regionų prezidentai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]