LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Alvydas VALENTA PRIERAŠAI PRIE NEEGZISTUOJANČIŲ "ILIADOS" ILIUSTRACIJŲ |
Pirmoji giesmė: Maras stovykloje. Achilo pyktis
Vienas prie kito laužai su numirėliais degė stovykloje. "Iliada", 1 giesmė
Grįžta vyrai iš jūros, valtyse vežasi vakaro vėsą, vežasi vyrai moterį, meilės atodūsius ir melancholiją, grįžta valtys iš jūros, nuo prisiplėšto grobio apsunkusios, vyrai parsiveža mirtį, po suolais pasislėpusį marą... Sėdi liūdnas Achilas, laivo grėslaus atsišliejęs, nenori draugų anei vyno, nuo meilės beveik išprotėjęs. Tris tūkstančius metų pasaulį valdo tie patys siužetai: karas ir maras, meilė ir neapykanta. Tris tūkstančius metų didvyriai stato ir griauna tvirtoves, keršija už išvogtas moteris, o poetai jų šventą pyktį apgieda nemirtingomis eilėmis.
Antroji giesmė: Agamemnono sapnas. Laivų sąrašas
Jau ir laivų mūsų sienos papuvo, ir virvės sutrūko. "Iliada", 2 giesmė
Laivai lyg klusnūs protingi gyvuliai, ganosi jūros pakrantėmis rupšnodami baltą marių atolą, kasdien vis liūdnesni ir liūdnesni, iš už jūros vėjas atneša dūmų kvapą - ne gimtinės tai dūmai, ne gimtinės. Vyrai, suėję tarybon, nuspręs: visus suskaičiuos ir surašys, kad liktų ateinančioms kartoms, o paskui, darniai susirikiavę, būrys po būrio, falanga po falangos patrauks prie tvirtovės sienų. Laivai lyg arkliai viską supranta, tik nemoka kalbėti, laukia, kol įsidrąsinusios liepsnos pradės laižyti jų šonus, kol žmonės juos paaukos ant visagalio karo dievo aukuro.
Penktoji giesmė: Diomedo žygdarbiai
Patys vėl grįžo kovon tarp pirmųjų į eilę sustoję. "Iliada", 5 giesmė
Aidi šūviai, pilasi papliūpos, springsta kulkosvaidžiai, griaudėja baterijos - vyksta didelis karas prie Trojos sienų, Galijos miškuose, prie Stalingrado, Normandijos pakrantėje, Berlyno ir Bagdado gatvėse - televizoriaus ekrane per saugų atstumą. Grumiasi generolai, pusdieviai ir didvyriai, riaumoja tankai, kaukia lėktuvai, į dangų sminga zenitininkų ietys, šviečiančių iečių miškas, krintančių lėktuvų lietus... Ekranas užtemsta ir vėl sušvinta, karo dievai artileristai savo darbą atliko: priešo pozicijas apipylė sviediniais ir ugmini, sunaikino priešakinius jo dalinius, kolonos ir kuopos pasirengusios, tankų bakai pilni kuro, leitenantas Diomedas guviai sėdasi prie šarvuotos mašinos vairo ir paleidžia garsiai riaumojantį variklį. Karas - žemės pragaras, bet toks estetiškas! Ypač - pirmosios jo valandos!
Dvyliktoji giesmė: Kautynės prie sienos
Tuokart gi virė smarkiausios kautynės prie sienos dailiosios. "Iliada", 12 giesmė
Outside the wall Iš "Pink floyd" albumo "The Wall"
Ir sumanė dievai pastatyti sieną, ir žmogus ją pastatė, ir viskas tapo padalinta į anapus ir šiapus. Anapus sienos - nepalaidoti mūsų kūnai į dulkes sumindytos, sutryptos mūsų viltys, geležinės uždangos atskirti likę draugai ir mylimieji... Anapus sienos - tamsą plėšantys prožektoriai, šviesos jūra, milžiniškos garsiakalbių gerklės, griaudėjanti, griūvanti, griaunanti "Pink floyd" muzika, gyvo garso koncertas 1990-ųjų vasarą Berlyno sienos šešėlyje. O kas šiapus sienos? Šiapus - stovykla, palapinių, žmonių, kovos vežimų, gandų ir užkratų knibždėlynas. Šiapus savieji, saugumas, riebūs kepsniai ir sklidinos taurės, patalą klojančios sugulovės... Šiapus - balti Babilono bokštai - dangaus gyventojų buveinės, rafinuota mandarinų išmintis, bibliotekos, prekyvietės, pirtys... Šiapus sienos kareivinės, vadavietės ir poligonai, nykūs Aušvicų barakai ir nesibaigiančios poliarinės gulagų naktys, anapus - laisvė gyventi ir numirti neprašant imperatoriaus ar vyriausiojo vado malonės! Šiapus - Kapitolijus, anapus - Hanibalas, šiapus - Kijevo ir Konstantinopolio soborų didybė, anapus - staugiančios totorių ordos, nuožmūs turkų janyčarai. Šiapus - mes, anapus - jie, tarp mūsų ir jų - pirmapradis pasaulio principas, tikroji jo esatis - siena!
Keturioliktoji giesmė: Dzeuso apgavimas
Mudu geriau sau dabar pasidžiaukime meile sugulę. "Iliada", 14 giesmė
Visa, kas žmogiška, nesvetima ir dievams, žmonės labiausiai mėgsta kariauti ir mylėtis, dievai irgi pykstasi, rengia perversmus ir sąmokslus, bet labiausiai jiems patinka mylėtis - gamtos prieglobstyje, aukštai virš šimtamečių ąžuolų vainikų, Idos kalno viršūnėje, užsiklojus sidabriniu debesimi gerti tobulas deivės kūno formas, atsegti lengvą it rūkas jos drabužį, įsigeisti, įsiaistrinti, įsiskverbti, smigti į bedugnę, kilti ir smigti... Ne veltui orgazmas dar vadinamas mažąja mirtimi, po jo net dievai užmiega nežemišku miegu ir pabunda kautynėms baigiantis. [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |