LASS LITERATŲ KŪRYBA

Alvydas VALENTA

PRIERAŠAI PRIE NEEGZISTUOJANČIŲ "ILIADOS" ILIUSTRACIJŲ


Pirmoji giesmė: Maras stovykloje. Achilo pyktis 

 

Vienas prie kito laužai su numirėliais degė stovykloje. "Iliada", 1 giesmė 

 

Grįžta vyrai iš jūros, 

valtyse vežasi vakaro vėsą, 

vežasi vyrai moterį, 

meilės atodūsius ir melancholiją, 

grįžta valtys iš jūros, 

nuo prisiplėšto grobio apsunkusios, 

vyrai parsiveža mirtį, 

po suolais pasislėpusį marą... 

Sėdi liūdnas Achilas, 

laivo grėslaus atsišliejęs, 

nenori draugų anei vyno, 

nuo meilės beveik išprotėjęs. 

Tris tūkstančius metų 

pasaulį valdo tie patys siužetai: 

karas ir maras, 

meilė ir neapykanta. 

Tris tūkstančius metų 

didvyriai stato ir griauna tvirtoves, 

keršija už išvogtas moteris, 

o poetai jų šventą pyktį 

apgieda nemirtingomis eilėmis. 

 

 

Antroji giesmė: Agamemnono sapnas. Laivų sąrašas 

 

Jau ir laivų mūsų sienos papuvo, ir virvės sutrūko. "Iliada", 2 giesmė 

 

Laivai lyg klusnūs protingi gyvuliai, 

ganosi jūros pakrantėmis 

rupšnodami baltą marių atolą, 

kasdien vis liūdnesni ir liūdnesni, 

iš už jūros vėjas atneša dūmų kvapą - 

ne gimtinės tai dūmai, ne gimtinės. 

Vyrai, suėję tarybon, nuspręs: 

visus suskaičiuos ir surašys, 

kad liktų ateinančioms kartoms, 

o paskui, darniai susirikiavę, 

būrys po būrio, 

falanga po falangos 

patrauks prie tvirtovės sienų. 

Laivai lyg arkliai viską supranta, 

tik nemoka kalbėti, 

laukia, kol įsidrąsinusios liepsnos 

pradės laižyti jų šonus, 

kol žmonės juos paaukos 

ant visagalio karo dievo aukuro. 

 

 

Valentino AJAUSKO piešinys 

Penktoji giesmė: Diomedo žygdarbiai 

 

Patys vėl grįžo kovon tarp pirmųjų į eilę sustoję.  "Iliada", 5 giesmė 

 

Aidi šūviai, pilasi papliūpos, 

springsta kulkosvaidžiai, 

griaudėja baterijos - 

vyksta didelis karas 

prie Trojos sienų, 

Galijos miškuose, 

prie Stalingrado, 

Normandijos pakrantėje, 

Berlyno ir Bagdado gatvėse - 

televizoriaus ekrane 

per saugų atstumą. 

Grumiasi generolai, pusdieviai ir didvyriai, 

riaumoja tankai, kaukia lėktuvai, 

į dangų sminga zenitininkų ietys, 

šviečiančių iečių miškas, 

krintančių lėktuvų lietus... 

Ekranas užtemsta ir vėl sušvinta, 

karo dievai artileristai 

savo darbą atliko: 

priešo pozicijas apipylė sviediniais ir ugmini, 

sunaikino priešakinius jo dalinius, 

kolonos ir kuopos pasirengusios, 

tankų bakai pilni kuro, 

leitenantas Diomedas 

guviai sėdasi prie šarvuotos mašinos vairo 

ir paleidžia garsiai riaumojantį variklį. 

Karas - žemės pragaras, bet toks estetiškas! 

Ypač - pirmosios jo valandos! 

 

 

Dvyliktoji giesmė: Kautynės prie sienos 

 

Tuokart gi virė smarkiausios kautynės prie sienos dailiosios. "Iliada", 12 giesmė 

 

Outside the wall 

Iš "Pink floyd" albumo "The Wall" 

 

Ir sumanė dievai pastatyti sieną, 

ir žmogus ją pastatė, 

ir viskas tapo padalinta 

į anapus ir šiapus. 

Anapus sienos - nepalaidoti mūsų kūnai 

į dulkes sumindytos, sutryptos mūsų viltys, 

geležinės uždangos atskirti 

likę draugai ir mylimieji... 

Anapus sienos - tamsą plėšantys prožektoriai, 

šviesos jūra, 

milžiniškos garsiakalbių gerklės, 

griaudėjanti, griūvanti, griaunanti "Pink floyd" muzika, 

gyvo garso koncertas 1990-ųjų vasarą 

Berlyno sienos šešėlyje. 

O kas šiapus sienos? 

Šiapus - stovykla, palapinių, žmonių, 

kovos vežimų, 

gandų ir užkratų knibždėlynas. 

Šiapus savieji, saugumas, 

riebūs kepsniai ir sklidinos taurės, 

patalą klojančios sugulovės... 

Šiapus - balti Babilono bokštai - 

dangaus gyventojų buveinės, 

rafinuota mandarinų išmintis, 

bibliotekos, prekyvietės, pirtys... 

Šiapus sienos kareivinės, vadavietės ir poligonai, 

nykūs Aušvicų barakai 

ir nesibaigiančios poliarinės gulagų naktys, 

anapus - laisvė gyventi ir numirti 

neprašant imperatoriaus ar vyriausiojo vado malonės! 

Šiapus - Kapitolijus, 

anapus - Hanibalas, 

šiapus - Kijevo ir Konstantinopolio 

soborų didybė, 

anapus - staugiančios totorių ordos, 

nuožmūs turkų janyčarai. 

Šiapus - mes, 

anapus - jie, 

tarp mūsų ir jų - 

pirmapradis pasaulio principas, 

tikroji jo esatis - siena! 

 

 

Keturioliktoji giesmė: Dzeuso apgavimas 

 

Mudu geriau sau dabar pasidžiaukime meile sugulę. "Iliada", 14 giesmė 

 

Visa, kas žmogiška, 

nesvetima ir dievams, 

žmonės labiausiai mėgsta kariauti ir mylėtis, 

dievai irgi pykstasi, rengia perversmus ir sąmokslus, 

bet labiausiai jiems patinka mylėtis - 

gamtos prieglobstyje, 

aukštai virš šimtamečių ąžuolų vainikų, 

Idos kalno viršūnėje, 

užsiklojus sidabriniu debesimi 

gerti tobulas deivės kūno formas, 

atsegti lengvą it rūkas jos drabužį, 

įsigeisti, įsiaistrinti, įsiskverbti, 

smigti į bedugnę, 

kilti ir smigti... 

Ne veltui orgazmas dar vadinamas mažąja mirtimi, 

po jo net dievai užmiega nežemišku miegu 

ir pabunda kautynėms baigiantis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]