IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

GYVENIMAS SU KNYGA

Zelma Vėjelytė-Vaisiūnienė gimė 1941 m. rugpjūčio 6 d. Biržų rajono Bobenų kaime, valstiečių šeimoje. Pašnekovė juokauja: "Gimiau iš baimės. Tuo metu besilaukianti manęs mama gulėjo Biržų ligoninėje. Pro šalį vedė žydus - sušaudyti. Mamytės plaukai buvo garbanoti ir tamsūs. Iš baimės, kad nesušaudytų, iš streso mamai prasidėjo priešankstinis gimdymas." Zelmos šeima buvo didelė - augo penkiese. 

1948 m. mergaitė pradėjo lankyti Suosto septynmetę mokyklą. Z. Vėjelytė į mokyklą atėjo mokėdama rašyti ir skaičiuoti - viso to ją išmokė vyresnioji sesuo. Tai labai pravertė, nes Zelma pirmoje klasėje prieš pat žiemos šventes nelankė mokyklos. Ji susirgo tymais, o vėliau - bronchitu. Reikėjo kelis mėnesius gydytis. Pradinių klasių mokytoja svarstė, ar verta daug pamokų praleidusią mergaitę perkelti į kitą klasę. Laimei, įgūdžiai skaityti ir skaičiuoti lėmė, kad Zelma buvo perkelta į aukštesnę klasę. Zelma nuo pat mažų dienų pamėgo skaityti. Moteris iki šiol prisimena jai padovanotą knygelę "Pelenė". Pokario metais tai buvo tikrai neįkainojama dovana. 1955 m. Z. Vėjelytė baigė Suosto septynmetę mokyklą. 

Besimokančiai mergaitei reikėjo padaryti septynerių metų pertrauką. "1952 metais mūsų rajone paskelbiama kova su grybeliu. Iš visos klasės mus atrinko dvi, nors daugelis turėjo pleiskanų. Pokario metais galvą plaudavome ūkiniu muilu. Kito nebuvo. Tuo metu turėjau dvi ilgas kasas. Dabar suprantu - manęs ir draugės parinkimas "gydyti" nebuvo atsitiktinis. Priežastis - mūsų išbuožinti tėvai. Tuo metu nuo grybelio gydė rentgeno spinduliais. Po rentgeno terapijos nuslinko plaukai. Aš, gavusi spindulių, negalėjau mokytis. Po kelių pamokų man darydavosi bloga, skaudėdavo galvą, pradėdavau vemti. Kai baigiau mokyklą, medikų komisija patarė padaryti kelių metų pertrauką. Žinoma, jie nurodė ne tikrą negalavimo priežastį, o išgalvotą", - pasakojo Z. Vaisiūnienė. Per tą laiką, kol nesimokė, Zelma dirbo kolūkyje. Iš pradžių - laukininkystėje, vėliau - laiškaneše. 

1962 m. mergina įstojo į Vilniaus prekybos technikumą, į knygų prekių žinovų kursą. Mokytis baigė 1965 metais. Besimokydama Zelma pastebėjo, kad silpsta regėjimas. Lentoje pradėjo lietis parašyti skaičiai. Ji tik vėliau suprato - regėjimą pažeidė rentgeno spinduliai. Besimokant technikume reikėjo daug skaityti. Per savaitę turėdavo perskaityti ir sukonspektuoti keturias knygas. Daugelį knygų silpnaregė jau buvo perskaičiusi anksčiau. Tik reikėjo atsivertus knygą prisiminti detales. 

Įgijusi specialybę, silpnaregė paskiriama dirbti į Vilniaus centrinį knygyną. Iki 1968 m. dirbo šio knygyno medicinos ir žemės ūkio skyriuje. 

1968 m. Zelma perėjo dirbti į Žemės ūkio ministeriją ekspeditore. Reikėjo išsiųsti ir išnešioti laiškus. Vėliau perkėlė dirbti į sekretoriatą. Ten moteris dirbo su skundais ir pareiškimais. 1970 m. Zelma perkeliama dirbti sekretore į žemės ūkio ministro pavaduotojo priimamąjį. 1975 m. ji perėjo dirbti į Žemės ūkio ministerijos projektavimo technologijos biurą. Ten dirbo šešerius metus. Iš pradžių - kanceliarijos vedėja, vėliau materialinio-techninio skyriaus vedėja. 

1981 m. vasario mėnesį, dar labiau pablogėjus regėjimui, Z. Vaisiūnienei paskiriama neįgalumo grupė. Tų pačių metų birželio mėnesį Zelma įsidarbino Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate elektros instaliacijos ceche. 

1986 m. silpnaregė išrenkama LAD Vilniaus miesto tarybos pirmininke. Panaikinus miesto tarybą, Zelma dirbo reabilitatore. 

1989 m. Zelma išrenkama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Vilniaus rajono tarybos pirmininke. Sujungus LASS Vilniaus rajono ir miesto tarybas, moteris dirbo pirmininke iki 2004 metų. 

2016 m. Zelma Vaisiūnienė Seime apdovanota kaip Lietuvos aklųjų bibliotekos aktyviausia skaitytoja. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugsėjo 1 d. 1971 m. Kaune įsteigtas Lietuvos aklųjų draugijos profesinis pučiamųjų instrumentų orkestras. Panaikintas 1993 metų vasario 1 dieną. 

Rugsėjo 6 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1941) Juozas Dzidolikas, LASS veikėjas, buvęs LASS pirmininkas (1987-1992), muzikantas, Šiaulių miesto garbės pilietis, Beatričės Grincevičiūtės fondo steigėjas ir ilgametis tarybos pirmininkas (mirė 2011). 

Rugsėjo 8 d. 1961 m. įsteigtos LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių tarprajoninės valdybos. LAD tarprajoninės organizacijos buvo sudarytos jau tų pačių metų gegužės 10 d. Dabar - tai regionų aklųjų centrai (Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolės, Klaipėdos ir Telšių, Panevėžio ir Utenos, Šiaulių ir Tauragės). 

Rugsėjo 15 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1956) Sergejus Sokolovas, pedagogas, treneris, Panevėžio aklųjų sporto klubo "Šviesa" pirmininkas. 

Sukanka 70 metų, kai gimė (1946) Aldona Zubienė (Kinderytė), tiflopedagogė. 

Rugsėjo 20 d. 1961 m. Kaune įvyko LAD pirmoji spartakiada. 

Rugsėjo 23 d. sukanka 115 metų, kai gimė (1901) Kostas Michaleckis, Lietuvos aklųjų draugijos veikėjas, pirmasis Vilniaus kombinato direktorius (mirė 1951). 

Rugsėjo 27 d. sukanka 25 metai, kai (1991) Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA).