ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aušra JONKUTĖ

AKIŲ REIKŠMĖ BENDRAUJANT


Literatūroje teigiama, kad akių kalba gali būti svarbesnė bendravimo su kitais asmenimis priemonė negu kalba, veido išraiška, gestai, kūno poza, balso intonacija ar eisena. Poetų, dramaturgų, dainų tekstų autorių jau seniai pastebėtas ir aprašytas akių kalbos grožis ir reikšmė. Nemažai mokslininkų yra ištyrę ir padarę įdomių išvadų apie žmogaus akių kalbą ir jos reikšmę bendraujant. 

Ištirta, kad pokalbiuose 30 proc. laiko žmonės skiria bendravimui akimis. Net 70 proc. informacijos, kuria apsikeičiame, perduodama žvilgsniu. Pasitaiko, kad pokalbyje visą laiką įsmeigiamas žvilgsnis į pašnekovą arba, priešingai, mažai dėmesio skiriama bendravimui akimis. Pastebėta, kad daugiau žiūrima į kalbantijį, o, pačiam kalbant, akys nukreipiamos į klausantįjį tik retkarčiais. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad moterys dažniau "kalba akimis" negu vyrai. Pastebėta, kad ekstravertai pokalbiuose daugiau vartoja akių kalbą negu intravertai. Yra ištirta, kad sergantieji depresija arba tam tikromis psichikos ligomis "slepia" savo akis. Ypač tai būdinga vaikams, turintiems bendravimo sunkumų ar sutrikimų, - jie vengia žvilgsnio, nepakenčia, kai kiti į juos žiūri, pridengia savo akis ranka arba bando žiūrėti pro pirštus. Kartais nežvelgimas į bendravimo partnerį kyla iš vidinės kančios, baimės, nepasitikėjimo pašnekovu. 

Iš akių kalbos labai greitai ir tiksliai galima atspėti, ką žmogus galvoja, kaip jaučiasi, kaip vertina save ir kitus. Atidus žiūrėjimas į kitą asmenį dažniausiai reiškia simpatiją, ir, priešingai, vengimas pažvelgti į kitą asmenį - nepasitikėjimą, panieką kitam žmogui. Paprastai silpno charakterio, savimi nepasitikintys, nusikaltę asmenys niekada nežiūri tiesiai, atvirai. Jų akys nuolat nuleistos žemyn. Priešingai, atviri ir nuoširdūs žmonės apdovanoja ir kitus savo atviru, giliu ir draugišku žvilgsniu. Jeigu kalbėdamas žmogus nevalingai stengiasi nukreipti akis nuo pašnekovo, žvelgia tolyn jam per petį ar panašiai, labai tikėtina, kad jis meluoja. Žemyn nudelbtas žvilgsnis - akivaizdus susidrovėjimo, gėdos įrodymas. Neramus žvalgymasis aplink išduoda pernelyg didelį žmogaus nervingumą. Plačiai atmerktos akys ir tolyn bėgantis žvilgsnis liudija, kad žmogus yra malonus ir geranoriškas, kupinas palankumo pasauliui ir aplinkiniams. Jis atviras gyvenimui, geba ryžtingai priimti svarbius sprendimus. Lengvai primerktos akys - susikaupimo, koncentracijos, užsisklendimo požymis. Taip žiūri žmonės, jaučiantys poreikį atsiriboti nuo to, kas aplinkui vyksta. Be to, primerktos akys rodo, kad prieš jus esantis žmogus be galo užsispyręs ir, ko gero, nepaprastai smulkmeniškas. Suraukti antakiai ir beveik užmerktos akys - skiriamasis bruožas žmonių, kurie jaučiasi itin pažeidžiami, yra visada nesaugūs, šitaip jie lyg ir mėgina gintis nuo pavojų. Antra vertus, taip žvelgia ir nedraugiški, kitų žmonių atžvilgiu nepalankiai nusiteikę žmonės. Tiesus žvilgsnis yra atvirų, nuoširdžių, patiklių, tyros širdies žmonių požymis. Į šalis klydinėjantis žvilgsnis rodo, kad žmogus nepakankamai pasitiki pašnekovu, jo nuomonė apie pašnekovą nėra pati geriausia ir jis nenori, kad tas žmogus pernelyg priartėtų. Dažnas akių kontaktas liudija didžiulę simpatiją pašnekovui ir pasirengimą priimti jį be jokių išlygų. Žiūrėti į akis vengiama tada, kai žmogus susirūpinęs, nes nežino, kaip susiklosčiusiomis aplinkybėmis jam derėtų elgtis. Nuleisti akių vokai išduoda žmogaus drovumą, pasitikėjimo savimi stoką, norą nuslėpti, ką jis iš tikrųjų mano ir jaučia. 

Nerašytos taisyklės diktuoja, kad reikia vengti žiūrėti įsmeigus akis į nepažįstamą asmenį. Nekreipimas dėmesio į nepažįstamus asmenis ypač reikalingas viešose vietose. Šios taisyklės nepaisymas, įsmeigtas ilgas žvilgsnis į nepažįstamus asmenis kartais gali sukelti nemalonių reakcijų. Asmenys, pastebėję, kad yra nuolat kitų žvilgsnių sekami, jaučiasi neramūs. 

Taigi akys labai iškalbingos, jos padeda suprasti, ar kitam nuobodu ir reikia keisti pokalbio temą, o gal, priešingai, - įdomu, padeda suvokti, ar kitas pavargo, ar intensyviai mąsto, o gal jaučia pasibaisėjimą tam tikrais dalykais. Daugelis yra patyręs nepatogumo jausmą bendraudamas su žmonėmis, kurie su mumis nekontaktuoja akimis. Prisiminkime, kiek kartų girdėjome sakant ar patys sakėme, kad geriau aptarsime šį reikalą "akis į akį", o ne telefonu. Natūralu, kad, norėdami įvertinti, kaip žmonės reaguoja į mūsų žodžius, dažniausiai pasikliaujame jų akių išraiška, o, bendraudami su regėjimo negalią turinčiu asmeniu, iš pradžių sutrinkama ar jaučiama įtampa, nes nesulaukiama tikėtinos reakcijos. Žinant, kokia svarbi akių socialinė sąveika, galima suprasti, kodėl iš pradžių bendravimas su regėjimo negalią turinčiu asmeniu sukelia stiprių jausmų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]