TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

DOKUMENTO JUBILIEJUS


(Tęsinys. Pradžia "M. Ž." Nr.5) 

 

LASS organai 

Geresniam juridinio asmens pažinimui dar būtina pasiaiškinti, kokių gi organų reikia, kai juridinis asmuo atlieka vienus ar kitus veiksmus, vykdo savo veiklą, priima svarbiausius sprendimus, įgyja savo teises ir pareigas. Juridinio asmens organai pagal kompetenciją skirstomi į priimančius svarbiausius sprendimus organus, kartais vadinamus aukščiausiais organais; valdymo organus, dar vadinamus vykdomaisiais; priežiūros organus, dar vadinamus reviziniais. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) organus dar tikslinga suskirstyti į pačios LASS, kaip paties juridinio asmens, organus ir jos teritorinių struktūrinių padalinių - skyrių, pirminių organizacijų, zonų organizacijų - organus. 

Pirmieji Lietuvos aklųjų sąjungos (LAS) įstatai nustatė, kad "vyriausias sąjungos organas yra visuotinas suvažiavimas, kuris renka trims metams valdybą, tikrina ir tvirtina jos sąskaitybą bei nustato ir tvirtina sąjungos veikimą". Suvažiavimą kas treji metai, o prireikus ar pareikalavus revizijos komisijai ir dažniau, pavesta sušaukti sąjungos valdybai skelbimais spaudoje arba pakvietimais. Į suvažiavimą buvo numatyta šaukti visus LAS narius, o ne tik į jį išrinktus delegatus. 

LAS valdymo organu numatyta LAS valdyba, kuri renkama iš 5 narių ir 3 kandidatų. Įstatuose nurodoma, kad rinkimai vyksta pusiau slaptu balsavimu, tačiau niekur nėra išaiškinta, ką toks pusiau slaptumas reiškia. Įstatuose nustatyta, kad valdybos pirmininkas suvažiavimo renkamas atskirai, o kitų valdybos narių pareigos tokios: vicepirmininkas, sekretorius, iždininkas ir valdybos narys. 

LAS suvažiavimo išrinktai revizijos komisijai buvo patikėta tikrinti valdybos darbus ir apie tai pranešti suvažiavimui. Ši komisija buvo sudaroma iš 3 narių ir 2 kandidatų. 

Pirmieji įstatai numatė dar vieną LAS organą, kurio daugiau nėra jokiose kitose įstatų redakcijose, - trečiųjų teismą. Jam pavesta spręsti tarp sąjungos narių kilusius konfliktus ir jo sprendimas turėjo būti galutinis. Tačiau įstatuose nenurodoma, kaip trečiųjų teismas yra sudaromas, kaip renkamas ar kaip skiriamas. 

1930 ir 1936 m. įstatų redakcijos numatė gana panašią organų sistemą, tik LAS visuotinį suvažiavimą pakeitė Lietuvos akliesiems globoti draugijos (LAGD) visuotinis narių susirinkimas, kuris buvo šaukiamas kasmet ir vieneriems metams rinko valdybą, pirmininką ir revizijos komisiją. Lyginant su 1926 m. įstatais, nuo trijų iki dviejų buvo sumažintas valdybos kandidatų skaičius. Rinkimų tvarka detaliau neaptarta, tik, kaip ir 1926 m. įstatuose, nurodoma, kad pirmininkas renkamas atskirai. 1936 m. redakcijoje dar papildomai nurodoma, kad pareikalavus ne mažiau kaip 1/3 LAGD narių, valdybos rinkimai slapti. 1936 m. įstatai patikslino valdybos įgaliojimus turto valdymo, apskaitos ir raštvedybos klausimais, juose jau nustatyta, kad valdyba veda draugijos pajamų bei išlaidų turto knygas, narių knygą ir visuotinių draugijos narių susirinkimų bei valdybos posėdžių protokolų knygas. Taip pat šioje įstatų redakcijoje nustatyta, kad LAGD valdyba gali įgyti nekilnojamąjį turtą tik vidaus reikalų ministerio sutikimu. 1926, 1930 ir 1936 m. įstatų redakcijos neaptarė, kokie organai turėtų veikti organizacijos teritoriniuose padaliniuose, šiose įstatų redakcijose vadintuose skyriais. 

Visos sovietmečiu ir nuo 1990 m. Lietuvoje galiojusios įstatų redakcijos vyriausiu LASS (LAD) organizacijos organu įvardina organizacijos suvažiavimą. 1947 ir 1955 m. įstatuose jis vadinamas visuotiniu delegatų suvažiavimu, o vėlesnėse įstatų redakcijose - tiesiog suvažiavimu, tačiau dėl labai padidėjusio narių skaičiaus, skirtingai nuo I respublikos laikais galiojusių įstatų redakcijų, sovietiniais ir II respublikos laikais suvažiavimuose dalyvauti gali ne visi organizacijos nariai, o tik teritoriniuose padaliniuose išrinkti delegatai. 

Eilinius suvažiavimus numatyta šaukti tokiu dažnumu: 

1947 ir 1955 m. įstatuose - kas 3 metus. 

1962, 1966, 1996, 1998, 2002 m. įstatuose - kas 4 metus. 

1974, 1979, 1984 ir 1989 m. įstatuose - kas 5 metus. 

1992 m. įstatuose - kas 2 metus. 

2006 m. įstatuose - kasmet. 

Tačiau 1992 ir 2006 m. įstatai nustato, kad ne visi suvažiavimai yra rinkiminiai. Pagal minėtas įstatų redakcijas eiliniai rinkiminiai suvažiavimai šaukiami kas 4 metus, o tarp jų šaukiami eiliniai nerinkiminiai suvažiavimai. Panašiai numatė ir 1989 m. įstatai, tik jie tokius nerinkiminius suvažiavimus vadino LASS konferencijomis ir jų šaukimas buvo tik galimas, bet ne privalomas. 

Per visą sovietmetį iki 1989 m. LAD pagrindiniu valdymo organu buvo LAD suvažiavimo renkama Centro valdyba, kurios narių skaičių nustatydavo suvažiavimas. LAD centro valdyba gerokai skyrėsi nuo dabartinės LASS centro tarybos. Tų laikų Centro valdybą sudarė du tam tikri struktūriniai elementai - plenumas ir prezidiumas. Plenumas posėdžiaudavo ne rečiau kaip du kartus per metus ir spręsdavo daugiau strateginius, bendresnius klausimus, nustatydavo Centro valdybos prezidiumo narių skaičių ir prezidiumą išrinkdavo, dar rinkdavo Centro valdybos pirmininką, o nuo 1955 m. - ir sekretorių bei pirmininko pavaduotoją, vėliau, atsiradus kelioms pavaduotojų pareigybėms, 1974 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose vienas iš pavaduotojų išskiriamas kaip pirmasis. Centro valdybos, vėliau Centro tarybos, sekretoriaus pareigybė buvo panaikinta tik priėmus 2002 m. įstatus. LAD centro valdybos prezidiumas daugiau sprendė įvairius einamuosius klausimus. 1955 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose nurodoma, kad prezidiumas turi posėdžiauti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 1974, 1979 ir 1984 m. įstatai nustatė dar sudėtingesnę Centro valdybos struktūrą, nes leido Centro valdybos prezidiumui skubiems klausimams spręsti iš savo narių išrinkti Centro valdybos prezidiumo biurą ir specialiu nutarimu suteikti jam įgaliojimus svarstyti konkrečiai apibrėžtus klausimus, priimti biuro nutarimus. 

1989 m. įstatai LAD centro valdybą pervardino LASS taryba, kurią irgi sudarė plenumas ir prezidiumas, tik neliko galimybės sudaryti prezidiumo biurą. Be to, šie įstatai LASS suvažiavimui pavedė rinkti LASS pirmininką ir jo pirmąjį pavaduotoją, iki tol juos rinkdavo Centro valdybos plenumas, ir įvedė kadencijų apribojimą - LASS tarybos pirmininku tą patį asmenį leido rinkti ne daugiau kaip dvi kadencijas, o zonos tarybos pirmininku - ne daugiau kaip 4 kadencijas iš eilės. 1992 ir 1996 m. įstatai nustatė, kad LASS pirmininkas ir pirmasis pavaduotojas renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, o zonų organizacijų pirmininkų kadencijų apribojimus panaikino. 1998 m. įstatai kadencijų apribojimus panaikino ir LASS pirmininkui bei jo pirmajam pavaduotojui. 

1992 m. įstatai LASS valdymo organu irgi numatė LASS tarybą, tik neliko nuostatos, kad ją sudaro plenumas ir prezidiumas. 1996 m. ir vėlesnėse įstatų redakcijose ji pervardinta Centro taryba. Jos posėdžiai nuo 1992 m. iki dabar šaukiami ne rečiau kaip 6 kartus per metus LASS pirmininko ar pirmojo pavaduotojo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdaliui LASS centro tarybos narių reikalaujant. 

Kai kurios įstatų redakcijos numato ir tokią dabar jau išnykusią pareigybę kaip kandidatai į Centro valdybos narius. 1962 m. įstatuose jiems skirtas net visas V skyrius. Numatyta, kad kandidatus į Centro valdybos narius renka suvažiavimas taip pat kaip ir tikruosius narius, o kuriam nors Centro valdybos nariui nustojus eiti pareigas, plenumas atviru balsavimu iš kandidatų į jo vietą renka naują narį. 1947 m. įstatų redakcija irgi numato kandidatus tik ne į Centro valdybos, o į jos prezidiumo narius, kuriuos rinkti pavesta Centro valdybos plenumui. 

Visose įstatų redakcijose organizacijos revizijos komisijos rinkimas ir jos narių skaičiaus nustatymas patikėtas suvažiavimui ir ji suvažiavimui atskaitinga. Revizijos komisijos pačios iš savo narių turėjo išsirinkti pirmininką ir sekretorių, o nuo 1974 m. įstatų redakcijos - ir pirmininko pavaduotoją. 

Nuo 1947 iki 1974 m. įstatų redakcijų savo atskiras revizijos komisijas turėjo ir visi organizacijos teritoriniai padaliniai - pirminės, miestų, rajonų organizacijos. Tik mažiau skaitlingos pirminės organizacijos, pagal daugumą įstatų redakcijų tos, kuriose mažiau kaip 15 narių, turėjo ne revizijos komisijas, o kontrolierių. Nuo 1979 m. įstatų redakcijos neliko pirminių organizacijų revizijos komisijų - kontrolierių, o 1989 m. įstatų redakcija panaikino ir miestų, rajonų organizacijų revizijos komisijas. Tarprajoninių, vėliau zonų ir apskričių organizacijų, revizijos komisijų neliko tik 2006 m. įstatų redakcijoje. Kadangi savas revizijos komisijas turėjo dauguma struktūrinių padalinių, 1955 - 1984 m. galiojusios įstatų redakcijos pačios LAD revizijos komisiją vadino centro revizijos komisija. 

Sovietmečiu ir II respublikos laikais organizacijos struktūrinių teritorinių padalinių organų sistema buvo labai panaši į pačios organizacijos organų sistemą. Jei pati organizacija turėjo suvažiavimą ir Centro valdybą, tai jos pirminės organizacijos atitinkamai visuotinį narių susirinkimą ir biurą, kurį nuo 1989 m. įstatų redakcijos pakeitė taryba, tarprajoninės (vėliau zonų, apskričių) organizacijos - konferenciją ir tarprajoninę valdybą, nuo 1989 m. įstatų redakcijos - tarybą. Iki 1989 m. tarprajoninės valdybos irgi turėjo plenumą ir prezidiumą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]