IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

GENEROLAS, NEUŽMIRŠĘS NEREGIŲ

Yra žmonių, kuriems priskirtinas žodis "pionierius". Tai asmenybės, kurioms priklauso pirmumo, tam tikro atradimo teisė. Lietuvos neregiams toks žmogus - Vladas Nagevičius (Nagius). Generolas po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo rūpinosi kare sveikatą praradusiais kariais, tarp jų ir neregiais. Jo dėka įkuriamas Karo invalidams šelpti komitetas. Norint Lietuvos visuomenę supažindinti su neregių galimybėmis, iš Rygos aklųjų instituto buvo pakviesti keli neregiai. Tai buvo vienas iš impulsų, davusių pradžią organizuotam aklųjų sąjūdžiui Lietuvoje. Be V. Nagevičiaus šis sąjūdis sunkiai įsivaizduojamas. Šiemet sukanka 135 metai, kai gimė šis iškilus žmogus. 

Vladas Nagevičius (Nagius) gimė 1881 m. (kituose šaltiniuose gimimo metai - 1880) birželio 17 d. Kretingoje. Ten mokėsi pradinėje mokykloje. 1893-1896 m. lankė Palangos progimnaziją, kurioje kartu su kitais moksleiviais pasipriešino rusinimui - atsisakė melstis rusiškai. Už tai jis buvo pašalintas iš progimnazijos. Vaikinas mokslus tęsė Rygos Aleksandro gimnazijoje, priklausė slaptam moksleivių būreliui. 1902 m. gimnaziją baigė aukso medaliu. 

Jaunuolis iš Lietuvos mokslus tęsė Petrapilio - dabar Sankt Peterburgas - karo medicinos akademijoje. Studijuodamas mediciną, jis mokėsi ir Archeologijos institute, kurį baigė 1904 m. Studijų metais dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos būrelių veikloje, 1908 m. - Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Šio Seimo nutarimus V. Nagevičius platino Palangoje, Kretingoje, todėl buvo suimtas. Už politinę veiklą kalintas Telšiuose, Šiauliuose, Kaune. Nuo 1905 m. jaunuolis bendradarbiavo laikraščiuose "Vilniaus žinios", "Lietuvos žinios", "Viltis". 1908 m. jis su bendraminčiais įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją "Fraternitas Lituanica", kurios tikslas buvo puoselėti lietuvybę ir tautinę kultūrą. 1907 m. karo medikas dalyvavo pirmajame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime, 1918-1919 m. buvo šios draugijos valdybos narys. 

Baigęs Karo medicinos akademiją, 1910 m. Vladas paskiriamas į Rusijos Baltijos jūros karo laivyną. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Nagevičius dalyvavo mūšiuose su priešų laivais ir pakrantės artilerija, vėliau rūpinosi sanatorijos reikalais Suomijos įlankos pakrantėje. Vykdydamas karo laivyno gydytojo pareigas, V. Nagevičius stengėsi suburti Helsinkyje gyvenusius lietuvius tremtinius. 1917 m. Petrapilyje vyko lietuvių karių suvažiavimas ir Lietuvių Seimas, kuriuose buvo svarstytas Lietuvos ateities klausimas. V. Nagevičius pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą ir pasmerkė kitaip galvojusius. Nuo 1917 m. rudens lietuvis gydytojas perkeliamas į Juodosios jūros karo laivyną, rūpinosi Krymo pakrantės sanatorijų būkle. Gyvendamas Kryme, Sevastopolyje, V. Nagevičius subūrė karo tremtinius. 

1918 m. V. Nagevičius grįžo į Lietuvą, prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karo gydytojas. Įsteigus Apsaugos komisiją, Nagevičius buvo paskirtas jos prezidiumo sekretoriumi bei Karo sanitarijos tarnybos viršininku, o 1919-1940 m. vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Jam vadovaujant, kariuomenės sveikatos ir gydymo svarba buvo iškelta greta kitų aktualių valstybinių klausimų. Nagevičiaus iniciatyva 1919 m. Kaune atidaryta Karo ligoninė. Prie jos įsteigta gydytojų padėjėjų - medicinos puskarininkių - mokykla, o 1920 m. pradėjo veikti aukštieji karo sanitarijos kursai sanitarijos karininkams rengti. 

1924 m. Karo invalidams šelpti komitetas irgi buvo sudarytas Nagevičiaus dėka - jis ilgus metus jam pirmininkavo (iki 1940 m.). Tuo pačiu buvo pradėta rūpintis ir neregiais. 

Tarnybą caro kariuomenėje lietuvis baigė turėdamas papulkininko laipsnį. 1919 m. V. Nagevičiui pripažintas sanitarijos pulkininko laipsnis, 1920 m. - suteiktas generolo leitenanto laipsnis. V. Nagevičius atstovavo Lietuvai karo medicinos kongresuose Madride (1933) ir Briuselyje (1935). 

V. Nagevičiaus pastangomis 1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriam vadovavo 1921-1940 ir 1941-1944 m. Jis rūpinosi ekspozicijų kūrimu, lietuvių tautos didvyrių įamžinimu, įkūrė memorialinį sodelį, pastatė memorialinę Knygnešių sienelę (1940). Turėdamas archeologinį išsilavinimą, generolas tyrinėjo Lietuvos priešistorinius laikus, atliko išsamius Apuolės ir Įpilties piliakalnių tyrimus, iki Pirmojo pasaulinio karo tyrinėjo Kartenos, Kiauleikių, Kretingos ir kitus kapinynus. 

1921-1925 m. generolas buvo valstybinės archeologijos komisijos narys, rūpinosi archeologijos paminklų apsauga, ruošė pranešimus, paskaitas, dalyvavo ir skaitė pranešimus II-ajame Baltijos šalių archeologų kongrese Rygoje, Londone - I-ajame ir Osle - II-ajame tarptautiniuose archeologų kongresuose. Nuo 1933 m. - Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas. 

1922 m. V. Nagevičius įsteigė ir vadovavo Karininkų ramovei Kaune. 1923 m. išrinktas Vyriausiojo Lietuvos komiteto tautiniam laivynui steigti nariu, vadovavo Lietuvos sporto lygai, organizavo Lietuvos olimpinį sąjūdį. Drauge su kitais įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą ir jūrininkų mokyklą (1923), o nuo 1925 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys. V. Nagevičius įkūrė Moterų komitetą, vėliau virtusį Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, buvo Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius ir komisijos narys, Savanorių medalio komisijos narys. Už nuopelnus Lietuvos jūrininkų sąjungai išrinktas jos garbės pirmininku. 

1936 m. generolo leitenanto laipsnis V. Nagevičiui pakeistas į brigados generolo. 

1938 m. V. Nagevičius pavardę susilietuvino ir pasivadino Nagiumi. Nuo tada istoriografijoje dažnai pateikiama jo dviguba pavardė - Nagius-Nagevičius. 

Antrojo pasaulinio karo metu V. Nagevičius išrinktas Lietuvių aktyvistų fronto Kauno štabo patarėju, dalyvavo Birželio sukilime, buvo vienas vietinės rinktinės kūrėjų. 

V. Nagevičius įkūrė Lietuvos ir Suomijos draugiją, buvo Lietuvių-latvių draugijos valdybos narys. 

1944 m. generolas pasitraukė į Austriją, 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 

Visuomeniniai, moksliniai ir valstybiniai nuopelnai V. Nagevičiui lėmė garbingą įvertinimą. Lietuvoje jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo, 1-ojo laipsnio ordinais, antrosios rūšies Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ir Gedimino 2-ojo laipsnio ordinais, Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu, Artimui pagalbon kryžiumi, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Šaulių Žvaigždės medaliais. Generolą už nuopelnus ne kartą įvertino ir kitos valstybės: Latvija, Estija, Suomija, Švedija, buvusi Čekoslovakija, Rumunija, Belgija. 

V. Nagevičius mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. Willoughby, palaidotas Kalvarijos kapinėse Klivlende (JAV), 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingoje. 

1962 m. išleista "Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga". 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 1 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1921) Anelė Bankauskienė, LASS veikėja. 

Liepos 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1921) Ivanas Dunecas, ilgametis LASS Šalčininkų rajono tarybos pirmininkas (mirė 2008). 

Liepos 19 d. 1966 metų respublikinės dainų šventės chorų konkurse visuomeninių organizacijų saviveiklos kolektyvų grupėje I vietą laimėjo Lietuvos aklųjų draugijos skyriaus choras. 

Liepos 24 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1906) Alfonsas Valašinas, pedagogas, poliglotas, ilgametis Kauno aklųjų mokyklos mokytojas, tiflologinių darbų autorius (mirė 1997). 

Liepos 24-25 d. sukanka 90 metų, kai 1926 m. buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. Tomis dienomis Kaune, Liaudies namų salėje, įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas.