GYVENIMO AKTUALIJOS

Vilma VENCKUTONYTĖ-VAIČIŪNIENĖ

NEĮGALIEJI IR BESIKEIČIANTI DARBO RINKA


Kur ieškosime darbuotojų dabar ir ateityje? Kaip užtikrinsime darbuotojų efektyvumą ir našumą, tai yra kaip su "mažiau padaryti daugiau"? Kaip esame pasiruošę skaitmenizacijai bei robotizacijai? Tokias tris šiuo metu darbo rinkoje aktualiausias temas išskyrė profesionalai, birželio 9 dieną susirinkę į "Verslo žinių" jau tryliktą kartą organizuojamą kasmetinę personalo vadovų konferenciją, kurioje buvo paminėti ir įdomūs ekonominiai aspektai, susiję su neįgaliųjų įdarbinimu. 

Kompanijos "CSC Baltic" generalinis direktorius Antanas Uršulis papasakojo, kad jų įmonė yra įdarbinusi keletą informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) specialistų su judėjimo ir regėjimo negalia, kurie išsiskiria aktyvumu. 

"Jaunimas su negalia - jie visada yra laukiami. Svarbu, kad savo galimybėmis jie galėtų patenkinti konkrečiai darbo pozicijai taikomus reikalavimus. Išlošti dėl to, kad įdarbiname neįgaliuosius, mes nesitikime - mokestinių lengvatų nesivaikome. Esame įdarbinę kelis darbuotojus su judėjimo ir regėjimo negalia - jie labai gerai dirba. Paprastai jie yra vieni iš savanorių, kurie aktyviai dalyvauja visose mūsų socialinėse iniciatyvose - mokyklų, universitetų, talentų programose, Nacionalinėje karjeros savaitėje. Taip žmonės išreiškia save", - "Verslo žinių" personalo vadovų konferencijoje kalbėjo "CSC Baltic" vadovas. Jis patenkino ir dalyvių smalsumą atskleisdamas, kad mažiausias ITT specialistų atlyginimas jų įmonėje yra 1200 eurų "į rankas". 

"Haygroup" generalinis direktorius Baltijos šalims Eligijus Kajieta po "Verslo žinių" konferencijos "Mūsų žodžiui" pasakojo, kad visame pasaulyje verslas eina "įtraukiančiu, visa apimančiu" (angl. inclusive) keliu, kur mes turime išmokti toleruoti ir priimti žmonių įvairovę. 

"Tai prasideda nuo vyrų ir moterų santykio valdybose, nuo skirtingų kultūrų žmonių komandose. Šiuolaikinis verslas yra toks, kad kosmopolitiškumas, žmonių judėjimas neišvengiamai priverčia mus bendrauti su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Nėra tipinių ar netipinių pareigybių vyrams ir moterims. Kitas pavyzdys: kokiu nors klausimu gali tekti skambinti kolegai, kuris yra užsienyje, ir tu nežinai, kokių jis yra religinių ar kultūrinių įsitikinimų. Čia ateiname ir iki įtraukimo žmonių su negalia. Barjerų yra daug ir jų bus. Tačiau pažiūrėkime į tai iš komercinės perspektyvos darbo pasiūlos ir paklausos kontekste. Jeigu mes ieškome žmonių, kurie moka anglų kalbą ir dirbti kompiuteriu, tai samdos ratas susitraukia iki tam tikro skaičiaus žmonių, kurių visi geidžia. O jeigu įmonės neapriboja savo samdos rato amžiaus ar įgalumo kriterijais - jie smarkiai praplečia skaičių kandidatų, kuriuos gali įdarbinti", - ekonominį įdarbinimo aspektą apibūdino E. Kajieta. 

DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pagrindė, kodėl tai, kas anksčiau buvo Lietuvos privalumu, pavyzdžiui, kvalifikuota, išsilavinusi ir nebrangi darbo jėga, dabar niekuo neišsiskiria pasaulyje ir tampa mūsų šalies inkaru. 

Pasak ekonomistės, taip yra dėl keturių veiksnių. Pirma, nuo 2007 metų migracija pasaulyje padidėjo 2,5 karto. Nekalbama apie pabėgėlius, bet apie darbo jėgos migraciją. Be to, darbo jėga "sidabrėja", t.y. sensta. Antra, nuo 2013 metų lankstaus darbo sutartys išsivysčiusiose šalyse išaugo 46 proc. Vadinasi, darbuotojai patys diktuoja sąlygas - kada, iš kur ir kiek jie nori dirbti, o darbdavys tik priima rezultatus. 

"Trečia, pasaulyje žmonių išsilavinimas pakilo per 10 punktų. Tai, kad mes buvome išsilavinusi darbo jėga Lietuvoje, nėra toks didelis išskirtinumas. Krizė pakeitė daugumos jaunimo mąstymą. Italija, Ispanija ir kitos šalys, kurios neturėjo problemų iki krizės, dabar vis daugiau dėmesio skiria švietimui", - kalbėjo J. Rojaka. 

Ekonomistė taip pat parodė duomenis, kad Latvijos ir Estijos darbdaviai vis labiau (ir daug labiau negu Lietuvoje) įtraukia į darbo rinką neįgaliuosius, sukurdami sau daugiau konkurencinių pranašumų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]