GYVENIMO AKTUALIJOS

 

PO JUNGTINIŲ TAUTŲ ĮVERTINIMO


Balandžio 6-7 dieną Ženevoje (Šveicarija) Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuvoje įgyvendinama JT neįgaliųjų teisių konvencija ir kaip mūsų šalis užtikrina žmonių su negalia teises. Vertinant dalyvavo tiek valstybinė Lietuvos delegacija, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, tiek ir Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF), vienijančio didžiausias šalies neįgaliųjų organizacijas, atstovai. Skaitytojams siūlome LNF atstovų mintis po JT neįgaliųjų teisių komitete vykusio Lietuvos vertinimo įgyvendinant šią konvenciją. 

 

* * * 

JT neįgaliųjų teisių konvencija - vienas naujausių tarptautinių susitarimų, kurį Lietuva ratifikavo 2010 metais. 2016 m. Lietuva pirmą kartą pristatė savo ataskaitą JT neįgaliųjų teisių komitetui, kuris vykdo konvencijos stebėseną ir vertina šalių pažangą įgyvendinant konvencijos nuostatas. Komiteto darbas ir pats stebėsenos procesas sudėtingas ir kyla daug klausimų, kokia viso šio svarstymo reikšmė, kokia priimamų komiteto išvadų ir rekomendacijų galia ir įtaka valstybių politikai. Todėl norime išsamiau paaiškinti, ką Ženevoje veikėme mes, tai yra Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai, drauge su savo nariais ir kaip sekėsi valstybei dalyvauti šiame stebėsenos procese. 

Vadovaujantis nustatyta tarptautinių stebėsenos mechanizmų - komitetų - darbo tvarka, prieš svarstant oficialias valstybių ataskaitas, visuomet pirmiausia yra išklausoma pilietinės visuomenės, tai yra neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų pozicija. Tokiame organizuotame susitikime su komiteto nariais, asociacijos "Lietuvos neįgaliųjų forumas" atstovai pasakė savo nuomonę bei kritinių pastabų dėl Lietuvoje iki šiol egzistuojančių diskriminacinių teisinių nuostatų, vis dar vyraujančio medicininio negalios supratimo ir modelio bei su tuo susijusios ydingos asmenų su negalia gebėjimų vertinimo sistemos bei terminologijos. Atkreiptas dėmesys į iki šiol nepatvirtintą visa apimančią konvencijos įgyvendinimo strategiją ir vykdomą neįtraukią negalios politiką, kliūtis bei trūkumus švietimo, užimtumo, sveikatos sistemose. Neužtikrinamos vaikams ir suaugusiems su negalia lygios galimybės ugdytis ir dirbti, gauti tos pačios kokybės sveikatos paslaugas. 

Fizinės ir informacinės aplinkos neprieinamumo, itin lėtai vykstančios deinstitucionalizacijos reformos ir galimybių stygiaus žmonėms su negalia gyventi savarankiškai bendruomenėje dėl bendruomeninių paslaugų trūkumo. 

Šie ir kiti pagrindinių žmonių su negalia asmeninių teisių (priimti sprendimus, kurti šeimą, balsuoti) realizavimo sunkumai Lietuvoje bei pačių neįgaliųjų organizacijų nepakankamas įtraukimas į visus negalios politikos formavimo bei įgyvendinimo procesus stygius buvo atvirai išsakyti komiteto nariams. Visa pateikta informacija buvo LNF bendro daugiau nei metus trukusio darbo rezultatas, rengiant šešėlinę ataskaitą, teikiant savo rašytinę informaciją į komiteto papildomai užduotus klausimus bei žodžiu bendraujant su komiteto nariais, kurie susitikime kėlė klausimus ir išsamiau aiškinosi situaciją. 

Po šio komiteto susitikimo su NVO atstovais vyko oficialus Lietuvos valstybės delegacijos ataskaitos pristatymas. Džiugu, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė vadovavo Lietuvos delegacijai, kurios sudėtį sudarė atstovai iš įvairių už konvencijos įgyvendinimą atsakingų ministerijų ir departamentų. Ministrė įžanginiame žodyje pateikė informaciją apie Lietuvoje vykdomas iniciatyvas, reformas, rengiamus įstatymų projektus bei vykdomas programas, susijusias su konvencijos įgyvendinimu. Vėliau buvo pereita prie komiteto narių klausimų, kurie buvo užduodami, atsižvelgiant į konvencijos straipsnius, tai yra pirmiausia bendrieji įsipareigojimai ir principai, susiję su atskirų grupių asmenų su negalia teisių realizavimu (vaikų, moterų su negalia) bei bendros informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo apie neįgaliųjų teises, aplinkos prieinamumo (konvencijos 1-10 str.). Po šių klausimų ir Lietuvos atsakymų bei po kai kurių komiteto narių pasisakymų tapo akivaizdu, kad Lietuvoje dar sunkiai įveikiama neįgalių žmonių diskriminacija, vis dar nemažai stereotipų, visuomenės švietimas itin vangus, fragmentiškas, nėra aiškūs pasiekti rezultatai. Akivaizdu, kad Lietuvos dar laukia ilgas kelias siekiant lygių galimybių užtikrinimo. Kitą dieną mūsų šalis sulaukė klausimų apie neįgaliųjų galimybes siekti išsilavinimo kartu su visais, apie sveikatos sistemos prieinamumą, neįgaliųjų užimtumo ir įdarbinimo situaciją, neįgaliųjų lygias galimybes dalyvauti kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime. 

Bene aktualiausia problema, susijusi su trečiuoju klausimų (konvencijos 21-33 str.) bloku, buvo dėl valstybėje sukurto konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmo. Komiteto nariai kėlė klausimus dėl stebėsenos nepriklausomumo bei funkcijų įgyvendinimo, dėl neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų tinkamo dalyvavimo stebėsenoje. Itin apmaudu, kad daugelis šių svarbių klausimų liko neatsakyti valstybinės delegacijos atstovų. 

Vertinant komiteto narių keliamus klausimus bei teikiamas pastabas ir komentarus, pažymėtina, kad daugelyje sričių Lietuvoje, deja, jaučiamas nepakankamas valstybės rūpinimasis ir įdirbis įgyvendinant žmogaus teisėmis grįstą negalios politiką. O apibendrindamas Lietuvos peržiūrą komiteto sesijoje pranešėjas Stig Langvad pabrėžė, kad, susipažinus su Lietuvos pateikta ataskaita ir neįgaliųjų organizacijų pateikta alternatyviąja ataskaita, galima daryti išvadą, jog Lietuvoje konvencijos nuostatos įgyvendinamos per lėtai, jaučiamas vis dar nemažas atotrūkis tarp neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų, o kai kurios Lietuvos pateiktos įžvalgos ir atsakymai akivaizdžiai parodo segreguojančias ir diskriminuojančias nuostatas bei požiūrį į žmones su negalia. 

JT neįgaliųjų teisių komitetas pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Lietuvos valstybės politika žmonių su negalia atžvilgiu kritiškai vertinama visose socialinio gyvenimo srityse: jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta įstatymų lygybė, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą ir nesudaromos sąlygos nepriklausomai žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenai. 

JT atstovai pabrėžia, kad Lietuva neužtikrina žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą - lėšos orientuojamos į globos institucijas, o ne socialinių paslaugų plėtrą bendruomenėse. Valstybė raginama užtikrinti individualios pagalbos mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas realiai globos sistemos pertvarkai. 

Lietuvai skirtose išvadose pastebima, kad vaikai su negalia izoliuojami net švietimo sistemoje - vis dar veikia platus tinklas specializuotų mokyklų ir taikomas net ypač neigiamai vertinamas mokymas namuose, o bendrojo lavinimo mokyklose nepakanka kvalifikuotų specialistų ir mokiniams su negalia pritaikytos mokymosi medžiagos. Jungtinės Tautos ragina sudaryti sąlygas įtraukiam vaikų su negalia švietimui. 

Lietuva taip pat kritikuojama dėl ydingo žmonių su negalia darbingumo vertinimo ir įdarbinimo mechanizmų. JT Neįgaliųjų teisių komitetas primygtinai rekomenduoja atsisakyti sąvokos "nedarbingas" ir orientuotis į šių žmonių įdarbinimo galimybes atviroje darbo rinkoje, o ne segreguotoje darbo aplinkoje, kokią siūlo iki šiol Lietuvoje gausią paramą gaunančios socialinės įmonės. 

JT neįgaliųjų teisių komiteto ekspertai ragina Lietuvą atsisakyti ydingo medicininio negalios suvokimo ir vertinimo, supažindinti sveikatos specialistus su žmogaus teisėmis grįstu požiūriu į negalią, užtikrinti visų sveikatos paslaugų ir priemonių prieinamumą žmonėms su įvairiomis negaliomis. 

Lietuva taip pat raginama užtikrinti nepriklausomą žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kurį šiuo metu atlieka dvi institucijos - Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. JT komitetas rekomenduoja pašalinti Neįgaliųjų reikalų tarybą iš stebėsenos mechanizmo ir nedelsiant paskirti šiai funkcijai atlikti nepriklausomumo principus atitinkantį stebėsenos mechanizmą su reikiama kompetencija ir finansiniais resursais. Išvadose taip pat pabrėžiama būtinybė įtraukti žmonių su negalia organizacijas į visas sprendimų priėmimo grandis. 

 

Parengta pagal www.lnf.lt informaciją 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]