MINTYS

Pranas ŽIOGAS

PASIDŽIAUKIME


Baigiantis metams daugelis žmonių mėgina "atsukti" laiko tėkmę atgal, mintimis peržvelgti prabėgusius mėnesius, prisiminimų archyve stabtelėti ties mielomis, įsimintinomis dienomis, akimirkomis. Kai kas metų pabaigoje skaičiuoja pelną, o tie, kuriems sėkmė nenusišypsojo, - skolas. Pats šio rašinio pavadinimas gali būti suprantamas dvejopai. Vieni gali suvokti tą žodį kaip raginimą pasidžiaugti, bet apie nelinksmus dalykus prieš pat didžiąsias metų šventes tikrai nesinori kalbėti, todėl pabandykime pasidžiaugti.  

Trumpiausiomis dienomis, kai net regintiems tų dienų kaip ir nėra, tik rytai ir vakarai, norisi ko nors šviesesnio. Tamsiuoju laikotarpiu sveikatos specialistai pataria įsijungti šviesas net ir neregiams, nes šviesa veikia mūsų organizmą ne tik per akis. Šviesą jaučia ir į ją reaguoja visas mūsų kūnas. Taigi ir deganti žvakė neregio namuose neturėtų nieko stebinti. Juk žvakės plazdančią liepsną galima išgirsti, jos skleidžiamą šilumą pajusti stipriau nei palubėje kabančios elektros lemputės. O kur dar skleidžiamas paslapties kvapas? Už regimą šviesą ne mažiau svarbi, o neregiams svarbiausia yra ta šviesa, kuri jaučiama iš vidaus. Pabandykime visi kartu pamąstyti, kokių teigiamų emocijų neregėdami ar regėdami tik šiek tiek, "pasikrovėme" šiais 2015 metais. 

Pakalbinau keliolika savo likimo brolių bei sesių ir paklausiau jų, kokiais džiaugsmais galėtų pasidalinti. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė apklaustųjų ėmė pasakoti ne apie savo pasiekimus, naujus potyrius, bet pradėjo vardinti kitų žmonių ar kolektyvų sėkmes. Dar kartą įsitikinau: skirstymas į sveikuosius ir neįgaliuosius - sąlyginis. Kadangi ruošiausi šiam konkrečiam straipsniui į žurnalą, kurį dažniausiai skaito regėjimo negalią turintys žmonės, tad ir, klausdamas apie džiaugsmus, tikėjausi atsakymų, susijusių su šia negalia, bet žmonės kalbėjo apie viską: įdomias televizijos ar radijo laidas, žinomus Lietuvos ir artimų bei tolimų šalių dainininkus, sportininkus, net politikus. Vyrų atmintyje neišdyla prisiminimai apie krepšinio rinktinės sidabrą, laimėtą Europos čempionate. Retas kuris pamiršo paminėti nuostabųjį "Feniksą". Tačiau aš šį kartą norėjau sužinoti, kuo galime asmeniškai pasigirti ir pasididžiuoti. Kitaip tariant, ką šiemet naudinga išmokome, prasminga sužinojome, kur, kaip ir kokių teigiamų emocijų patyrėme stengdamiesi būti kuo savarankiškesni, kuo mažiau priklausomi nuo kitų žmonių ir aplinkos. 

Taigi iš tiesų arba bent jau vaizduotėje įsijunkime kokią mielą kalėdinę giesmę ir pasidžiaukime kartu su kitais. Didžiausią džiaugsmą jutau balsuose tų, kurie, nepaisydami regėjimo negalios, pagaliau rado darbą. Buvo ir tokių, kurie turimą darbelį pakeitė į, jų nuomone, geresnį. Kadangi pats, lyg tai būtų užvakar, prisimenu studijų metus, kaip pačius šauniausius gyvenime, tad puikiai suprantu džiūgavimą įstojusių mokytis. Neliūdėjo ir tie, kurie šiemet jau baigė mokslus. Tarp pakalbintųjų buvo ir keli, sujungę savo likimus. Nieko vertingesnio už galimybę dviem mylinčioms širdims būti kartu ši pora neįsivaizduoja. Reikėjo išklausyti ir naujakurių malonių rūpesčių. Nežinau, gal taip sutapo, bet mano kalbintų žmonių dauguma mėgsta keliauti nepaisydami dėl regėjimo problemų kylančių sunkumų ir įvairiausių nesusipratimų. Tos kelionės - ne tik po Lietuvą. Nevengiama kitų, net egzotiškų, kraštų. Jei žmogui patinka keliauti, tai jokia negalia nesustabdys. Čia net ir amžiaus ribos negalima būtų nubrėžti, nors akivaizdu: kuo jaunesni žmonės, tuo keliauja dažniau. Pats buvau liudininkas, kaip keli suaugę žmonės, gavę paprasčiausią kalbančią priemonę, lyg maži vaikai, gavę nematytą ar seniai trokštą žaislą, krykštavo, o man tai - jau daug metų įprasta kalbanti priemonė. Pabandžiau prisiminti, kokia buvo mano paties pirmoji pažintis su kalbančiomis techninės pagalbos priemonėmis, ir supratau, jog tada praradau gerą progą pasidaryti mažą šventę. Tikriausiai, ne aš vienas lengvai praleidžiu pro pirštus tokias galimybes save pamaloninti. Štai susirinkę savipagalbos grupės nariai dalijasi įspūdžiais apie Ovidijaus Vyšniausko koncertą Šiauliuose. Patiko visiems, bet išsiskiria viena moteris, kuri, sprendžiant iš emocijų, tarsi buvo kokioje tolimoje žvaigždėje ar bent jau laimėjo loterijoje milijoną kitą. Verta pasimokyti iš tų, kurie sugeba pasidžiaugti mažmožiais. 

Džiugesiu spinduliavo pora mano artimos aplinkos žmonių, išmokusių keletą kūrinėlių groti muzikiniu instrumentu. Laimingų akimirkų buvo paminėtos perskaitytos knygos, išgirstos naujos dainos ar muzikiniai instrumentiniai kūriniai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, naujos įdomios pažintys, renginiai, kuriuose dalyvauta. 

Jei pavyktų apklausti visus LASS narius, manau, išgirstume visokių įdomių dalykų, kuo žmonės džiaugiasi patys ir džiugina kitus. Juk tikiu: kažkas pirmą kartą išdrįso išeiti į gatvę be palydos, tik laikydamas rankose baltąją lazdelę. Vos ne geometrine progresija daugėja neregių, kurie jau gerai naudojasi liečiamaisiais išmaniaisiais telefonais. Žinau ir tokių, kurie šiemet pirmą kartą sėdo prie kompiuterio, pirmą kartą savarankiškai iš Lietuvos aklųjų bibliotekos atsisiuntė norimą knygą, naudodamiesi "Elvis" sistema. Negalėjo nesidžiaugti tie, kurie šiemet pagerino savo sportinius rezultatus, pasiekė rekordus, iškovojo medalius. Kaip ir kasmet, šiemet mūsų organizacijos literatai praturtino mus naujais prozos ir poezijos kūriniais, nudžiugindami mus, kaip skaitytojus, ir save, kaip pasididžiavimo ir pagarbos vertus kūrėjus. Ką reiškia patirti kūrybos džiaugsmą, žinau ne iš kitų žmonių pasakojimų. O gal jūs šiemet nevartojote alkoholio, metėte rūkyti, gal ėmėte lankyti dainavimo, šokių, dramos, kitą kokį saviveiklos ar amatų būrelį? Linksmuoliai, atsakydami į mano klausimą, bet nenorėdami atvirauti, šmaikštavo įvairiai: 

- Laimingas, kad nebrangsta mano pagrindinis maistas - makaronai. 

- Kaip gerai, kad dar neįvestas mokestis akliesiems už tai, kad jie, vaikščiodami su baltąja lazdele, gadina šaligatvius, apdaužo apšvietimo stulpus ir kelio ženklus. 

Net jei tarp mano išvardintų dalykų neradote nieko, kas jums tiktų šiemet, gerokai "pasiknaisioję" savo atminties skrynioje kiekvienas rastumėte daug džiaugsmo krislelių, dariusių jūsų gyvenimą šviesesnį šiais jau su mumis atsisveikinančiais 2015 metais. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]