NEREGYS DARBO RINKOJE

PAIEŠKŲ KRYŽKELĖJE

Vienas iš esminių dabartinės jaunosios kartos bruožų yra pasirinkimo ir apsisprendimo laisvė. Kiekvienas jaunuolis savarankiškai renkasi savo gyvenimo kelią. Laimei, supratus, kad pirmas pasirinkimas nekoks, galima rinktis kitą, trečią ar ketvirtą. Šis "Mūsų žodžio" pašnekovas kol kas yra impulso arba postūmio žmogus. Jo pasirinkimas buvo spontaniškas - lėmė susidomėjimas ir noras gilintis bei suprasti pasirinktą specialybę. 

Jonas Savickas gimė ir augo Valčiūnuose, Vilniaus rajone. Ten lankė darželį. Vėliau mokėsi Juodšiliuose. Baigęs vidurinę mokyklą pasirinko studijas Lietuvos edukologijos universitete. Šiemet jį sėkmingai baigė - įsigijo muzikos mokytojo specialybę. Deja, silpnaregis muzikos mokytojo darbo atsisakė. 

Kol kas jis stovi kryžkelėje. Kartu ieško darbo bei ruošiasi studijuoti Vilniaus universitete psichologiją. Norint tai daryti, reikia išlaikyti kai kuriuos valstybinius egzaminus. Silpnaregis intensyviai mokosi matematikos. 

Laisvu nuo darbo paieškų ir mokymosi laiku Jonas domisi muzika. Be jos jaunuolis mėgsta žaisti šachmatais ir šaškėmis. Domisi matematikos bei fizikos naujienomis. 

"M. Ž." Dažniausiai apie tolimesnę savo ateitį, studijas, darbą arba kitą veiklą susimąstome paskutinėse mokyklos klasėse. O kada pačiam tai nutiko? 

J. S. Neregių ir silpnaregių kova dėl būvio prasideda kur kas anksčiau negu reginčių bendraamžių. Vaikai su regos negalia dėl savo pripažinimo, mokslo ir kitų dalykų jau priversti kovoti nuo pirmųjų klasių. Ypač tai aktualu besimokantiems integruotai. Aš nesu išimtis. Mokiausi integruotai ir kalbėdamas remiuosi turima patirtimi. Silpnaregiui integruotas mokymas tikras iššūkis, o ką jau kalbėti apie neregį. Pirmiausia turi visada sėdėti pirmame suole. Aišku, sėdėdamas arčiau lentos, šį bei tą pamatai ir įdėmiau klausai mokytojo. Aš, kad ir sėdėjau pirmame suole, bet vis tiek nemačiau, ką mokytojai rašydavo klasės lentoje. Laimei, turėjau gerą draugą, kuris man sakydavo, ką mokytojas rašo arba duodavo nusirašyti. Žinoma, mokytojai man medžiagą spausdino padidintomis raidėmis, prireikus konsultuodavo individualiai. Apie profesiją ir darbą susimąsčiau mokydamasis vyresnėse klasėse. 

"M. Ž." Na, o kaip su tuo darbo pasirinkimu? 

J. S. Dabar jaunam žmogui pasirinkti nėra taip lengva. Juk mokiniai neturi jokios gyvenimo patirties. Mūsų ieškojimus palyginčiau su saldainiais. Kuo spalvingesnis saldainio popierėlis, tuo skanesnis jis atrodo. Taip ir su profesijų rinkimusi. Kuo skambesnis pavadinimas, tuo ji patrauklesnė.  

Būdamas šešiolikos metų susidomėjau muzika. Man norėjosi ją pažinti, todėl pradėjau groti gitara. Vėliau įstojau į muzikos mokyklą. To man buvo negana. Troškau išsamesnių ir gilesnių žinių. Taip mano gyvenime atsirado Edukologijos universitetas. 

"M. Ž." Kodėl Lietuvos edukologijos universitetas, o ne Muzikos ir teatro akademija? 

J. S. Nesu naivuolis. Muzikos ir teatro akademija iš tiesų patrauklus dalykas. Ten mokytis būtų labai įdomu, bet kartais gyvenime sveika realiai įvertinti savo galimybes. Šioje aukštojoje mokykloje studijuoja geri atlikėjai, dažnas iš jų muzikuoja nuo vaikystės. Palyginti su jais, aš tik mėgėjas. Tikrai neišlaikyčiau stojamųjų egzaminų. Pasvėręs visus "už" ir "prieš", pasirinkau Edukologijos universitetą. Ten taip pat buvo stojamasis egzaminas. Reikėjo skambinti ar groti pasirinktu instrumentu, dainuoti bei atsakyti į klausimus iš muzikos teorijos. Stojamuosius egzaminus išlaikiau, tapau studentu. Tiesa, įstojau į mokamą vietą. Pritrūko vos kelių balų. Už mokslą mokėjau neilgai. Po pirmo semestro perėjau į valstybės finansuojamą vietą. 

"M. Ž." Gal studijų metais ieškojai darbo ir dirbai? 

J. S. Norint tapti muzikos mokytoju, reikia studijuoti specifinius dalykus. O tai daryti, ypač silpnaregiui, ne taip paprasta. Apie savo bendramokslius nepasakosiu, nes jie buvo tikrai nuostabūs. Kuo galėjo, tuo padėjo. Studijoms skirdavau visą dieną. Nuolat mokiausi. Reikėjo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių. Reikėjo daug groti pasirinktu instrumentu. Regintiesiems tai daryti bepigu. Jie puikiai mato natas. Į jas žiūrėdami, be vargo atlieka dėstytojo paskirtą užduotį. Aš gi natas galiu įžiūrėti tik per didinimo stiklą nosį prikišęs prie lapo. Norėdamas atsiskaityti, visas natas bei dainų žodžius mokiausi atmintinai. O tai užima daug laiko. Dėstytojai, suprasdami mano mokymosi specifiką, atsakymams raštu duodavo daugiau laiko. Neregiui ar silpnaregiui studijos nėra lengvas pasivaikščiojimas. Tai sunkus, nuolatinis, daug kruopštumo, užsispyrimo, laiko reikalaujantis darbas. Be manęs, toje pačioje studijų programoje mokėsi trys visai nematantys žmonės. Man tai buvo papildomas akstinas ir motyvacija uoliau studijuoti. Apie papildomą darbą net nesvajojau. Visą savo laiką bei energiją paskirdavau mokymuisi. Kitaip tikrai netapčiau bakalauru. 

"M. Ž." Kada tu rimtai susimąstei apie būsimą darbą? 

J. S. Kiekvienas iš mūsų kažką veikiame. Baigęs studijas pradėjau sistemingai ieškoti darbo. Kada blogai matai, iš darbo pasiūlos žemėlapio priverstas ištrinti nemažai pasiūlymų. Paieškos prasidėjo interneto erdvėje. Galimiems darbdaviams rašiau laiškus. Vėliau dalyvaudavau įvairiuose susitikimuose. Deja, kol kas paieškos nedavė teigiamo rezultato. Daugeliui kiltų klausimas: kodėl nenoriu dirbti pagal specialybę? Apie tai nuolat mąsčiau ir svarsčiau įvairiausias galimybes. Po ilgų dvejonių padariau sau ne itin palankią išvadą. Mokykloje muzikos mokytoju negaliu dirbti. Priežastis - silpnas regėjimas. Kaip žinoma, dabartinis mokymosi procesas yra paremtas vaizdu: moksleiviai dirba ne tik su vadovėliais, bet ir su pratybų sąsiuviniais. Kada mokinys atlieka kad ir praktinį darbą, rašo natas, tu turi matyti, ar teisingai užrašoma. Reginčiajam užtenka tik dirstelėti ir jis viską pamato. Įsivėlus klaidai padedama mokiniui. Dabar įsivaizduokime mano atvejį. Norėdamas patikrinti mokinio atliekamą darbą klasėje, aš prieinu prie suolo. Pasiėmęs didinimo stiklą, pasilenkęs prisikišu prie pratybų sąsiuvinio ir... Nekalbu jau apie tikrinimo tempą. 

Ieškodamas darbo gavau kelis pasiūlymus dirbti vadybininku bei logistikos srityje. Tai darbas ne tiek su žmonėmis - su dokumentais. Silpnai matant dirbti su dokumentais yra per daug atsakinga pareiga. Nematydamas gali ką nors supainioti ir privelti klaidų. Nuolatinis stresas, ar gerai viską parašei. Šioje srityje nepasitikiu savimi, todėl atsisakiau tokių siūlymų. Taip pat buvau pageidaujamas įvairiuose prekybos centruose. Ten trūksta pardavėjų, kasininkų ir salės darbuotojų. Tada kyla klausimas: kam aš mokiausi ketverius metus? 

Ieškodamas darbo, ieškau saugaus užutėkio. Darbe turi jaustis puikiai, neturi slėgti savigrauža ir abejonės. Kitaip darbas bus tikra kankynė. 

"M. Ž." Tau darbo paieška svarbi. Pasidalink patirtimi. Kaip būti darbdaviams patraukliu būsimu darbuotoju? 

J. S. Į šį klausimą keblu atsakyti. Kol kas darbo neradau. Tai kaip aš galiu ką nors patarti? Nepretenduodamas į visažiniškumą kalbėsiu tai, ką pats patyriau ir ką iki šiol patiriu. Pirmiausia, reikia atsižvelgti į savo realias galimybes. Vėliau ieškoti darbo iš patinkančios srities. Jeigu jūsų paslaugos nereikalingos darbdaviams, tai yra kitas kelias - galima įsteigti savo verslą. Svarbu savimi neabejoti. Jeigu tau patinka, tai ir darai. Man svarbiausia veiksmas. Pavyko - puiku! Nepavyko - na, ir kas! Gyvenime dar bus ne viena sėkmės akimirka. Kalbant apie darbdavius, reikia būti savimi. Nesistenkite savęs gražinti. Nenatūralumas lyg ta yla iš maišo tik šmaukšt ir išlenda. Neslėpkite savo prasto regėjimo. Rimtam darbdaviui tai jokia kliūtis. 

"M. Ž." Jonai, be nuolatinių darbo paieškų, kokį turi tikslą ir kaip ketini jo siekti? 

J. S. Anksčiau labai norėjau pažinti muzikinę sąrangą. Su ja susipažinau. Tai man labai įdomu. Dabar domiuosi žmogumi, jo dvasiniu pasauliu - tuo, kas sudaro jo esmę. Todėl noras studijuoti psichologiją nėra atsitiktinis. Suprantu, turint silpną regėjimą, mokytis bus sunku. Psichologo profesija leistų save realizuoti kaip asmenybę. Man patinka padėti žmonėms. Ketinu studijuoti Vilniaus universitete. Nežinau, kas iš to išeis. Vis tiek šiam žingsniui rimtai ruošiuosi. Norėdamas studijuoti, turiu išlaikyti tam tikrus valstybinius egzaminus. Jiems intensyviai ruošiuosi. Tikiuosi pavasarį juos išlaikyti ir vėl sugrįžti į studijų auditorijas. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS