RENGINIAI

Audronė JOZĖNAITĖ

TARĖSI EUROPOS AKLIEJI

Šių metų spalio 26-28 dienomis Londone vyko 10-asis Europos aklųjų sąjungos (EAS) suvažiavimas, kuriame dalyvavo LASS pirmininkas Sigitas Armonas ir LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. Šis, dešimtasis, buvo išskirtinis, kaip ir pats suvažiavimo pavadinimas "Siekiant prasmingų sprendimų audringame pasaulyje: politika ir įtrauktis XXI amžiuje." Kad Europa, kaip ir visas pasaulis, neišvengia politinių ir socialinių skandalų, - ne kartą ir ne du minėjo suvažiavimo dalyviai. Smarkiai senėjanti žmonija, technologijos, darančios didelę įtaką kasdieniam gyvenimui (ne visada ir ne visiems regėjimo neįgaliesiems teigiamą), mokslo ir medicinos pasiekimai, leidžiantys išgyventi tiems, kurie dar prieš kelis dešimtmečius nebūtų turėję jokių galimybių išlikti. Todėl turime daug daugybinę negalią turinčių vaikų, kuriems reikia brangių paslaugų, smarkiai tuštinančių valstybės kišenę, daug vienišų senyvo amžiaus žmonių, laukiančių dėmesio ir paslaugų. O kur dar paskutinį pusmetį į Europą plūstantys migrantai? Tarp jų neabejotinai yra ir bus regėjimo neįgaliųjų. Jei iki šiol dominuodavo gana pozityvi nuotaika, tai šį kartą - nerimas. Pernelyg daug problemų dėl pakitusios demografinės padėties, nesėkminga ir įdarbinimo strategija. Vienas iš pavyzdžių - kvotų sistema įdarbinant neįgaliuosius, nepasiteisino. Akivaizdus profesinės reabilitacijos, nespėjančios žengti koja kojon su laiku, neefektyvumas. Kaip išgyventi šiais laikais? Ko griebtis, kad organizacijos būtų gyvybingos, patrauklios nariams ir valstybei? Keistis, prisitaikyti prie naujų sąlygų ir naujų iššūkių. Kaip savo sveikinimo kalboje sakė Anglijos nacionalinio aklųjų instituto pirmininkas Kevinas Carey, praeitin grimzta laikai, kai dirbome tik su neregiais, vadinamu "aklųjų elitu", kaip praeitin grimzta ir nuolatinio darbo, turint įprastą darbo sutartį, vizija. Vis dažniau ir dažniau kalbame apie dalinį darbą. Šiandien demografinė situacija labai pasikeitusi, todėl reikia iš naujo įvertinti ir galbūt atsisakyti ar bent racionaliau naudoti turimas lėšas. Multikultūrinė Europa taip pat turi savo kainą. Didžiųjų organizacijų nuomone, turime plėsti savo paslaugų tinklą: galvoti apie tuos, kurie, be regėjimo negalios, turi kitų didelių problemų. Privalu galvoti apie dramatiškai didėjančius vyresnių žmonių poreikius. Specialistus stebina, kad daugiau negu pusė Europos šalių neturi patvirtinusios jokių silpnaregiams teikiamų paslaugų nuostatų ar standartų. 

Kad šiandien Europos aklųjų sąjungai nėra patys geriausi laikai, taip pat akivaizdu. Pirmą kartą suvažiavimas vyko trumpiau nei visad, dalyvių taip pat buvo gerokai mažiau. O ir suinteresuotumas dalyvauti EAS valdymo organuose menksta. Pirmą kartą nuo EAS susikūrimo pradžios neatsirado pakankamai norinčių dirbti EAS taryboje, ir todėl reikėjo šiek tiek pataisyti EAS įstatus. Tiesa, šį kartą buvo net du kandidatai į EAS prezidento postą - praeitą kadenciją dirbęs Volfgangas Angermanas ir Anglijos atstovė Fazilet Hadi. Suvažiavimo dalyviai prezidentu antrai kadencijai išrinko vokietį V. Angermaną. 

Finansinė EAS situacija taip pat nedžiugina. Tik iš reikalo, daugeliui šalių narių protestuojant, buvo priimtas sprendimas didinti narystės mokesčius. EAS yra nevyriausybinė organizacija, gyvenanti iš projektams sutelkiamų lėšų, rėmėjų dotacijų, narystės mokesčių. 

Vienas iš esminių sprendimų - EAS komisijų atsisakymas. Daugiametė patirtis parodė, kad darbas komisijose, į kurias narius rekomenduodavo šalys narės, toli gražu nebuvo efektyvus. Labai dažnai buvo sunku paskirti komisijos pirmininką, komisijos nariai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai finansinių, neatvykdavo į posėdžius. Nuo šiol EAS strateginiai prioritetai bus įgyvendinami per projektinę veiklą. Esant reikalui, vienokioms ar kitokioms problemoms spręsti galima kurti atskirus tinklus, sutelkiant tam tikros srities specialistus. Pirmoji projektų banga turėtų atsirasti iš karto po suvažiavimo, EAS tarybai patvirtinus prioritetinius projektus pagal strateginį EAS 2016-2019 m. planą. Pavyzdžiui, projektai galėtų būti tokie: Europos Sąjungos prieinamumo akto įteisinimas, Marakešo sutarties ratifikavimas, regos reabilitacijos standartų parengimas, geros praktikos įdarbinant regėjimo neįgaliuosius rekomendacijų parengimas. Tokių projektų, tikėtina, bus nemažai ir EAS biuras kreipsis į nacionalines organizacijas, prašydamas stipriausių ir daugiausia laimėjimų pasiekusių tam tikroje srityje organizacijų būti projekto lyderiais. Lyderiaujanti organizacija turėtų naudotis ir kitų šalių patirtimi. Bendravimas su kitomis organizacijomis, sutelktomis vienam ar kitam projektui, turėtų būti telekonferencijose. Kaip seksis vykdyti tokias veiklas, iš anksto sunku numatyti. Ypač daug klausimų kils ieškant finansavimo ir, labai tikėtina, ieškant lyderiaujančių organizacijų. 

Tiesa, visų buvo nuspręsta, kad viena komisija yra būtina. Tai EAS ryšių su Europos Sąjungos institucijomis, kurios nariai dažniausiai yra nacionalinių aklųjų organizacijų vadovai. Būtent ši komisija koordinuoja veiklas, susijusias su Europos Sąjunga. Tai jau anksčiau paminėti tokie reikšmingi projektai, kaip Marakešo sutarties ratifikavimas, tinklalapių prieinamumas, standartizavimo reikalai, Europos mobilumo kortelės įvedimas. 

Svarstant strateginį planą kilo nemažai diskusijų. Aklųjų ir silpnaregių situacija įdarbinimo, švietimo srityse yra labai prasta visose Europos šalyse. Šiandien, turint galvoje Europos politinį kontekstą, yra daug sunkiau pasiekti gerų ir neregiams naudingų tarptautinių susitarimų nei anksčiau. Nėra valstybės, kuri nebūtų susidūrusi su finansiniais sunkumais. Daugumoje šalių buvo gerokai sumažintos lengvatos ir išmokos neįgaliesiems. 

O kas gi numatyta EAS strateginiame plane? Jame yra išdėstyti tokie punktai, kaip EAS vizija, vaidmuo, vertybės ir principai. EAS vertybių sąraše - tokios nuostatos, kaip pačių neregių apsisprendimas bei įvairovė, atsižvelgiant į skirtingus aklųjų ir silpnaregių poreikius pagal lytį, etninę kilmę, seksualinę orientaciją ir bet kokią kitą jų turimą negalią. EAS iškėlė 3 strateginius prioritetus: gerinti aklųjų ir silpnaregių žmonių gyvenimą, stiprinti nacionalines aklųjų organizacijas ir gerinti vidinę komunikaciją bei bendradarbiavimą. Pirmasis prioritetas siejamas su siekiu daryti įtaką Europos institucijoms, inicijuojant tyrimus, siekiant geriausios praktikos. Šis prioritetas turi dar 5 uždavinius, tokius kaip siekis, kad visi akli ir silpnaregiai vaikai bei jaunuoliai gautų kokybišką išsilavinimą ir abilitaciją, regėjimo neįgalieji turėtų galimybę gyventi savarankiškai ir gauti valstybės finansinę kompensaciją, leidžiančią mažinti socialinę atskirtį. Tarp kitų uždavinių paminėti ir neregių teisė dirbti, prieinama informacija ir prekių, paslaugų bei transporto prieinamumas visoje Europoje. 

Klausimai, susiję su neregių švietimu susilaukė ypač daug dėmesio. Smarkiai populiarėjantis inkliuzyvinis mokymas turi daug spragų, vis dar daug diskusijų dėl jo kokybės. Europoje labai rimtai susirūpinta ir dėl brailio rašto mokytojų trūkumo bei jų darbo kokybės. Europos aklųjų sąjunga jau pradėjo ieškoti brailio rašto ekspertų, galinčių dirbti tarptautiniu mastu. Ir kas galėjo patikėti, kad problema iškils XXI amžiuje? Per ateinančius metus EAS tikisi pateikti geriausią brailio rašto mokymo patirtį, surinkti patikimą informaciją apie brailio raštingumą atskirose šalyse. Strateginiame plane numatyta suorganizuoti vieną bendrą konferenciją su Europos švietimo taryba. Regėjimo neįgaliųjų reabilitacija bei įdarbinimas - sritys, ir toliau keliančios labai daug nerimo daugeliui nacionalinių organizacijų. Šios sritys ir toliau bus EAS akiratyje. 

Antrasis strateginio plano prioritetas - nacionalinių aklųjų organizacijų stiprinimas. Šis strategijos punktas bus įgyvendinamas mokant nacionalines organizacijas organizuoti įvairias lėšų telkimo kampanijas. Bus renkama informacija apie geriausiai pasisekusias kampanijas aklųjų organizacijose, organizuojami praktiniai seminarai. 

Trečiasis prioritetas - organizacijų bendrijos sukūrimas. Europos aklųjų sąjunga sieks visokeriopai skatinti savo šalių bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja praktika. Įgyvendinant šią strategiją bus organizuota tarptautinė konferencija nacionalinėms organizacijoms. EAS taip pat ketina skatinti dvipusius šalių kontaktus, kai stipresnės organizacijos padeda silpnesnėms. Vienas iš uždavinių - padėti išmokti šalims skaitmeninio bendravimo meną. 

Dešimtojo EAS suvažiavimo dalyviai priėmė 5 rezoliucijas: 

1) dėl regėjimo neįgaliųjų švietimo gerinimo, skatinant parengti sėkmingo inkliuzyvinio vaikų ir paauglių mokymo reikalavimus; 

2) dėl subalansuotos ir skaidrios EAS finansų politikos. Ši rezoliucija atsirado dėl, kai kurių dalyvių nuomone, nepagrįstai padidintų narystės mokesčių, prieš tai nepakankamai šį klausimą aptarus su nacionalinėmis organizacijomis; 

3) dėl terminų pakeitimo EAS įstatuose; 

4) dėl valstybių pagalbos pabėgėliams; 

5) dėl lygaus vyrų ir moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių atstovavimo EAS struktūroms.